Pakaitinimo žvakės dyzeliniuose varikliuose yra esminis elementas, skirtas patikimam variklio užvedimui bet kokiomis oro sąlygomis. Tai elektrinis komponentas, esantis kiekviename dyzelinio variklio cilindre, kuris padeda sušildyti degimo kamerą iki reikiamos temperatūros, kad dyzelino ir oro mišinys užsidegtų.
Kas yra pakaitinimo žvakės ir jų veikimo principas?
Pakaitinimo žvakės, skirtingai nuo uždegimo žvakių, naudojamų benzininiuose varikliuose, kuri nuolat veikia vairuojant, reikalingos tik uždegimo proceso metu. Įjungus degimą, per pakaitinimo žvakę pradeda tekėti elektros srovė. Ši srovė įkaitina variklio cilindrų degimo kamerose esančių žvakių galus iki 1000 °C. Įsiurbiamas oras suspaudžiamas prieš degalų purkštuvo purškimą, nukreipiant degalus į karštą kaitinimo žvakės galiuką. Oro ir dyzelino mišinys gali užsidegti tik tuomet, kai pasiekiama mažiausiai 232 laipsnių pagal Celsijų temperatūra.
Esant žemai aplinkos temperatūrai ir šaltam variklio paleidimui, pakaitinimo žvakės padeda sušildyti cilindrus, kadangi kuro mišinys mašinoje atšąla. Labai svarbu, kad cilindrai sušiltų pakankamai, tačiau kaitinimas netruktų per ilgai, priešingu atveju žvakės gali būti sugadintos. Jų ilgaamžiškumą ir tikslų kaitinimo laiką padeda reguliuoti svarbus automobilio užvedimo elementas - pakaitinimo žvakių relė.
Pakaitinimo žvakių gedimo požymiai ir priežastys
Pakaitinimo žvakės ir jų valdymo blokas yra gyvybiškai svarbūs variklio užvedimui. Kai kuris nors iš šių komponentų neveikia tinkamai, naudotis automobiliu tampa sunku. Apie blogai veikiančias arba sugedusias pakaitinimo žvakes vairuotoją perspėja keli būdingiausi gedimo simptomai:
Sunkus variklio paleidimas
Vienas iš dažniausių ir pirmųjų požymių, pranešančių apie pakaitinimo žvakės gedimą, yra sunkiai užvedamas automobilio variklis. Neveikiant pakaitinimo žvakėms, variklis neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Ypač tai pastebima šaltomis oro sąlygomis, kai be tinkamai veikiančių kaitinimo žvakių degimo kamera gali nepasiekti tinkamos temperatūros, kad užsidegtų degalai ir užvestų variklį. Tokia pakaitinimo žvakė nesušildo cilindrų normaliam variklio paleidimui, o blogai veikiantis valdymo blokas nurodo netinkamus laiko intervalus žvakės veikimui. Abi šios priežastys neigiamai veikia variklio užvedimą, ypač šaltuoju metų laiku. Tokiose situacijose, norint paleisti variklį, reikia daug ilgiau jį sukti starterio pagalba, tad gali prireikti pakartotinių bandymų užvesti.
Vyraujant minusinei temperatūrai ypač išauga pakaitinimo žvakių reikšmė, todėl įvairūs gedimai tampa ypač pastebimi - sunkiau užsidega oro ir dyzelinio kuro mišinys, o lėčiau besisukantis starteris nesudaro pakankamo suspaudimo. Kai lauke šilta, pakaitinimo žvakių gedimo galima ir nepastebėti, nes esant šiltam ir sausam orui dyzelinis variklis dažniausiai užsiveda.
Įspėjamosios lemputės prietaisų skydelyje
Variklio įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje dažnai yra pirmoji užuomina, kad kažkas negerai. Tokiu atveju vertėtų atkreipti dėmesį į automobilio prietaisų skydelį:
- Pakaitinimo žvakių lemputė. Kiekvieną kartą užkūrus automobilį, lemputė, vaizduojanti geltoną spiralę, įsižiebia ir dega tol, kol įkaista pakaitinimo žvakės. Jei įkaitus žvakėms ši lemputė neužgęsta, vadinasi bent viena iš pakaitinimo žvakių yra sugedusi ir reikėtų galvoti apie žvakių keitimą. Kontrolinės lemputės piktograma dažniausiai bus ritė ir gintaro spalvos deganti lemputė. Jei prietaisų skydelyje esanti lemputė pradeda mirksėti, tai gali reikšti problemas su EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistema ar variklio valdymo bloku.
- "Check Engine" lemputė. Jei kompiuteris aptinka gedimus, jis stengiasi apie tai perspėti vairuotoją. „Check Engine“ lemputė dažniausiai užsidega pradėjus automobiliui judėti.
Išmetamosios dujos (dūmai)
Apie pakaitinimo žvakių gedimus gali signalizuoti ir neįprasti išmetamųjų dujų (dūmų) pokyčiai:
- Balti dūmai. Jei viena ar kelios kaitinimo žvakės perdegė, buvo sugadintos ar pažeistos, variklis tuščiąja eiga pradės netolygiai veikti, o išmetamosios dujos keletą minučių skleis baltus dūmus. Paprastai balti dūmai atsiranda, kai nepakanka šilumos degalams deginti. Nesudegusios kuro dalelės išeina iš išmetimo vamzdžio kaip dūmai ir paprastai skleidžia sodrų kuro kvapą. Tai yra iki galo nesudegęs dyzelino ir oro mišinys. Pažeistos kaitinimo žvakės arba sugedęs kaitinimo žvakių valdymo modulis gali sukelti baltus dūmus užvedus variklį. Jų atsiradimą taip pat gali lemti ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, žemi alkūninio veleno sūkiai, pernelyg mažas suspaudimo laipsnis ir degalų tiekimo sistemos gedimai.
- Juodi dūmai. Juodus dūmus sukelia oro ir kuro santykio disbalansas - per daug degalų ir nepakankamai oro. Tai reiškia, kad į mišinį įpurškiama per daug degalų arba degalai tiekiami nepakankamai. Sugedusios pakaitinimo žvakės gali sutrikdyti jautrų dyzelino degimo procesą, o tai savo ruožtu gali paskatinti juodų dūmų atsiradimą. Tiesa, juodi dūmai gali pranešti ir apie užsiteršusį oro filtrą, užsikimšusius kuro purkštukus, sugedusią turbiną ar kuro siurblį.
Įtaka degalų sąnaudoms ir variklio galiai
Degalų sąnaudas lemia degimo temperatūra ir mišinio sudėtis, o kartais optimaliam variklio darbui įtakos turi ir pakaitinimo žvakių būklė. Šaltuoju metų laiku dyzelinas gali būti maišomas su specialiais priedais, kad sumažėtų jo užšalimo temperatūra. Kuras su priedais greičiausiai turės mažesnį energijos kiekį, o norint sudeginti visą mišinį reikalinga šiek tiek aukštesnė temperatūra. Jei pakaitinimo žvakės neveikia ir reikiama temperatūra nėra pasiekiama, sumažės maksimali variklio išvystoma galia, taip pat gali išaugti degalų sąnaudos. Neįprastai didelės degalų sąnaudos gali būti geras papildomas indikatorius, greta kitų aukščiau jau išvardintų simptomų.
Pakaitinimo žvakių sistemos diagnostika
Jei variklis neužsiveda arba pasireiškia aukščiau minėti gedimo požymiai, reikėtų patikrinti visą pakaitinimo žvakių sistemą. Tai apima:
- Srovės tikrinimas ampermetru. Įjungus degimą, būtina įsitikinti, ar pakaitinimo žvakes pasiekia elektros srovė. Naudojant ampermetrą, patikrinkite srovę pagrindinėje jungtyje. Pavyzdžiui, jei variklis turi keturias kaitinimo žvakes ir kiekvienai iš žvakių būtina 5A srovė, viso reikalaujama srovė tokiu atveju yra 20A. Jei tikrinimo metu parodoma mažesnė srovės vertė, tai reiškia, jog bent viena iš kaitinimo žvakių yra sugedusi. Reikalaujama srovė skiriasi pagal skirtingų kaitinimo žvakių tipą ar modelį.
- Relės ir saugiklio patikra. Jeigu srovė nepasiekia žvakių, verta patikrinti saugiklį. Jei su saugikliu viskas gerai, gali būti sugedusi pakaitinimo žvakių relė, kuri reguliuoja žvakių ilgaamžiškumą ir tikslų kaitinimo laiką.
- Vizualinė apžiūra. Pagal kaitinimo žvakės išvaizdą kartais galima nustatyti jos gedimo priežastis (pvz., apsinešimas anglies junginiais).
Pakaitinimo žvakių keitimas ir priežiūra
Tikslaus vieningo atsakymo, kada tiksliai reikia keisti pakaitinimo žvakes, nėra. Dažnai rekomendacija yra kas 100 000 - 150 000 km, priklausomai nuo gamintojo ir automobilio. Pakaitinimo žvakių valdymo blokas yra ilgaamžis, tačiau pačias pakaitinimo žvakes rekomenduojama keisti kas tam tikrą laiką.
Pakaitinimo žvakių keitimas nėra lengvas procesas ir reikalauja specifinių žinių bei įrankių. Jei žvakės automobilyje nebuvo keičiamos labai ilgą laiką, jų išsukimas tampa sudėtingas - sukant žvakės gali lūžti, o jų dalys patekti į variklį. Tokiu atveju gali tekti nuimti variklio galvutę, o tai reiškia papildomas laiko ir finansines išlaidas. Šiuo metu yra specialių įrankių, kurių pagalba nulūžusios pakaitinimo žvakės išsukimas tampa paprastesnis.
Svarbūs aspektai keičiant pakaitinimo žvakes:
- Prieš įsukant naują kaitinimo žvakę, iš pradžių būtina išvalyti įsriegimo angą. Po to kaitinimo žvakę sukti ranka, kol ji atsirems.
- Tinkamam kaitinimo žvakės prisukimui naudojamas dinamometrinis raktas, kadangi „iš akies“ pataikyti tinkamai prisukti žvakę yra gana sudėtinga. Jei kaitinimo žvakė bus prisukta netinkamu sukimo momentu, gali sumažėti kompresija arba, keramikinių kaitinimo žvakių atveju, trūkti keramikinis elementas. Per didelis sukimo momentas taip pat gali sugadinti žvakės sandarinimo žiedą.
- Jei viena kaitinimo žvakė yra sugedusi, rekomenduojama keisti visą komplektą, kad būtų užtikrintas tolygus variklio darbas ir išvengta naujų gedimų artimiausiu metu.
- Gedimai taip pat gali atsirasti naudojant netinkamas kaitinimo žvakes (pvz., 12V vietoj 24V). Pasitaiko, kuomet kaitinimo relė praleidžia per didelę srovę arba per vėlai atjungia srovės padavimą, taip pat sutrumpindama žvakių tarnavimo laiką.
Jei patikros metu buvo aptikta, jog pakaitinimo žvakės susidėvėjo arba sugedo, nerekomenduojama žvakių keisti patiems, nes pakaitinimo žvakių keitimui reikalinga speciali įranga ir patirtis.
tags: #blogu #pakaitinimo #zvakiu #darbas #dujos