Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad B kategorijos pažymėjimą turintys vairuotojai gali valdyti automobilio ir priekabos junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra iki 3500 kg. Kitais atvejais privaloma išlaikyti numatytą praktinių įgūdžių patikrinimą. Nemažai vairuotojų papildomų egzaminų nėra laikę, todėl saugaus eismo ekspertai įvardijo kelias taisykles, į kurias dėmesį turėtų atkreipti ne tik važiuojantys su nedidelėmis priekabomis, bet ir tempiantys namus ant ratų ar vežantys kitus automobilius.
Vairavimo kategorijos ir priekabų tipai
Kelių eismo taisyklės numato, kad tuo atveju, kai tempiamos priekabos leidžiamoji masė yra mažesnė nei 750 kg, B kategoriją turintiems vairuotojams papildomų mokymų ir vairavimo su priekaba įgūdžių patikrinimo nereikia.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad „paprastosios“ B kategorijos vairuotojai praktiškai yra nė kiek neparengti vairuoti priekabas - jie galbūt būna tik viena ausimi girdėję šiek tiek teorijos apie didesnius dinaminius priekabos gabaritus. „Vairavimo mokyklose besimokančiųjų tikslas yra kuo greičiau įgyti licenciją, o ne kuo daugiau išmokti, todėl nėra daug norinčių mokytis vairuoti su priekaba“, - aiškina ekspertas.
JAGO vairavimo mokyklos instruktorius ir teorijos mokytojas Antanas Gedvilas sako, kad B kategorijos pradedantieji vairuotojai yra tik teoriškai supažindinami su automobilio vairavimu tempiant priekabą, bet praktiškai jie yra nepasirengę jų vairuoti. „Nežinodami dinaminio gabarito priekabą tempiantys vairuotojai gali nubraukti šonus, užvažiuoti ant šaligatvių“, - priduria instruktorius.
Specializuotos vairavimo kategorijos
Anot Emilijos Bardauskienės, „Regitros“ atstovės spaudai, norintiems naudoti transporto priemonę su didesnėmis priekabomis (tempiamais nameliais ant ratų, priekaba žirgui, oro balionui ar panašiai) tenka išsilaikyti specialius egzaminus, po kurių suteikiama B96 arba BE vairavimo kategorija.
- B96 kategorija: galima gauti išlaikius praktinį egzaminą. Turint tokį pažymėjimą, bendras automobilio ir priekabos svoris negalės būti didesnis nei 4250 kg.
- BE kategorija: reikės ne vien praktikos, bet ir teorijos egzamino, tačiau išlaikius tokius egzaminus vairuotojams leidžiama vilkti priekabą, kurios pačios leistinas svoris yra iki 3500 kg.
Priekabos didžiausioji leidžiamoji masė
Vairuotojo turima kategorija yra ne vienintelis dalykas, kuris reguliuoja didžiausią leistiną priekabos masę. Kitas svarbus kriterijus, norint saugiai dalyvauti eisme, yra automobilio gamintojo nurodoma priekabos didžiausia leidžiamoji masė.
Bendras lengvosios (B kategorijos) transporto priemonės svoris su kroviniu ir/ar keleiviais neturi viršyti 3,5 tonos. Be to, negalima viršyti automobilio gamintojo nustatyto didžiausio krovinio ir keleivių svorio bei maksimalios ašies apkrovos. Paprastai ši informacija yra pateikiama ant automobilio kėbulo ir papildomai yra nurodyta automobilio eksploatavimo instrukcijoje.
Gamintojai, atsižvelgdami į automobilio variklio galią, stabilumą, stabdymo efektyvumą ir kitus parametrus, nustato galimos tempti priekabos didžiausią leidžiamąją masę. Todėl B kategorijai priklausančių automobilių priekabos didžiausia leidžiama masė visiems automobiliams nebus vienoda.
Bendrieji saugaus priekabos tempimo principai
Techninių parametrų patikra
Pirmiausia, dar prieš prikabinant priekabą prie automobilio, reikėtų įsitikinti, ar ji yra techniškai tvarkinga. Svarbu atkreipti dėmesį, ar užmontuotos padangos yra nenusidėvėjusios ir „nenusėtos“ guzais. Vos prijungus priekabą prie transporto priemonės, reikėtų patikrinti, ar veikia gale esantys žibintai ir posūkių signalai.
Krovinių tvirtinimas ir paskirstymas
Saugaus eismo ekspertai atkreipė dėmesį, kad neretai sodo ir statybines prekes vežantys vairuotojai pamiršta, kad važiuojant greičiau lengvesnius daiktus gali išpūsti vėjas, todėl priekabą reikėtų apdengti. Jei to padaryti neįmanoma, daiktai turėtų būti surišti ir pritvirtinti, kad priekabos viduje jie nejudėtų.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, jog labai svarbu tinkamai paskirstyti svorį vienaašėse priekabose. „Jei krovinio svorio centras yra priekabos gale, priekaba kelia transporto priemonės galą ir suvaldyti ją sunku, o kartais ir neįmanoma. Todėl kraunant krovinį į priekabą, reikia stengtis, kad svorio centras būtų priekabos priekyje ir būtų spaudžiamas sukabintuvas“, - nurodo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto studentų paskelbtame straipsnyje buvo apžvelgiama apkrovų paskirstymo įtaka transporto priemonės dinamikai. Analizuojant gautus duomenis, tyrėjai teigia, jog netinkamai parinkta svorio centro padėtis priekaboje lemia prastėjantį transporto priemonių valdymą - per didelė kablio apkrova prastina tempiančios transporto priemonės dinamines savybes, automobilio galinė ašis yra per stipriai spaudžiama, todėl mažėja ir priekinių ratų sukibimas. Jei krovinio masės centras yra gale, susidaro per maža kablio apkrova, o tokiu atveju dėl staigių veiksmų automobilis gali tapti nevaldomas.
A. Pakėnas taip pat primena, kad jokiu būdu nereikėtų prie automobilio kabinti priekabos, kuri yra sunkesnė už patį automobilį, nes automobilio stabdžiai tokiai priekabai nėra pritaikyti, stabdymo metu automobilis gali būti nustumtas nuo kelio, o tokios priekabos sukeltas švytuoklės efektas būtų labai pavojingas.
BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog ne kartą teko susidurti su atvejais, kai žalos atlyginimo siekiama dėl iš priekabos iškritusio krovinio. „Krovinys turi būti pritvirtintas, neturi byrėti, kristi iš priekabos. Reikėtų įvertinti, ar važiuojant vėjas neišpūs krovinio - statinių ar kitų daiktų. Taip pat reikia atsižvelgti, jog vežant sunkų krovinį, pvz., smėlį, priekabos negalima perkrauti ir stengtis, kad bendras jos svoris būtų ne didesnis už pusę ją velkančiojo automobilio svorio“, - pataria A. Žiukelis.
Pagrindinės krovinių vežimo taisyklės:
Krovinys turėtų būti gabenamas taip, jog:
- netrukdytų vairuotojo matomumui;
- neblogintų automobilio stabilumo;
- neuždengtų valstybinio numerio, išorinių žibintų, atšvaitų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;
- nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;
- nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
Jei krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės daugiau kaip 1 metrą arba krovinys bent kiek išsikiša už automobilio šono, jį reikia pažymėti specialiu ženklu.
Važiavimo dinamikos pokyčiai
Lengvosios priekabos prikabinimas automobilio valdymą pakeičia nedaug, tačiau priekabos svoriui augant vis akivaizdžiau juntama, kad ir greitėjimui, ir stabdymui reikia daugiau laiko, o kylant įkalnėmis tenka persijungti ir žemesnę pavarą. Iš vairuotojo tai reikalauja gerokai didesnio dėmesingumo ir savo veiksmų planavimo toliau į priekį.
Dėl netinkamo svorio paskirstymo, kelio nelygumų ar vėjo gūsių važiuojant didesniu greičiu gali tekti susidurti su pavojinga priekabos švytavimo problema. Šiuolaikiški automobiliai gana dažnai turi priekabos vingiavimo stabilizavimo sistemas, tačiau jų galimybės ribotos. Dėl to vairuotojui dažniausiai taip pat tenka imtis veiksmų: palengva mažinti greitį, kol priekaba išsitiesins. Tačiau tą supranta toli gražu ne kiekvienas. „Neturintys tinkamos patirties tokioje situacijoje dažnai spaudžia akceleratorių arba per staigiai stabdo, o tuomet nutinka vadinamosios žirklės - priekabą užmeta į šoną, o ji paskui save nusitempia automobilį“, - apie vieną iš pavojingiausių situacijų tempiant priekabą aiškina A. Pakėnas. Tiesa, instruktorius pabrėžia, jog tokių situacijų Lietuvoje yra pasitaikę vos keletas.
„PRIEKABOS GAMYBA (PIRMA DALIS)“
Saugus greitis ir stabdymas
Lengvųjų ir krovininių automobilių (iki 3,5 t) su priekaba leidžiamas važiavimo greitis automagistralėje ir greitkelyje yra mažesnis. Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga didžiausias leistinas greitis šioms transporto priemonėms - 90 km/h, kituose keliuose - ne didesnis kaip 70 km/h.
Vairavimo profesionalai pataria - didžioji dauguma lengvųjų priekabų neturi stabdžių, todėl vairuoti reikia atsargiau: stabdyti reikia iš anksto ir švelniau, nes su kroviniu prailgėja automobilio stabdymo kelias. Prie automobilių prikabinti galima ne tik priekabas, bet ir namus ant ratų, kurie ypač didelio dėmesio sulaukia šiltuoju metų laiku. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir to, kad kemperį tempiančiam automobiliui reikės daugiau laiko ne tik greitėjant, bet ir stabdant, todėl šių transporto junginių vairuotojai turėtų būti itin atidūs bei laikytis didelio atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių. Sėdintys prie vairo taip pat turėtų pasirinkti ne maksimalų leistiną, o vairavimo įgūdžius bei eismo sąlygas atitinkantį saugų važiavimo greitį.
Saugaus eismo ekspertai pataria:
- Prieš pajudėdami patikrinkite, ar kemperis, priekaba yra techniškai tvarkingi;
- Tempdami kemperį išlaikykite didesnį atstumą iki priekyje esančio automobilio;
- Rinkitės saugų, o ne maksimalų leistiną greitį;
- Sukdami posūkį manevrą atlikite platesniu kampu;
- Pradėkite stabdyti anksčiau.
Posūkiai ir parkavimasis
Ne ką mažiau svarbu, kad vairuodami automobilį su priekaba vairuotojai prisimintų, jog sukdami posūkius, apsisukdami ar įvažiuodami į kiemus ar kitas uždaras teritorijas, turėtų manevrą atlikti platesniu kampu nei įprasta. Nors tokių manevrų metu automobilis pravažiuos netrukdomai, priekabos galinis kampas bus arčiau tos pusės, į kurią sukama, todėl gali apgadinti šalia stovinčius automobilius ar kitą turtą.
Nemažai daliai vairuotojų sunkiai įveikiamos užduotys vairuojant automobilį su priekaba yra ir šoninis parkavimasis bei važiavimas atbuline eiga su priekaba. Instruktoriai primena, kad atliekant minėtus manevrus, pati priekaba suksis į priešingą pusę nei tikisi nepatyręs vairuotojas, tad prieš išvažiuojant į kelią, vertėtų pasitreniruoti aikštelėje, kur daug vietos ir mažai rizikos apgadinti kitas eismo priemones.
Norint priparkuoti automobilį su priekaba atbulomis reikia žinoti, kad vairas turi būti sukamas į priešingą pusę, nei važiuojant įprastai. Taip pat svarbu nepasukti priekabos dideliu kampu, nes ištiesinti stipriai susisukusią priekabą galima tik pavažiavant į priekį. Svarbiausia neskubėti ir atidžiai stebėti veidrodėlius. Specialistas pataria, kad pirmiausia reikėtų pasitreniruoti automobilį su priekaba vairuoti ir pastatyti aikštelėje, o tik tada važiuoti į kelią.
Specifiniai priekabų tempimo atvejai
Kemperių (namų ant ratų) tempimas
Atostogaujantys neturėtų atsipalaiduoti. Ne ką mažiau svarbu yra tai, kad automobilio tempiamuose kemperiuose, kelionės metu negali būti žmonių, mat tokie nameliai ant ratų dažniausiai neturi įrengtų saugos diržų. Tiek vairuotojas, tiek keleiviai turėtų prisiminti ir tai, kad panorus kemperyje pailsėti ar prigulti, tai reikėtų daryti tik visiškai sustojus ir saugiai įsikūrus.
Technikos (traliukų su automobiliais) gabenimas
Dėl įvairių priežasčių vasarą keliuose padaugėja ir automobilių, traukiančių traliukus su kitomis transporto priemonėmis. Saugaus eismo ekspertai aiškino, kad tokias priekabas tempiantys vairuotojai turėtų ne tik tinkamai pritvirtinti vežamą automobilį, bet ir kelionės metu kelis kartus sustoti bei patikrinti, ar tvirtinimo diržai neatsiveržė. Tempiant automobilvežį taip pat reikėtų didesnį dėmesį skirti važiavimo greičiui. Įvažiavus į automagistralę, kur leistinas greitis yra didesnis, tačiau dėl tranzitinio eismo yra susidariusios provėžos, traliukas gali tapti nestabilus, dėl ko pasunkėja ir automobilio valdymas. Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą, tokiais atvejais, tik tinkamai pasirinktas važiavimo greitis gali padėti išvengti nelaimės.
Saugus sugedusio automobilio tempimas
Netikėtai sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema. Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi. Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia. Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, arba ne ilgesne nei 4 metrų standžiąja vilktimi. Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai. Taip pat turi būti ryški.
Jeigu su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties (kitaip vadinamos tempimo (buksyravimo) lynu) su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti.
Kada tempti draudžiama (KET 218 p.):
Pagal Kelių eismo taisykles, yra draudžiama:
- tempti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema;
- tempti lanksčiąja vilktimi, kai automobilio stabdžių sistemos veikla yra priklausoma nuo variklio, o šis yra išjungtas;
- tempti daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę).
Ką dar reikia žinoti tempiant automobilį:
- Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai klaidina kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai gali nesuprasti, ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus.
- Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.
- Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.
- Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas. Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val.
- Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.
- Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže. Tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Modelį su mechanine pavarų dėže nutempti prikabinus vilkimo lynu prie kito automobilio sunku nežinant technikos, bet įmanoma. Patariama, kad geriau to patiems nedaryti, o iškviesti techninę pagalbą kelyje, išskyrus retas išimtis.
- Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva.
- Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti. Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose.
- Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį.
- Automobiliai gali būti tempiami dviem būdais - standžia ir lanksčia vilktimi. Antroji yra naudojama kur kas dažniau, jai reikalingas 6 metrų lynas (atstumas tarp automobilių turi būti 4-6 m). Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas, o jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnė nei 55 mm.
- Tempiant standžia jungtimi reikalinga bent viena veikianti stabdžių sistema, o atstumas tarp dviejų automobilių negali viršyti 3 metrų.
- Abiem atvejais esant bet kuriam paros metui turi būti įjungti avariniai žibintai.
- Automobilius paruošus tempimui būtina pareguliuoti šoninių veidrodėlių padėtį, kad matytume, kas vyksta už tempiamo automobilio.
- „Kai tempiate automobilį, rekomenduojame kruopščiai susiplanuoti savo maršrutą, siekiant išvengti sudėtingų posūkių.
Vilkimas žiemos sąlygomis
Žiemą keliuose būna sudėtingos sąlygos, kurios gali nustebinti net labiausiai patyrusius vairuotojus, ypač tuos, kurie velka priekabas. Norint užtikrinti saugumą ir komfortą, vilkti snieguotu ar apledėjusiu oru reikia būti itin atsargiems ir pasiruošti.
- Žiemos kelių sąlygos, įskaitant druskos, drėgmės ir šalčio poveikį, gali pagreitinti vilkimo kablio nusidėvėjimą.
- Žiemos orai reiškia slidžius kelius ir ilgesnį stabdymo kelią, ypač vilkimo atveju. Norint išlaikyti stabilumą, labai svarbu tinkamai paskirstyti apkrovą.
- Šaltas oras gali turėti įtakos priekabos elektros komponentų veikimui.
Būkite saugūs, būkite pasirengę. Žiemą vilkimas reikalauja ypatingo atidumo, tačiau laikydamiesi šių atsargumo priemonių galite įveikti net ir sudėtingiausias sąlygas.
Dažniausios nelaimių su priekabomis priežastys
BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad žiemą siekiant žalos atlyginimo dėl įvykių, kuriuose figūruotų priekabos, kreipiamasi retai. „Atšilus orui padėtis visiškai pasikeičia: suaktyvėja darbai soduose ir sodybose, o į automobilį telpa ne visi įrankiai, todėl paprasčiausias išeitis yra prisikabinti priekabą, ir į ją susikrauti reikiamus daiktus. Deja, praktika rodo, kad ne visais atvejais vairuotojai tą daro saugiai. Numoja ranka ir į kelių eismo taisykles, ir į techninius reikalavimus“, - sako draudimo bendrovės ekspertas.
Jo teigimu, su priekabomis susijusios nelaimės įvyksta ne tik važiavimo metu. „Viena iš dažnai pasitaikančių problemų - nesaugus priekabos pastatymas neįsitikinus, kad ji nenuriedės. Būna, naudotojas pastato priekabą nuokalnėje, o po kiek laiko randa ją nuriedėjusią. Todėl, jei nėra galimybės priekabą palikti saugiai, užfiksuoti jos vietą ratų atsparomis, geriau iš viso nepalikinėti atkabintos nuo automobilio ir paieškoti kitos parkavimo vietos. Deja, su riedančiomis transporto priemonėmis, pasitaiko ir labai skaudžių nelaimių“, - aiškina A. Žiukelis.
tags: #kaip #reikia #vairuoti #tempiama #nasina