Šiame straipsnyje apžvelgsime dviejų žymių automobilių gamintojų - BMW ir Volvo - istoriją, jų svarbiausias inovacijas bei populiariausius modelius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvoje gerai žinomiems BMW modeliams, tokiems kaip "Kregždė" (E36) ir E46, bei plačiajam "Volvo Group" transporto asortimentui.
BMW: Vairavimo malonumas ir lietuviškos pravardės
Sprendžiant iš bavarų dizainerių paskutiniųjų darbų, BMW automobiliai radikaliai keičia savo išvaizdą, tačiau tai priimtina ne visiems. Ši vokiečių markė, garsėjanti savo inžineriniais pasiekimais ir vairavimo malonumu, Lietuvoje pelnė ne vieną unikalią pravardę, atspindinčią tam tikrų modelių populiarumą ir išskirtinumą.
Populiarios BMW pravardės Lietuvoje
Lietuviai, turintys bene didžiausią Baltijos šalyse antrinę naudotų automobilių rinką, įvairius modelius pakrikštija gana netikėtais vardais. Tarp BMW automobilių populiariausios pravardės yra:
- Kregždė: taip populiariai Lietuvoje vadinamas BMW E36 - 3 serijos modelis, gamintas 1990-2000-aisiais metais. "Kregždė" iš gamyklos išriedėjo kelių skirtingų tipų kėbulais: keturių durų sedano, universalo, kupė, kabrioleto ir netgi kompaktiško hečbeko, dar populiariai vadinamu "kompaktu".
- Ryklys: 5 serijos BMW E28, gamintas 1981-1987 m. Greičiausiai "Ryklio" pravardę šis modelis pelnė dėl savo išvaizdos. Beje, šis modelis buvo pirmasis, kuriame be 4 ir 6 cilindrų benzininių variklių BMW pradėjo montuoti ir dyzelinius variklius.
- Slyva: dar vienas 5-os serijos BMW, tik naujesnis, žymimas numeriu E39. 1995-2003 m. gamintas modelis vis dar ganėtinai populiarus Lietuvos gatvėse.
- Ešerys: ši pravardė teko BMW E21, 3-osios serijos modeliui, leistam 1975-1983 m. Teigiama, kad tokią pravardę šis automobilis užsitarnavo dėl priekinės dalies dizaino.
BMW E36: "Kregždė" - Ikoniškas dešimtmetis
Šiemet 30-ies metų jubiliejų švenčia itin populiarus „E36“ kartos 3 serijos BMW. Devintasis dešimtmetis BMW kompanijai buvo kaip niekada sėkmingas, ypač Jungtinėse Valstijose, kur pardavimų apimtys augo sulig kiekvienais metais. Prie ženklaus BMW prekinio ženklo augimo prisidėjo ne tik įžymioji „E30“, bet ir „E28“, „E34“ ir „E32“ vardu pavadinti modeliai, kurie anuomet buvo technologinėje viršūnėje.
Dizaino revoliucija ir vairavimo malonumas
Būtent dėl dizainerių sprendimų 3 serija išgyveno tikrą eksterjero dizaino revoliuciją. Kvadratines ir elementarias formas pakeitė ne tokios grubios, bet vis dar vokiškai santūrios linijos. Be to, naujos kartos modelio ratų bazės ilgis buvo ištemptas nuo 2,57 metro iki net 2,7 metro! Tai buvo siekiama sukurti automobilį, kuriame antra sėdynių eilė būtų naudinga įvairaus sudėjimo ir ūgio keleiviams. Sulig „E36“ kartos modelio pasirodymu BMW sugrąžino kompanijai itin svarbų dizaino elementą: po labai ilgos pertraukos priekiniai, apvalūs automobilio žibintai buvo uždengti atskiru stikliuku, šoniniai veidrodėliai tapo gerokai mažesni ir leidžiantys automobiliui lengviau skrosti oru, o galiausiai - automobilis tapo truputėlį sunkesnis.
Gausi komforto įranga buvo labai svarbus kriterijus kuriant naujos kartos modelį, tačiau BMW inžinieriai nenorėjo atsisakyti šiai markei būdingo išskirtinumo - vairavimo malonumo. Kai atėjo metas projektuoti „E36“ pakabą, BMW inžinieriai į automobilį įdiegė „MacPherson“ kolonas priekyje ir modernią, penkių svirčių daugiasvirtę galinę pakabą.
Inžineriniai sprendimai ir saugumo aspektai
Už vairavimo malonumą teikiančių važiavimo savybių taip pat slypėjo keletas įdomių inžinierių sprendimų. Vienas įdomiausių - specialistų noras sukurti automobilį, kuris galėtų sumažinti susidūrimo su pėsčiuoju pasekmes. Šio tikslo ir noro pasekmė - priekiniai buferiai, galintys atlaikyti smūgį iki 15 km/val. Tokiu būdu jie nesulūždavo ir nesužeisdavo pėsčiojo. „E36“ kartos modelis kūrimo stadijoje išbuvo žymiai ilgiau: automobilio kūrimo darbai prasidėjo 1981 metais ir truko iki pat 1989 metų vasaros, kai BMW inžinierių komanda pasiekė itin svarbų tašką - automobilių bandymus realiame pasaulyje.
Daugelį maloniai nustebino netikėtas „M50“ variklio debiutas. Tai buvo visiškai naujas 6 cilindrų agregatas, kuris pasižymėjo dvejomis, džiuginančiomis savybėmis: sukimo momentas buvo išvystomas pakankamai plačiame sūkių diapazone, o šešių cilindrų variklio apetitas degalams buvo gerokai mažesnis negu analogų iš konkurentų stovyklų. Būtent dėl šių dviejų savybių daugelis automobilių tema rašančių žurnalistų „BMW 325i“ modifikacijai nuolatos skirdavo nugalėtojo taures.
Ankstyvosios problemos ir saugumo įvertinimas
Deja, to nesinorėjo pasakyti apie pirmuosius „E36“ kartos automobilius. Daugelis skundėsi, jog iš variklio skyriaus sklido įvairūs pašaliniai garsai. Vėliau pasirodė pranešimų apie sparčiai plintančius korozijos židinius arba staiga nebeveikiančiu vairo stiprintuvu. Automobilių saugumas - pamatinė visų modernių automobilių kūrimo savybė. Pagal tuometinę „Euro NCAP“ metodiką „E36“ kartos modelis gavo tik vieną saugumo žvaigždutę. Nuviliantis rezultatas, ar ne? Galbūt, bet nereikėtų užmiršti, jog automobilio kūrimo darbai prasidėjo devinto dešimtmečio pradžioje, o „E36“ saugumo bandymai buvo atlikti 1997-aisiais. Vis dėlto, kuomet „Auto Motor und Sport“ leidinys atliko 3 serijos saugumo bandymus 1991-aisiais ir 1994-aisiais metais, vokiškas sedanas saugumo bandymuose pasirodė stebėtinai gerai.
Elektrinių E36 prototipų eksperimentai
Benzininiai ir dyzeliniai varikliai buvo 3 serijos modelių šeimos pagrindas. Vis dėlto, „E36“ buvo vienas iš daugelio automobilių, kurio pagalba BMW inžinieriai pradėjo eksperimentuoti su elektromobiliais. Pavyzdžiui, pirmasis elektrinis „E36“ prototipas turėjo 61 arklio galią išvystantį motorą, kuris automobiliui 50 km/val. greitį leisdavo pasiekti per 8 sekundes. Nors pirmasis bandymas nebuvo vertas pagyrų, BMW specialistai nesustojo. Tarp 1992 ir 1996 metų BMW sukūrė net 25 elektrines 3 serijos modelio versijas, iš kurių net šešios buvo naudojamos Bavarijos apskrities darbuotojų. Pati paskutinė elektromobilio versija turėjo 29 kWh talpos bateriją ir nuo 0 iki 60 km/val. galėjo įsibėgėti per 5 sekundes ir su pilnai įkrautomis baterijomis įveikti 135 kilometrų distanciją.
Nuo 1998 metų vasario, itin populiari „E36“ kartos 3 serija palaipsniui užleido savo vietą gerokai modernesniam įpėdiniui - „E46“ kartos automobiliui. Iš pradžių buvo nutraukta sedano serijinė gamyba. Per dešimtmetį trukusią gamybą, BMW į viso pasaulio kelius išleido 2 745 773 trečiosios serijos vienetus. Prie šio įspūdingo pasiekimo prisidėjo BMW sprendimas automobilį gaminti ne tik Vokietijoje, bet ir Jungtinėse Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje, Urugvajuje, Meksikoje, Egipte ir netgi Tailande.
BMW E46: Patikimumas ir inovacijos
Jei norite pasivažinėti klasikiniu BMW, ieškokite trečio modelio E46. Jis debiutavo 1998 m. ir iškart buvo apkaltintas tuo, kad tapo per daug patogus, per daug ramiai važiuojantis. Mes labiausiai pratę prie sedanų, tačiau šis automobilis gaminamas ir kaip universalas, kupė ir kabrioletas. Rinktis tikrai yra iš ko.
Kėbulo ir elektros įrangos ypatumai
Specifinių, su kėbulo tipu susijusių ligų, nė viename variante nepastebėta. E46 kėbului mechanikai daug pretenzijų neturi, tačiau kėbulo problemų turėjo pirmųjų laidų mašinos. Aktyviai važinėjant blogais keliais išsistumdavo priekinių amortizatorių atrama ir nusiplėšdavo galinio porėmio tvirtinimas. Vėliau šios problemos buvo pašalintos. Jeigu kažkas panašaus atsitiks jūsų įsigytame automobilyje, teks virinti ir greičiausiai keisti galinį porėmį. Be to, pirmuosiuose modeliuose nesandariai užsidarydavo galinės durelės.
Elektros įranga čia geresnė negu daugelyje kitų BMW. Būna, kad sugenda salono ventiliatoriaus rezistorius, kartais nustoja veikti klimato įrangos ekranas - tai greičiau išimtys, ne taisyklės. Taip pat dažniau tenka keisti paprastų lempų permatomus plastikinius gaubtus.
Varikliai: Galia, patikimumas ir priežiūra
316i ir 318i versijos turi 4 cilindrų, 1,9 l, 105 ir 118 AG variklius. Ekonominiais sumetimais tokią mašiną pirkti galima, bet tai nebus tikras BMW - važiavimas neteiks didelio malonumo. Standartinio modelio automobiliui tokio variklio tikrai užtektų, bet iš aiškiai sportinio stiliaus automobilio norisi kai ko daugiau. Iš pradžių 6 cilindrų trečio modelio E46 varikliai buvo gaminami tokių modifikacijų: 320i (2,0 l; 150 AG), 323i (2,5 l; 170 AG) ir 328i (2,8 l; 193 AG). 2001 m. jie buvo pakeisti galingesniais ir dinamiškesniais 320i (2,2 l; 170 AG), 325i (2,5 l; 192 AG) ir 330i (3,0 l; 231 AG).
Daugelis mano, kad BMW varikliai - geriausi pasaulyje. Pagal techninio tobulumo lygį ir charakteristikas jie tikrai puikūs, bet perkant naudotą automobilį labai svarbu ir patikimumas. Šiuo atveju BMW mažai kuo skiriasi nuo kitų europietiškų automobilių - laikui bėgant jie taip pat pradeda „ožiuotis“. Tikra problema gali tapti šių variklių „pomėgis“ didelėms tepalo sąnaudoms ir perkaitimui. Reikia nepamiršti stebėti daviklių rodmenis ir kartais atidaryti variklio dangtį.
Gali būti naudojamos ir paprastos, ir 4 elektrodų platina dengtos žvakės. Europoje jos brangesnės, nes jų užtenka 100 000 km, bet pilant prastesnį benziną jos retai tarnauja daugiau kaip 40 000 km. Tad, jei leidžia instrukcija, galima naudoti ir paprastas žvakes. Beje, varikliai su 4 elektrodų žvakėmis, bet be katalizatorių gali blogai užsivesti šaltu oru. Keisti KPM diržo variklyje nereikia - visuose varikliuose paskirstymo velenai turi beveik amžiną prievado grandinę. Tipiška visų variklių problema - termostato gedimas arba jo korpuso lūžimas. Mašinose su 6 cilindrų varikliais kartais sugenda paskirstymo velenų padėties davikliai, rečiau - alkūninio veleno daviklis. Variklis blogai užsiveda, netolygiai dirba, praranda galią arba užgęsta. Tokie pat simptomai pasireiškia sugedus oro sąnaudų matuokliui. Elektronika be priekaištų veikia 4 cilindrų varikliuose.
Ne visi BMW varikliai ryja tepalą, tačiau net prižiūrimas 6 cilindrų variklis gali sunaudoti iki 0,5 l/1000 km. Dokumentacijoje rašoma, kad greitai važinėjant galima sunaudoti ir 0,7 l/100 km. Jie turi tepalo lygio daviklį, tačiau reiktų bent kartą per savaitę atidaryti variklio dangtį ir patikrinti tepalo lygį. Tepalo sąnaudos gali padidėti ir dėl skystį praleidžiančių riebokšlių ar tarpinių, karterio vėdinimo sistemoje trūkusios tepalo skirstytuvo membranos arba net dėl problemų su stūmoklių žiedais. Iš pradžių visuose trečio modelio automobiliuose tepalai buvo keičiami kas 15 000 km. Modernizavus variklius ir pradėjus naudoti naujos kartos tepalus, juos, teoriškai, galima keisti kas 25 000 km.
BMW varikliai linkę perkaisti, ypač nemalonios perkaitimo pasekmės 6 cilindrų varikliams. Patys varikliai dėl perkaitimo nekalti - 6 cilindrų variklių ventiliatoriai genda labai retai. Paprastai varikliai perkaista dėl pūkais ir purvu užsikimšusių radiatorių. Nors kurį laiką antrinėje rinkoje buvo populiarūs dyzeliniai penkto modelio BMW, o kartais galima rasti parduodamą ir dyzelinį trečio modelio automobilį, prieš jį perkant reiktų pagalvoti. Tarkim, į kaimyninę Rusiją tiekiamoms mašinoms su naujo tipo dyzeliniais varikliais BMW netaikė eksploatacinių garantijų.
KOKIA YRA E46 VARIKLIO BŪKLĖ? KAIP PAMATUOTI KOMPRESIJĄ? | VLOGAS
Važiuoklės, stabdžių ir transmisijos patikimumas
Dabartinį E46 servisai laiko mažiausiai problemiška mašina iš visų BMW dėl gerokai tvirtesnės negu kitų modelių važiuoklės. Jei negalvosime apie tokią smulkmeną kaip stabilizatoriaus atramos priekinėje pakaboje, važinėjant nelabai gerais keliais kas 50 000-60 000 km reikia pakeisti apatines svirtis su atraminėmis gumomis. Kitos priekinės pakabos detalės laiko apie 100 000 km. Vairo sistema taip pat patikima. Vienintelė pastaba efektyviems stabdžiams - per daug greitai susidėvi priekinių stabdžių diskai. Paprastai jų užtenka dviem trinkelių komplektams arba 50 000 km. ABS ratų davikliai taip pat patikimi, o stabdžių suportai nestringa net ir po keturių penkių sezonų.
„Trečiuką“ rinktis reiktų pradėti ne nuo pavarų dėžės, o nuo varančiųjų ratų. Automobiliai buvo gaminami ir su varančiaisiais galiniais ratais, ir su visais keturiais varančiaisiais. Pastarieji turi galingiausius benzininius (325Xi; 330Xi) ir 6 cilindrų dyzelinį variklį (330Xd). Mechaninė pavarų dėžė (MPD) pasižymi labai tiksliu perjungimu ir patikimumu. Teisingai elgiantis sankaba atlaiko 150 000-200 000 km. Tepalas į pavarų dėžę supiltas visam eksploatacijos laikotarpiui, tad belieka stebėti jo lygį ir riebokšlių būklę. Beje, norint ilgiau išsaugoti sveiką pavarų dėžės štoko riebokšlį, kuris dažnai pradeda leisti skystį, mechanikai rekomenduoja ilgesniam laikui mašiną stovėjimui palikti įjungus ne pirmą, o antrą pavarą. Automatinėje pavarų dėžėje su „Steptronik“ režimu tepalo užtenka visą eksploatacijos laiką, tačiau mūsų sąlygomis jį kartu su filtru reiktų keisti kas 60 000 km.
Apibendrinant galima pasakyti, kad E46 „trečiukas“ - ganėtinai patikima ir ištverminga mašina, tad jei jums ji patinka ir leidžia kišenė, pirkite ir mėgaukitės visais važiavimo malonumais.
Volvo Group: Nuo įkūrimo iki pasaulinio pripažinimo
Volvo Group (AB Volvo) - stambi Švedijos įmonė, įkurta 1926 m. Centrinė būstinė yra Geteborge, Švedijoje. Ši akcinė bendrovė gamina įvairų transportą, įskaitant sunkvežimius, autobusus, statybų įrenginius, aviacinius ir kosminius įrenginius. Oficialia įmonės įkūrimo data laikoma 1927 m. balandžio 14 d., kai pagamintas pirmasis „Volvo“ automobilis - Volvo ÖV 4. Jau 1928 m. įmonė pagamino pirmą sunkvežimį.
Nors 1999 m. ES neleido „Volvo“ susijungti su „Scania“, tais pačiais metais, sausio 28 d., įmonė pardavė savo „Volvo Cars“ lengvųjų automobilių padalinį kompanijai „Ford“ už 6,45 mlrd. USD. Vėliau, 2010 m., „Ford“ pardavė „Volvo Cars“ už 1,8 mlrd. USD.
Svarbiausi modeliai ir inovacijos Volvo istorijoje
Pirmieji automobiliai ir universalų era
- 1927 m.: Balandžio 14 d. rytą pirmasis „Volvo“ automobilis, oficialiai vadintas ÖV4 ir turėjęs atvirą kėbulą bei keturių cilindrų variklį, išvažiavo pro gamyklos vartus Geteborge, vakarinėje Švedijos pakrantėje. Pirmasis pasaulyje „Volvo“ buvo pasirengęs išvažiuoti į kelią.
- 1944 m.: Rugsėjo 1 d. Stokholme buvo pristatytas automobilis, padėjęs „Volvo“ tapti tarptautine automobilių įmone - „mažasis Volvo“, arba PV 444. Šis modelis Švedijoje buvo laikomas pokario klestėjimo pažadu, o vos per dvi savaites 2300 žmonių užsisakė „PV 444“ automobilius.
- 1953 m.: Pristatytas „Volvo Duett“, kaip „du automobiliai viename“ - tinkamas ir darbui, ir laisvalaikiui. Tai buvo pirmasis modelis, žymėjęs ilgos universalų istorijos pradžią. Nuo to laiko buvo pagaminta daugiau nei 6 milijonai „Volvo“ universalų.
Pasaulinė ekspansija ir saugos pionierius
- 1955 m.: Rugpjūčio mėn. pirmasis „PV 444“ pasiekė Long Byčo, Kalifornija, uostą. Po dvejų metų „Volvo Cars“ tapo antruoju pagal apimtį importuojamu prekės ženklu Kalifornijoje, o 1974 m. JAV tapo didžiausia tuometine „Volvo“ rinka.
- 1959 m.: „Volvo“ inžinierius Nilsas Bohlinas serijinėje „PV 544“ gamyboje pristatė trijų taškų saugos diržus. „Volvo“ nusprendė atsisakyti patento teisių, kad šis išradimas pasitarnautų visiems. Apskaičiuota, kad iki šiol trijų taškų saugos diržas išgelbėjo daugiau nei milijoną gyvybių.
- 1976 m.: „Volvo“ tarptautinė reputacija kuriant pažangias saugos technologijas buvo patvirtinta, kai JAV vyriausybė nupirko 24 „Volvo 240“ automobilius išsamiems susidūrimų bandymams. Po šių bandymų „Volvo“ buvo oficialiai pasirinktas kaip etalonas, nustatantis visų naujų automobilių saugos standartus.
- 1991 m.: Kartu su „Volvo 850“ buvo pristatytos keturios pasaulinės naujovės: skersai montuojamas penkių cilindrų variklis, apsaugos nuo šoninio smūgio sistema (SIPS), automatiškai sureguliuojamas priekinių sėdynių saugos diržų mechanizmas ir „Delta-link“ galinė pakaba. Tai taip pat buvo pirmasis iš didesniųjų „Volvo“ modelių su priekinių ratų pavara.
KOKIA YRA E46 VARIKLIO BŪKLĖ? KAIP PAMATUOTI KOMPRESIJĄ? | VLOGAS
Naujausi visureigiai ir globalinė gamyba
- 2002 m.: Vos debiutavęs, „Volvo XC90“ akimirksniu sulaukė sėkmės visame pasaulyje. Jis iš naujo apibrėžė didelių visureigių segmentą ir per kelerius metus tapo svarbiausiu Švedijos eksporto produktu.
- 2013 m.: Pirmą kartą „Volvo“ vykdė veiklą savo gamykloje už Europos ribų. Ji buvo atidaryta Čengdu mieste, Kinijoje, kur iš pradžių gamino „Volvo S60L“ ir XC60 modelius.
- 2015 m.: Antrosios kartos XC90 modelio pristatymas žymėjo naujo „Volvo“ istorijos skyriaus pradžią. Automobilis pasižymėjo visiškai nauju dizainu ir technologijomis bei buvo sukurtas panaudojant naują „Scalable Product Architecture“ (SPA) platformą.
- 2017 m.: „Volvo XC40“ buvo pirmasis modelis, sukurtas kompaktiškos modulinės architektūros (CMA) pagrindu, kuri padėjo nustatyti naują dizaino, ryšio technologijų ir saugos standartą. XC40 taip pat tapo pirmuoju „Volvo“ modeliu, siūlomu su mėnesinės fiksuoto mokesčio prenumeratos paslauga „Care by Volvo“.
- 2018 m.: „Volvo“ įsteigė pirmąją savo gamyklą JAV, Čarlstone, Pietų Karolinoje, taip įtvirtindami „Volvo Cars“ kaip tikrai pasaulinį automobilių gamintoją, turintį gamyklas Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
- 2019 m.: „Volvo EX40“ buvo pirmasis „Volvo“ visiškai elektrinis visureigis.
tags: #kregzde #bmw #ir #volvo