Darbo santykiuose klausimas dėl išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio yra griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Pagrindinis tikslas - užtikrinti darbuotojo pajamų apsaugą ir išvengti savavališkų darbdavio veiksmų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad išskaita iš darbuotojo atlyginimo gali būti daroma tik Darbo kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais.
Teisinis pagrindas ir darbdavio įgaliojimai
Darbdavys turi teisę daryti išskaitas tik įstatyme nustatytais atvejais. Svarbu pažymėti, kad nurodymas atlikti išskaitą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie išskaitos pagrindą, ir turėtų būti įforminamas raštu.
Darbo kodeksas nenumato kitokių išskaitų, atliekamų iš darbuotojo darbo užmokesčio, pavyzdžiui, paties darbuotojo valia ar galimiems darbdavio nuostoliams padengti ateityje. Institucijos pabrėžia, kad lėšų rinkimas į fondus (vadinamąsias „bačkas“) arba vekselių pasirašymas, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Išskaitos darbdavio naudai
Kai atliekama išskaita atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, tokios išskaitos bendras dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Išskaitų dydžiai ir ribojimai
Išskaitos iš darbo užmokesčio turi atitikti įstatyme nustatytus dydžius. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnis numato šias ribas:
| Darbo užmokesčio dalis | Maksimalus išskaitos dydis |
|---|---|
| Nuo dalies, neviršijančios MMA | 20 % (pagal kelis vykdomuosius raštus - 30 %) |
| Nuo dalies, viršijančios MMA | 50 % |
Nepriklausomai nuo to, ar išskaitos atliekamos darbdavio, ar trečiųjų asmenų naudai, jų maksimalus dydis yra nustatytas įstatyme ir negali būti viršijamas.
Ginčų sprendimas
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavio padaryta išskaita yra nepagrįsta arba neatitinka Darbo kodekse numatytos tvarkos (procedūrų ar terminų), jis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Bet kuri darbo sutarties šalis, nesutinkanti su komisijos sprendimu, per vieną mėnesį turi teisę pareikšti ieškinį teisme.
Skaidraus darbo užmokesčio direktyva: koks reglamentavimas siūlomas Lietuvoje?
Išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus
Išskaitos iš darbo užmokesčio taip pat gali būti daromos ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, vykdant priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Tokiu atveju darbdavys privalo laikytis antstolio patvarkymų, tačiau neviršyti nustatytų išskaitos procentinių ribų.
Advokatas Artūras Tukleris akcentuoja, kad darbdaviams rekomenduotina įvertinti, ar jų taikoma praktika išskaitų atlikimo klausimais neprieštarauja imperatyvioms Darbo kodekso nuostatoms. Tuo tarpu darbuotojai raginami atidžiai sekti, ar darbdavių veiksmai nepažeidžia jų teisių.
tags: #baudu #isskaiciavims #is #darbuotojo #dinpinigiu