Kasmetinės mokamos atostogos yra vienas iš esminių darbuotojo teisių elementų, skirtų darbingumui atkurti ir sveikatai apsaugoti. Darbo kodeksas (toliau - DK) nustato aiškias taisykles dėl atostogų trukmės, suteikimo tvarkos, apmokėjimo ir kitų susijusių aspektų. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausias DK nuostatas, padedančias suprasti kasmetinių atostogų teisinį reglamentavimą.
Kasmetinių atostogų trukmė
Bendra taisyklė
Kasmetinių atostogų trukmės klausimas aptartas DK 126 straipsnio 2 dalyje. Kodeksas nurodo, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Ilgesnės atostogos tam tikroms darbuotojų kategorijoms
DK 126 str. 3 dalis numato, kad tam tikriems darbuotojams turėtų būti suteikiamos ilgesnės trukmės atostogos. Suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba 30 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos šiems darbuotojams:
- iki 18 metų amžiaus;
- vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba vaiką su negalia iki 18 m. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tai taikoma darbuotojams, kurie faktiškai vieni augina vaiką, pavyzdžiui, našlys (našlė), vieniša motina, kai vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam apribota tėvų valdžia, yra išsituokęs ar gyvena atskirai, yra teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su aptariamu darbuotoju);
- darbuotojams su negalia.
Pailgintos atostogos už specifinį darbą
Dar viena išimtis iš bendros taisyklės įtvirtinta DK 138 str. 1 dalyje. Joje numatyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Pažymėtina, kad tokių darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai nustato Vyriausybė (pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496).
Papildomos atostogos
Jeigu darbuotojui priklauso papildomos atostogos, jos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir šalių susitarimu gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis. Šių atostogų suteikimo tvarka ir sąlygos aptartos Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos apraše, kurį patvirtino Vyriausybė (pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496). Pažymėtina, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš šių papildomų atostogų.
Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka
Bendrieji principai
DK 128 straipsnis numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, siekiant atkurti darbuotojo darbingumą. Bent viena iš tokių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne trumpesnė kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusi atostogų dalis gali būti suteikiama visa iš karto arba skaidoma dalimis, derinant darbdavio ir darbuotojo interesus.
Kokios mažiausios trukmės likusi atostogų dalis gali būti suteikta darbuotojui, DK neaptaria. Tad manytina, kad, darbuotojo pageidavimu ir darbdavio sutikimu, kita atostogų dalis gali būti skaidoma net ir po vieną darbo dieną.
Atostogos už pirmuosius darbo metus
Žinotina, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus (DK 128 str. 2 dalis). Kitaip tariant, Darbo kodeksas numato, kad pirmaisiais darbo metais darbuotojai į kasmetines atostogas įprastai gali pretenduoti tik tuomet, kai yra išdirbę pusę metų, t. y. kai yra įgiję teisę į bent pusę priklausančių kasmetinių atostogų.
Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamu atveju minima sąvoka „paprastai suteikiamos“. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad darbdavys ir darbuotojas gali sutarti, jog darbuotojui kasmetinės atostogos būtų suteikiamos ir neišdirbus minimo pusės metų laikotarpio. Tokiu atveju atostogos būtų suteikiamos avansu: darbuotojas, nors nebūtų įgijęs teisės į kasmetines atostogas, tačiau, darbdaviui sutikus, galėtų jomis pasinaudoti. Šiuo atveju darbdavys prisiima tam tikrą riziką, nes, darbuotojui nutraukus darbo santykius, darbdavys galėtų prarasti už avansu suteiktas kasmetines atostogas sumokėtus atostoginius. Tiesa, DK 150 str. 1 d. 4 punkte nurodyta, kad darbdavys gali išieškoti atostoginius už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, jeigu darbo sutartis būtų nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
Atostogos antraisiais ir vėlesniais darbo metais
Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę (grafiką) darbovietėje.
Atostogų suteikimo eilė ir darbdavio pareigos
Darbo kodekse (128 str. 4 d.) pateikiami tam tikri tokios atostogų eilės sudarymo principai, nurodant, kad, sudarant tokią eilę, reikėtų atsižvelgti į dalies darbuotojų išsakytus pageidavimus dėl atostogų suteikimo. Sprendžiant dėl kasmetinių atostogų suteikimo, reikšminga ir tai, kad Darbo kodekso 128 str. 5 dalyje pateiktas sąrašą darbuotojų, kurių išreikštas prašymas dėl atostogų suteikimo yra privalomas darbdaviui.
Atostogų eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. Vis dėlto pažymėtina, kad aptartas reikalavimas dėl kasmetinių atostogų suteikimo eilės sudarymo ir jos sudarymo tvarka taikomi įmonėms, kuriose dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų. Nors atostogos suteikiamos šalių sutarimu, darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali.
Atostoginių apskaičiavimas ir išmokėjimas
Atostoginių mokėjimo principas
DK 130 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Koks atlyginimas priklauso už kasmetines atostogas, priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį darbuotojas gavo per paskutinius 3 mėnesius. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką.
Atostoginių išmokėjimo terminai
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (DK 130 str. 2 dalyje). Tačiau, jeigu suteikiamos ilgesnės negu už darbo metus priklausančios minimalios trukmės atostogos, atostoginiai, apskaičiuoti už tą minimalią trukmę viršijančią atostogų dalį, gali būti išmokėti darbo sutartyje sutartais atlyginimo išmokėjimo terminais.
Pabrėžtina, kad tokia atostoginių išmokėjimo tvarka gali būti taikoma tik atostoginių daliai, viršijančiai 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienas (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturias savaites (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Pasekmės uždelsus išmokėti atostoginius
DK aptaria pasekmes, kurios kyla, jeigu darbdavys pažeidžia minėtas normas dėl atostoginių išmokėjimo terminų. Kodekso 130 str. 4 dalis nustato, kad, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Taigi, pasibaigus kasmetinėms atostogoms, darbuotojas privalo grįžti į darbą, nepaisant to, kad darbdavys uždelsė sumokėti atostoginius. Grįžęs po atostogų darbuotojas, jeigu nori, kad laikotarpis, kurį buvo uždelsta sumokėti atostoginius, būtų pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, per tris darbo dienas turi pateikti darbdaviui tokį prašymą. Pavyzdžiui, jeigu pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikus prašymą darbdaviui, kad kompensuotų vėlavimą, prie sekančių kasmetinių atostogų bus pridėtos trys dienos. Darbdavys tokio prašymo atmesti negali.
Atostoginių dydį įtakojantys veiksniai
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis, jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką.
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas. Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Suminės darbo laiko apskaitos atostogos
Kada taikoma suminė darbo laiko apskaita?
Daug įmonių galėtų taikyti suminę darbo laiko apskaitą, bet to nedaro vien dėl sudėtingos buhalterinės apskaitos. Tačiau suminė darbo laiko apskaita leidžia daug efektyviau planuoti darbuotojų darbo ir poilsio laiką, išvengiant permokų už viršvalandžius ar neišdirbtas valandas. Suminę darbo laiko apskaitą verta taikyti, jei:
- darbuotojams tenka dirbti netipinėmis pamainomis: vakare, naktį, ryte, švenčių dienomis ar skirtingomis savaitės dienomis;
- darbo krūvis įmonėje nuolatos kinta, todėl reikia atitinkamai arba mažiau, arba daugiau darbuotojų;
- turite palaikyti darbo procesus 24/7/365;
- darbuotojai negali dirbti kelių pamainų iš eilės, ar 8 (ar daugiau) valandų trunkančių pamainų dėl didelio streso ar emocinės įtampos darbo metu.
Jei bent į kelis iš šių klausimų atsakėte „taip”, tikėtina, jog jūsų verslui tiktų taikyti suminės darbo laiko apskaitos metodą. Dažniausiai suminę darbo laiko apskaitą taiko viešbučiai, restoranai, ligoninės, gamyklos, parduotuvės, socialinės priežiūros institucijos, miesto priežiūros tarnybos ir dar daugelis kitų įmonių.
Atostogų skaičiavimas taikant suminę darbo laiko apskaitą
Daugeliui darbuotojų ir buhalterinės apskaitos specialistų geriausiai yra pažįstamas 5 darbo dienų grafikas, nuo pirmadienio iki penktadienio. Darbuotojams, dirbantiems 5 dienas per savaitę, yra suteikiamos 20 darbo dienų atostogų per metus. Tokiu atveju darbuotojas šeštadienį ar sekmadienį ir taip nedirbtų, todėl ir savaitgaliai nėra skaičiuojami kaip sunaudota atostogų diena.
Viskas kiek pasunkėja, kuomet reikia atostogas apskaičiuoti, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Dirbant šiuo režimu, darbuotojai gali dirbti bet kuriomis dienomis, nepaisant įprastų darbo dienų nuo pirmadienio iki penktadienio. Todėl jiems vietoj įprastų 20 darbo dienų kasmetinių atostogų yra skiriamos 4 savaitės atostogų per metus, t. y. 28 kalendorinės dienos (pagal Darbo kodekso 126 straipsnį).
Dažnai įmonės dėl nežinojimo ar stengdamosios pasilengvinti buhalterinę apskaitą, net ir taikydamos suminę darbo laiko apskaitą, atostogas skaičiuoja pagal darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas (jei dirbama pilnu krūviu), o ne pagal visas savaitės dienas. Tokiu atveju darbuotojai gali specialiai prašyti atostogų savaitgaliais, kadangi šios dienos skaičiuojant pagal 5 darbo dienų normą yra vertos 0 valandų, ir taip išlošti daugiau poilsio dienų kitų darbuotojų sąskaita.
Kasmetinių atostogų skaičiavimo pagal kalendorines dienas privalumai
Teisingai taikant suminės darbo laiko apskaitos atostogų skaičiavimus, gaunama daug privalumų:
Tiksliau sunaudojamas laikas atostogoms
Skaičiuojant kasmetines atostogas darbo dienomis, dienos nuo pirmadienio iki penktadienio yra vertos po 8 valandas (dirbant 40 valandų per savaitę). Tuo tarpu atliekant skaičiavimus kalendorinėmis dienomis, kiekviena diena yra verta ~5,71 val. (= 40 val. / 7 dienų) arba 5 val. ir ~43 min. Pavyzdžiui, darbuotojas išėjęs atostogų nuo pirmadienio iki penktadienio sunaudos ne 40 val., o 28,57 val. (28 val. ir 34 min.). Beveik 12 valandų skirtumą galite išnaudoti planuodami darbą kitomis dienomis. Nors valandų šiuo atveju skaičiuojant kalendorinėmis dienomis yra sunaudojama daugiau, tačiau lieka mažesnė tikimybė, kad darbuotojui apskaitinio laikotarpio gale susidarys nedadirbis. Nedadirbis galėtų atsirasti dėl to, kad dėl atostogų savaitgalių metu lieka nepanaudotų valandų, o neužimtų dienų (pamainomis ar atostogomis) laikotarpyje lieka mažiau, kas limituoja galimybes priskirti pamainas kitomis dienomis. Darbo kodekso 126 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog „Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos“. Todėl šventinės dienos, skaičiuojant atostogas tiek darbo, tiek kalendorinėmis dienomis, kasmetinių atostogų dienų ar valandų nesunaudoja.
Darbuotojai negali piktnaudžiauti atostogų dienomis
Skaičiuojant atostogas pagal darbo dienas, kuomet darbuotojai dirba slenkančiu grafiku, gali atsirasti tokių, kurie piktnaudžiauja atostogų laiku. Tokiu atveju darbuotojai susiplanuoja atostogas, tarkime, kad jiems nereikėtų dirbti, kaip numatyta slenkančiame grafike, o kitomis dienomis, kai ir taip jiems numatyta poilsio diena, atostogų neprašo. Arba atostogas ima savaitgaliais, kai jos visai nesunaudoja valandų. Taikant atostogų skaičiavimą pagal kalendorines dienas, nesvarbu, kurią savaitės dieną atostogos prasideda ar baigiasi - kiekviena atostogų diena (išskyrus šventinės) sunaudoja atostogų valandas.
Atsiranda lygybė tarp darbuotojų
Jei vieni darbuotojai renkasi ir planuoja atostogas sąžiningai, kiti - planuoja grafikus, bandydami išlošti daugiau laisvų dienų. Ilgainiui komandoje gali kilti nesutarimų ir išaugti nepasitenkinimas vieni kitais bei darbdaviu. Atostogas skaičiuojant pagal kalendorines dienas atsiranda lygybė, kadangi dėl vienodų skaičiavimų sąlygų visoms dienoms, nelieka vietos spragoms, kuriomis darbuotojai galėtų pasinaudoti.
Jūsų skaičiavimai atitinka Darbo kodeksą
Darbo kodeksas ganėtinai griežtai reglamentuoja darbuotojų darbo ir poilsio laiką. Neteisingai skaičiuojant atostogų laikus, įmonė ginčo metu gali gauti nuobaudą už netinkamai suplanuotą ir apskaičiuotą atostogų laiką.
Kaip išvengti klaidų skaičiuojant atostogas su sumine darbo laiko apskaita?
Kasmetinių atostogų skaičiavimas pagal kalendorines dienas turi nemažai naudų, tačiau ir vieną didelį minusą - toks skaičiavimo būdas yra daug sudėtingesnis ir reikalauja ženkliai daugiau laiko nei įprastas skaičiavimas pagal darbo dienas po 8 valandas. Neturint specializuoto įrankio, gali tekti prie šios užduoties praleisti nemažai laiko, didėja skaičiavimo klaidų tikimybė.
Jei norite greitai ir be klaidų apskaičiuoti visų darbuotojų atostogas ir išdirbtą laiką, vienas iš būdų yra naudoti patikimus, skaitmeninius, tokiai užduočiai specializuotus įrankius. Skaitmeninė grafikų sudarymo sistema gali visus skaičiavimus padaryti už jus realiu laiku. Jums tereikia suvesti darbuotojų duomenis, taikomą darbo krūvį bei jų atostogų dienas. Sistema automatiškai sudaro įvairias skaičiavimų suvestines bei ataskaitas, kurias galite naudoti apskaičiuodami darbo užmokestį.
Nepanaudotos kasmetinės atostogos ir kompensacija
Draudimas atostogas keisti pinigine kompensacija
Darbo kodekso 127 str. 6 dalyje įtvirtintas draudimas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Ši nuostata grindžiama tuo, kad atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, jos yra būtinos siekiant apsaugoti darbuotojo sveikatą. Taigi, darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų.
Kompensacija nutraukus darbo santykius
Įtvirtinęs draudimą atostogas pakeisti pinigine kompensacija, DK pateikia ir vieną išimtį, kuomet tai leidžiama padaryti: jeigu pasibaigia darbo santykiai, darbuotojui gali būti išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesuteikiant atostogų. Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai.
Žinant nuostatą, kad, nutraukiant darbo santykius, išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, dažnai kyla klausimas: kiek mažiausiai darbuotojas turi būti išdirbęs įmonėje, kad jam priklausytų tokia kompensacija? Atsakymą galima rasti DK 127 str. 2 dalies nuostatoje: darbuotojo teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda tuomet, kai darbuotojas įgyja teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
3 metų taisyklė ir išimtys
Teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį, prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Visgi išskirtini atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų arba dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais ribojimo - 3 metų - terminas turi būti pratęstas.
tags: #uz #kelis #metus #mokamos #atostogos