Suomija išsiskiria unikalia ir veiksminga sistema, skiriant baudas už greičio viršijimą, kuri ženkliai skiriasi nuo daugumos šalių praktikos. Šioje šalyje vairuotojai turi rimtą priežastį laikytis greičio apribojimų, nes net ir keli kilometrai per valandą viršijus leistiną greitį gali kainuoti turtus. Suomijoje baudos už greičio viršijimą yra nustatomos pagal asmens atlyginimo dydį. Eilinė pareigūnų darbo užduotis Helsinkyje - keliuose žvalgytis mėgėjų paspausti greičio pedalą.
Suomijos „Dienos baudų“ sistemos principai
Suomija naudoja vadinamąją „dienos baudų“ sistemą, kuri veikia dviem pagrindiniais kintamaisiais:
- Pažeidimo sunkumas: Lemia, kiek „dienos baudų“ bus skiriama. Šis skaičius priklauso tik nuo pažeidimo rimtumo. Kuo didesnis pažeidimas, tuo daugiau dienos baudų skiriama.
- Pažeidėjo dienos pajamos: Lemiami, kiek kainuoja viena baudos diena. Tai reiškia, kad du vairuotojai, viršiję greitį toje pačioje vietoje tuo pačiu dydžiu, gali gauti visiškai skirtingas baudas. Vienas - kelis šimtus eurų, o kitas - šešiaženkles sumas.
Tokia sistema buvo įgyvendinta siekiant padėti sumažinti skolų naštą vargingiesiems ir labiau pažeidžiamiems asmenims. Pagrindinis šios sistemos tikslas yra užtikrinti, kad baudos poveikis būtų proporcingas skirtingiems pajamų lygiams, nes fiksuota, pavyzdžiui, 200 eurų bauda, gali reikšti visiškai skirtingus dalykus žmogui, gaunančiam minimalų darbo užmokestį, ir milijonieriui. Suomijos valdžia teigia, kad proporcingų baudų sistema pasirodė esanti itin veiksminga.
Išsamus „dienos baudų“ apskaičiavimas
Paprastai baudos dydis Suomijoje apskaičiuojamas remiantis dviem kriterijais, o procesas apima kelis etapus:
- Dienos baudų skaičiaus nustatymas: Pirmiausia yra nustatoma, kiek „dienos baudų“ bus skiriama. Pavyzdžiui, už 21-25 km/h greičio viršijimą paprastai skiriamos 8 „dienos baudos“, o už 36-40 km/h greičio viršijimą - 16 „dieninių baudų“.
- Vienos „dienos baudos“ vertės apskaičiavimas: Vėliau, remiantis pažeidėjo pajamomis po mokesčių, yra apskaičiuojama vienos „dienos baudos“ vertė. Iš mėnesinių asmens pajamų po mokesčių yra atimama fiksuota įstatyme nustatyta pragyvenimui reikalinga suma ir papildomos išlaidos už išlaikomus vaikus. Likusi suma laikoma disponuojamomis mėnesio pajamomis, kuri padalinama iš 60. Gautas skaičius yra vienos „dienos baudos“ vertė.
- Galutinis baudos dydis: Galutinis baudos dydis yra gaunamas padauginus paskirtų dienos baudų skaičių iš vienos dienos baudos vertės.
Šiuo metu teisės aktais nustatyta minimali vienos „dienos baudos“ suma yra 6 eurai, o tai reiškia, kad net ir tie, kurių pajamos yra labai mažos arba jie nedeklaruoja pajamų, turi sumokėti minimalią baudą.
Pasiruošę karui. Ko galime pasimokyti iš Suomijos [DOKUMENTINIS FILMAS]
Griežtos baudos ir žymūs atvejai Suomijoje
Suomijos sistema yra nuosekli ir griežta, o tai iliustruoja ne vienas pavyzdys:
- Verslininko Alandų salose atvejis: Suomijoje vienas turtingiausių šalies verslininkų buvo sustabdytas Alandų salose: važiavo 80 km/h greičiu 50 km/h zonoje. Greičio viršijimas - 30 km/h. Jam buvo paskirta 121 000 eurų bauda. Tas pats verslininkas anksčiau gavo 63 680 eurų ir 95 000 eurų baudas už greičio viršijimą.
- „Nokia“ direktoriaus rekordas: Visų laikų rekordas - 116 tūkst. eurų bauda, kurią 2002 metais gavo tuometis „Nokia“ bendrovės direktorius, 25 kilometrais per valandą viršijęs leistiną greitį.
- Fotografo patirtis: Vienas fotografas sako galintis tik džiaugtis, nes nusižengė tuo metu, kai užsakymų buvo nedaug. Dvigubai viršijęs leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, suomis gavo beveik 600 eurų baudą. Jei tada būtų dirbęs - bauda būtų pakilusi iki beveik 2,5 tūkst. eurų. „Man pasisekė, nes praėjusiais metais dėl koronaviruso mano darbas užsidarė - dėl to daug neuždirbau“, - pasakojo jis.
Suomijos progresinių bausmių sistema norima sudrausminti ir turtingus pažeidėjus, kurie įprastas keliasdešimties eurų baudas ignoruotų. „Nematau nieko blogo, jei didelė bauda skiriama kelių ereliams“, - įsitikinusi Helsinkio gatvėse kalbinta moteris.
Sistemos veiksmingumas ir tarptautinis kontekstas
Suomija šią sistemą taiko jau dešimtmečius, ir ji yra viena iš priežasčių, kodėl šalis nuosekliai laikosi žemų eismo įvykių rodiklių. Suomijos kelių policija pabrėžia, kad kiekvienas kilometras per valandą yra svarbus. Baudos automatiškai apskaičiuojamos pagal vairuotojo metines pajamas ir šeimos padėtį. Suomijos modelis parodo, kaip pajamomis pagrįstos baudos gali būti ir teisingos, ir veiksmingos. Suomijos pavyzdžiu pasekė ir kelios kitos Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija bei Šveicarija. Būtent Šveicarijoje užfiksuotas baudos už greičio viršijimą pasaulio rekordas.
Lietuvos fiksuotų baudų sistema: Palyginimas
Lietuva taiko fiksuotų baudų sistemą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnį greičio viršijimo baudos priklauso nuo viršijimo dydžio, o ne nuo vairuotojo pajamų:
- Už 21-30 km/h viršijimą - nuo 60 iki 90 eurų.
- Už 30-40 km/h - nuo 90 iki 150 eurų.
Sistema vienoda visiems: minimalia alga gyvenantis vairuotojas ir milijonierius moka tą pačią sumą. Lietuvoje pagal ANK 417 straipsnį už tokį pat pažeidimą (30 km/h viršijimą), už kurį Suomijos verslininkas sumokėjo 121 000 eurų, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Baudos dydis Lietuvoje, lyginant su vidutine mėnesine alga (1 343 eurai), už greičio viršijimą iki 15 km/val. siekia vos 2,2 proc. atlyginimo. Žemos baudos Lietuvoje tiesiogiai atsispindi ir apgadintų automobilių statistikoje.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą 23-iose šalyse, siekdama išsiaiškinti, kaip baudų dydis koreliuoja su apgadinimų statistika. Tyrime dalyvavusios Skandinavijos šalys (Švedija, Danija ir Suomija), o taip pat Slovėnija ir Belgija pasižymi ganėtinai didelėmis baudomis, lyginant su vidutiniu šalies atlyginimu. Pavyzdžiui, viršijus greitį iki 15 km/val. Danijoje vairuotojui tektų atseikėti 3000 kronų (402 eurus), o tai net dešimtadalis šalies vidutinio atlyginimo. Palyginimui, baudos už greičio viršijimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse ganėtinai nedidelės, o apgadintų automobilių dalis aukšta. Latvijoje bauda už greičio viršijimą iki 15 km/val. siekia 40 eurų, Čekijoje - 40 eurų, Lenkijoje - 100 zlotų (24 eurus), Slovakijoje - 39 eurus. Įvertinus vidutinį atlyginimą šiose šalyse, už šį nusižengimą vairuotojai sumoka vos 1,6-3,3 proc. nuo savo mėnesinių pajamų.
Visgi, mažos baudos nebūtinai reiškia, kad šalyje bus daugybė greitį viršijančių vairuotojų ir aukštas avaringumas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Ispanijoje baudos sąlyginai nedidelės, tačiau apgadintų automobilių dalis irgi žema. Tai byloja ir apie tam tikrą visuomenės brandą, kai patys vairuotojai supranta greičio viršijimo pasekmes. Greitį viršijantys vairuotojai turėtų suprasti, kad jie rizikuoja ne tik sulaukti baudos, bet ir sukelti skaudžių pasekmių turėsiantį eismo įvykį.
Diskusijos dėl „dienos baudų“ sistemos Lietuvoje
Diskusijos apie pajamomis pagrįstas baudas Europoje nėra naujos. Suomija šią sistemą taiko jau dešimtmečius, tačiau Lietuva kol kas tokios sistemos neturi, ir oficialių diskusijų dėl jos įdiegimo nėra viešojoje erdvėje.
Galimi scenarijai Lietuvoje: Pavyzdiniai paskaičiavimai
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip veiktų ši sistema Lietuvoje, naujienų portalas tv3.lt paskaičiavo, kokio dydžio baudą tektų mokėti Lietuvos prezidentui ir ministrei pirmininkei. Įsivaizduokime, kad Gitanas Nausėda ir I. Ruginienė pažeidė kelių eismo taisykles ir viršijo greitį 28 km/h. Pagal Suomijos taisykles už tokį pažeidimą galėtų būti skiriama apie 10 „dienos baudų“.
- Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: Per mėnesį vidutiniškai uždirba 6 264,78 euro į rankas. Atėmus Minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD, 450 eurų) ir įvertinus, kad dukros suaugusios ir jų išlaikyti nereikia, prezidento vienos „dienos bauda“ siektų 97 eurus (5 814,78 / 60). Už tokį pažeidimą G. Nausėda turėtų sumokėti 970 eurų (97 x 10).
- Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė: Vidutiniškai uždirba 5 292,54 euro po mokesčių. Atėmus MVPD (450 eurų) ir atsižvelgus į dviejų vaikų išlaikymo išlaidas (519 eurų, pusė minimalios mėnesinės algos), disponuojamos pajamos būtų apie 4 323,54 euro (4 842,54-519). Jos „dienos bauda“ siektų 72 eurus (4 323,54 / 60). Už tokį pažeidimą ministrė pirmininkė turėtų sumokėti 720 eurų (72 x 10).
Ekspertų ir institucijų nuomonės
„Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pasidalijo, kad kartą yra susidūręs su Suomijos baudų sistema. Su kolega vokiečiu abu, važiuodami skirtingais automobiliais, padarė tą patį pažeidimą (nedaug viršijo greitį), tačiau gavo labai skirtingas baudas. V. Milius, paklaustas apie savo mėnesines pajamas, pasakė, kad uždirba 500 eurų, ir nurodė turintis tris vaikus. Jam buvo skirta 50-70 eurų bauda. Tuo tarpu jo kolegai iš Vokietijos teko nemenkai nustebti, kai sužinojo, kad jo bauda - didesnė nei tūkstantis eurų, nes jis pasakė teisybę, kiek uždirba Vokietijoje.
Visgi V. Milius nėra užtikrintas, ar tokia sistema galėtų veikti Lietuvoje. Anot jo, ji įpareigoja, kad žmogaus pajamos būtų lengvai prieinamos, o Lietuvoje, skirtingai nei Suomijoje, kur viskas yra labai skaidru ir duomenys matomi bazėje, tai nebūtinai veiktų. „Aš galbūt nepalaikyčiau tokios minties“, - pabrėžė jis. V. Milius mano, kad galbūt sistema ir sudrausmintų tuos žmonės, kuriems dabartinės fiksuotos baudos finansiškai nieko nereiškia, tačiau itin dideli pokyčiai neįvyktų, nes apklausos rodo, kad net tiems žmonėms, kuriems bauda atrodo labai menkavertė, ją gauti yra vis tiek nemalonu dėl papildomų rūpesčių. „Suomija yra labiau išskirtinumas nei taisyklė“, - atkreipė dėmesį V. Milius. Taip pat, jo nuomone, tokia sistema nepadarytų didelio poveikio ir finansiškai pažeidžiamiems gyventojams, nes baudos Lietuvoje nėra tokios didelės, kad žmogus, padaręs nedidelį nusižengimą, staiga bankrutuotų.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat skeptiškai vertina „progresyvios baudos“ modelio įdiegimą Lietuvoje. Lietuvos policijos duomenimis, nuožmiausi KET pažeidėjai nusižengimus daro su menkavertėmis transporto priemonėmis, o tokie asmenys dažniausiai niekur nedirba ir neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas. Būtent todėl ministerija nemano, kad tokia sistema Lietuvoje duotų kažkokios naudos. „Todėl nuobaudos nepasiektų savo tikslo (neigiamų finansinių pasekmių pažeidėjui ir elgesio pokyčių). Taigi „progresyvios baudos“ modelis Lietuvoje vargu ar pasiteisintų, nes baudas ir toliau mokėtų tik sąžiningi KET pažeidę vairuotojai“, - pabrėžė VRM.
Ministerija nurodė, kad pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis - nesaugus greitis arba greičio viršijimas, kuris lemia net 40 proc. visų mirtimis pasibaigusių eismo įvykių. Būtent todėl yra reikalinga intensyvi eismo saugumo kontrolė. Tačiau, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, yra būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausia užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus. Prevencija - viena svarbiausių ir efektyviausių įrankių tokioje multifunkcinėje sistemoje, kaip susisiekimo infrastruktūra. Švietimas ir kryptingas ugdymas gali duoti ilgalaikį rezultatą - atsakingą vairavimo kultūrą.
tags: #baudos #uz #greiti #suomijoje