Policijos pareigūnai džiaugiasi pastebėdami, kad vis daugiau eismo dalyvių tampa sąmoningesni ir mažiau atlaidūs kitų daromiems pažeidimams, ypač kai prie vairo sėda neblaivūs asmenys. Pranešti apie vairuotojo įvykdytą pažeidimą galima įvairiais būdais, tačiau svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis, kai kelyje pastebite įtartinai manevruojantį, galbūt apsvaigusį, vairuotoją.
Kaip pranešti apie neblaivų vairuotoją?
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigė, jog pastebėję neblaivų vairuotoją, turėtumėte kuo skubiau apie tai pranešti, paskambinę Bendrosios pagalbos centro (BPC) numeriu - 112.
Pareigūnė aiškino, jog susisiekus su BPC operatoriumi, svarbu vadovautis jo nurodymais, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl ir veiksmai gali skirtis.
Bendradarbiavimas su Bendruoju pagalbos centru
Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė antrino pareigūnei, pabrėždama, kad kiekvienas pranešantis asmuo turėtų atidžiai klausytis operatoriaus nurodymų. Būtinai nurodykite neblaivaus asmens valdomos transporto priemonės valstybinį numerį, buvimo vietą ar kryptį, kuria važiuoja galimas pažeidėjas.
V. Juozevičiūtė aiškino, kad kartais operatorius gali paprašyti jūsų sekti paskui pažeidėją, jei tai įmanoma ir saugu. Tokiu atveju, BPC operatorius gali sujungti jus su pareigūnais, sudarydamas galimybę bendradarbiauti.
„Jei asmuo, pranešęs apie apsvaigusį vairuotoją kelyje, pasisiūlo ar sutinka važiuoti paskui pažeidėją, yra sudaromos sąlygos, kad pareigūnai galėtų bendradarbiauti ir taip greičiau sustabdyti neblaivų asmenį. Jei važiuoti paskui žmogus nenori ar negali, tuomet prašome kuo tiksliau įvardyti, kur link važiuoja pažeidėjas“, - sakė V. Juozevičiūtė.
Tiek Bendrojo pagalbos centro atstovė, tiek policijos pareigūnė pabrėžė, kad kiti eismo dalyviai neturėtų bandyti atlikti pareigūnų darbo ir patys stabdyti neblaivaus vairuotojo, nes tai gali sukelti dar didesnį pavojų tiek bandantiems stabdyti, tiek kitiems eismo dalyviams. Jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti tik dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį.
Neblaiviems vairuotojams - neabejingi
M. Kazanovič atskleidė, kad būtent dėl kitų eismo dalyvių pranešimų pareigūnams pavyksta sulaikyti nemažai neblaivių vairuotojų. „Džiaugiamės, kad žmonės nėra abejingi ir nesvarsto, ar pranešti yra verta, ar ne. Visais atvejais pastebėjus įtartiną vairuotoją kelyje, pranešti yra verta, nes būtent toks veiksmas gali padėti išvengti nelaimės. Džiugu ir tai, kad tokių pranešimų daugėja“, - sakė pareigūnė.
Pašnekovė taip pat teigė, jog kiekvienas žmogus gali imtis adekvačių veiksmų, kai mato, kad neblaivus asmuo ketina sėsti prie vairo. Pareigūnė aiškino, kad kiekvienas turėtų įvertinti situaciją ir imtis veiksmų, kad užkirstų kelią kylančiam pavojui ir galimam pažeidimui. „Reikėtų įvertinti situacijos rimtumą ir imtis visų, tuo metu adekvačių, veiksmų. Kartais užtenka paimti automobilio raktelius, tačiau tai reikėtų daryti nenusižengiant įstatymams“, - pastebėjo pareigūnė.
Neblaivų vairuotoją išduoda keli ženklai
Kauno kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius atsako, kokie ženklai rodo, kad automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas ir kaip turėtų reaguoti jį pastebėję aplinkiniai.
Požymiai, išduodantys neblaivų vairuotoją:
- Neįprastas elgesys prieš užvedant automobilį: Jeigu aplinkiniai dėmesingi, nesunku pastebėti neblaivų vairuotoją. Pasitaiko, kad jis į automobilį bando įsėsti svirduliuodamas. Automobilio salone jis irgi elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, negali sklandžiai užvesti automobilio.
- Nevienodas važiavimo greitis: Apsvaigusio žmogaus vairuojama transporto priemonė juda nekoordinuotai: automobilis trūkčioja, tai sulėtėja, tai pagreitėja, yra mėtomas į šonus.
- Pavojingi manevrai: Neblaivus asmuo negeba užtikrinti eismo saugumo, adekvačiai vertinti situacijos. Jis yra neprognozuojamas. Gali staiga sustabdyti automobilį kelyje, nesilaiko saugaus greičio ir atstumo, nejungia posūkio signalo arba rodo jį ne pagal taisykles.
Išgėrus pasireiškia agresija
Pasak pareigūno, alkoholis kiekvieną žmogų veikia skirtingai, todėl nuspėti, kas vyksta neblaivaus vairuotojo galvoje, labai sunku. Kartais prie vairo pasireiškia agresija - apsvaigęs žmogus nutaria pasivažinėti kilus konfliktui šeimoje, jausdamas negatyvias emocijas. Tuomet pasirenkamas nesaugus greitis ir visiškai nesirūpinama savo ir aplinkinių žmonių gyvybėmis.
Nemažai žalos padaro ir bandymas pabėgti nuo stabdančių policijos pareigūnų. „Iš mano profesinės praktikos, absoliuti dauguma vairuotojų, kurie stabdomi atsisako sustoti ir mėgina sprukti, yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų“, - teigė V. Lukošius.
Tokie žmonės veikia labai emocionaliai, nesusimąstę apie skubotų sprendimų pasekmes. Jie nenori pripūsti į alkotesterį, tačiau nepagalvoja, kokia bausmė laukia bėgant nuo stabdančio policijos ekipažo. Negana to, bėgdami iš situacijos girti vairuotojai sukelia eismo įvykius, sužaloja ar net pražudo aplinkinius žmones.
Pašnekovas prisimena itin skaudų šiais metais nutikusį eismo įvykį: „Švenčiant gimtadienį ir kilus konfliktui su žmona, neblaivus vyriškis sėdo į automobilį ir didžiuliu greičiu išvažiavo į autostradą. Vairuotojas judėjo prieš eismą ir susidūrė su kitu automobiliu. Abu vairuotojai žuvo, automobiliai užsiliepsnojo“. Anot pareigūno, ši tragiška istorija dar kartą rodo, kad neblaivus asmuo negali vertinti situacijos ir kelia mirtiną pavojų visiems aplinkiniams.
Šviesa tamsiose vietose: Vieno studento istorija apie vairavimo išgėrus pasekmes
Prie vairo nėra saugios ribos
V. Lukošius teigia, kad klaidinga manyti, esą skaudžios pasekmės gresia tik esant vidutiniam ar sunkiam girtumui. Didelės problemos gresia suvartojus net ir iš pažiūros nedidelį alkoholio kiekį - bokalą alaus, taurę vyno.
„Kiekvieną organizmą alkoholis paveikia skirtingai, todėl saugios jo normos vairuojant nėra. Būna, kad žmogus atrodo stipriai apsvaigęs, vos pastovi ant kojų, tačiau į alkotesterį įpučia vos 0.7 promilės. Kitas vairuotojas atrodo adekvatesnis, reaguoja į aplinką, tačiau įpučia net 2.6-2.7 promilės. Taigi, nei vienas negalime tiksliai pasakyti, kaip mus paveiks išgertas alkoholis - planuojant keliauti automobiliu, reikėtų susilaikyti net nuo pusės taurės vyno“, - įspėja pareigūnas.
Kaip elgtis pastebėjus neblaivų vairuotoją?
V. Lukošius sako, kad užkirsti kelią neblaiviam vairavimui galima iš anksto. „Jeigu matome, kad žmogus svirduliuoja, elgiasi įtartinai, neleiskime jam sėsti į automobilį. Jei tik yra galimybė, reikėtų atkalbėti nuo vairavimo, paimti raktelius ir susisiekti su artimaisiais arba pagalbos tarnybomis.“
Tuo tarpu pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą.
„Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo, ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia pareigūnas.
Kauno kelių policijos atstovo teigimu, kelyje svarbu išlikti bendruomeniškais. „Pamačius neblaivų vairuotoją, nenumokime ranka, sakydami, kad turime skubesnių reikalų. Juk užkirsti kelią nusikaltimui yra kiekvieno pilietinė pareiga.“
Psichologės požiūris į neblaivių vairuotojų motyvus
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl išgėrę alkoholio žmonės nusprendžia sėsti prie vairo, yra vis dar stiprus vairuotojų įsitikinimas, kad kai kurie alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, alkoholiniai alaus kokteiliai ar nedidelis išgertas alkoholio kiekis nėra pavojingi. Nors iš tiesų net mažas alkoholio kiekis apsunkina kognityvines ir motorines funkcijas, o jos turi veikti nepriekaištingai, kad žmogus saugiai dalyvautų eisme.
Taip pat svarbu suprasti, kad kol nėra nustatyto fakto, jog vairuotojas automobilį vairuoja neblaivus, pareigūnai neturi pagrindo bausti. Pavyzdžiui, jei automobilis stovi, o žmonės jame miega, net ir būdami neblaivūs, kol automobilis nepajudėjo, įrodymų, kad tie asmenys jį vairavo, nėra. Kai automobilis pajuda ir pradeda kelti grėsmę kitiems vairuotojams, pareigūnai privalo jį vytis ir bandyti sustabdyti.
Vairavimas neblaiviam yra rimtas nusikaltimas, turintis sunkių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus - kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Neblaivaus vairavimo teisinės pasekmės
Baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės
Asmuo, padaręs šį nusikaltimą, tampa teistu, jam skiriama bausmė ir viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Bauda gali siekti nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur), taip pat gali būti skiriamas areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Be to, skiriamos tokios baudžiamojo poveikio priemonės kaip draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, o kartais net iki 7 metų, jeigu asmeniui jau buvo uždrausta vairuoti dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos. Taip pat gali tekti sumokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurio dydis svyruoja nuo 10 iki 250 MGL.
Taip pat neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius.
Kaip nustatomas neblaivumas?
Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (SEAKĮ) 2 str. nustatytą tvarką, vairuotojo neblaivumo tikrinimas yra privalomas.
Kovo 13-ąją vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo keičiama vairuotojų girtumo nustatymo tvarka. Nuo šiol, jei pirmojo patikrinimo metu nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojas privalės atlikti antrąjį patikrinimą. Kaip teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, praėjusiais metais buvo nustatyta 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, iš kurių beveik pusei patikrinimo metu buvo nustatytas didesnis nei 1,5 proc. girtumas.
„Iki šio nutarimo patvirtinimo, jei vairuotojas įpūsdavo daugiau nei 1,5 prom., policijos pareigūnas jį turėjo nuvežti į gydymo įstaigą papildomam blaivumo patikrinimui atliekant kraujo tyrimą. Nuo šiol bus užtrunkama kur kas mažiau laiko, ir tai palengvins policijos pareigūno darbą, nes tą laiką, kurį jis anksčiau užtrukdavo neblaivaus vairuotojo vežimui į gydymo įstaigą, jis galės skirti viešosios tvarkos ir eismo saugumui užtikrinti“, - kokią pagrindinę problemą sprendžia naujoji tvarka įvardija V. Grašys.
Jei pirmojo blaivumo patikrinimo metu bus užfiksuotas didesnis nei 1,5 prom. girtumas, vairuotojui bus privaloma kartoti blaivumo patikrinimą. „Jei antro pūtimo metu užfiksuojamas mažesnis rezultatas nei 1,5 prom., tuomet vairuotojui taikomas administracinių nusižengimų kodeksas. Bet jei ir po antro pūtimo nustatomas 1,5 ar didesnis girtumo laipsnis, taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis procesas“, - paaiškina V. Grašys. Jis priduria, kad visiškai nesvarbu, ar pirmojo patikrinimo metu buvo įpūsta 1,5 ar 2,0 prom.
Praktika rodo, kad per 15-30 minučių vairuotojo būsena kardinaliai nepasikeičia. Dažniausiai, jei vairuotojas būna neblaivus, jis per tokį laiko tarpą ir išlieka neblaiviu. Naujoji tvarka padės nebent tiems vairuotojams, kurie neseniai buvo suvalgę, pavyzdžiui, saldainį, kuris gali suteikti didelę momentinę alkoholio koncentraciją. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek per pastaruosius metus buvo atvejų, kai alkotesterio parodymai pripažinti klaidingais. Iš esmės galima sakyti, kad alkoholio matuokliais galima pasitikėti, tačiau techninės klaidos rizika vis tiek išlieka.
Galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų.
Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.
Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi. Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, tai vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas, laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė.
Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Pagal moksliškai patvirtintą ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val., tačiau esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą. Vienareikšmio atsakymo nėra. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant.
Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas
Už šį nusikaltimą atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas bendrai - tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą.
Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti. Sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą numatyta - areštas, bauda, laisvės atėmimas iki 1 metų. Taip pat, vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui, kas, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių - darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymas.
Svarbu žinoti ir tai, kad asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą nei ir jam reikalaujant. Neblaivumo patikrinimo vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Atsakomybės diferencijavimas
Tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, o tas, kas vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,51 ir daugiau promilių, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Matoma, kad atsakomybė diferencijuojama, atsižvelgiant į asmens, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnį.
Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti ne vienoda.
📌 Plačiau - Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-175.
Būtinasis reikalingumas
Lietuvos teisinėje sistemoje būtinasis reikalingumas yra aktualus, tačiau dar mažai nagrinėtas. Būtinuoju reikalingumu galime pavadinti tokią situaciją, kai asmuo, ypatingomis aplinkybėmis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą. Paprasčiau sakant, tai žalingi veiksmai, padaryti siekiant pašalinti gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas:
- Kas kelia grėsmes valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai.
- Gresiantis pavojus turi būti realus.
- Gresiantis pavojus turi būti akivaizdus.
- Pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
- Padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Įsivaizduokime tokią situaciją - jums būnant namuose vienam iš namiškių, tarkim, žmonos ar vaiko sveikatai iškyla realus ir akivaizdus pavojus. Tačiau susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės ir vienintelis vairuotojas, t.y. jūs, esate lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. O artimiesiems kilusį pavojų įmanoma pašalinti tik nuvežant sergantį asmenį į gydymo įstaigą? Jeigu suteikti pirmąją pagalbą nebus jokių kitų galimybių, nedvejodamas imsite automobilio raktelius ir nuvešite sergantį vaiką ar žmoną į gydymo įstaigą. Tačiau neatsižvelgus į gresiantį pavojų artimojo sveikatai, vis tiek galite būti sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems privalėsite išaiškinti tokius savo veiksmus. Net jeigu bus surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį, teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis pateikta medžiaga (tai galėtų būti medžiaga iš gydymo įtaigos, vairuotojo telefono skambučių išklotinė ar kita) vairuotojo veiksmus turėtų prilyginti veikimu būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygomis. Teisėjas turėtų nuspręsti, jog yra pagrindas neskirti sankcijos.
Teisinės sistemos spragos ir atsakomybės išvengimas
Pateiksime pavyzdį iš įsivaizduojamos situacijos, kai asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo vartojus alkoholį. Tarkime asmuo, po darbo dienos kavinėje išgėrė keletą bokalų alaus, tačiau norėdamas patogiai pasiekti namus, automobiliu pajudėjo link jų. Bevažiuodamas vairuotojas išvydo policijos tarnybinį automobilį ir vengdamas sustabdymo nusuko į šalutinį kelią, sustojo prie šaligatvio, išjungė variklį bei ištraukė raktelius imituodamas kelionės pabaigą. Pro šalį važiuojantys policininkai atkreipė dėmesį į tokį manevrą ir nusprendė patikrinti stovinčią transporto priemonę. Kol policijos pareigūnas artinosi prie automobilio, vairuotojas automobilyje demonstratyviai išsitraukęs butelį ėmė gerti alkoholį. Prisistačiusiam policijos pareigūnui vairuotojas ėmė aiškintis motyvuodamas, neva bijo vartoti alkoholį namuose prie žmonos. Todėl baigęs kelionę, automobilyje nutarė atsipalaiduoti. Vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo.
Sankcijos už girtumą taikomos tik tada, jeigu girtumas yra užfiksuotas. Transporto priemones vairuojančių asmenų girtumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinant alkotesteriu arba medicininėje apžiūroje. Kitaip sakant, pūčiant į matuoklį - alkotesteris iškarto nurodo esamą promilių kiekį. Asmenys, iš kurių buvo atimti vairuotojo pažymėjimai, turi galimybę sutrumpinti nustatytą terminą ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko. Norint anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, asmuo turi pateikti prašymą. Tačiau tai padaryti asmeniui leistina tik esant tam tikromis įstatyme numatytomis sąlygomis. Vadovaujantis LR Saugus eismo automobilių keliais įstatymu, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Sprendimą ar grąžinti atimtą teisę vairuoti anksčiau laiko priima teismas, todėl prašymas teikiamas būtent teismui.
tags: #pranesimas #apie #neblaivius #vairuotojus