Nepaisant sugriežtintos tvarkos, tėvai kartais ryžtasi atostogauti ne per moksleivių atostogas. Šis sprendimas yra nulemtas įvairių priežasčių, tačiau jis kelia daug diskusijų dėl teisinių pasekmių ir vaiko ugdymo proceso tęstinumo.
Kodėl tėvai renkasi atostogauti ne per moksleivių atostogas?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai išsiveža vaikus atostogauti mokslo metų metu, yra finansinė. Skaičiuojama, kad mokinių atostogų metu kelionių paketai yra brangesni net iki 30-40 proc. Pavyzdžiui, 7 dienų atostogos Egipte 4 žvaigždučių viešbutyje Velykų atostogų laiku gali kainuoti apie 750 eurų vienam asmeniui, o ne mokyklinių atostogų metu - apie 600 eurų vienam asmeniui. Kelionių agentūros „Novaturas“ atstovė Miglė Bielinytė pastebi, kad susidomėjimas kelionėmis per vaikų atostogas ir didžiausias metų šventes kasmet išauga net kelis kartus, o vietų greitai nebelieka. Tai turi įtakos ir kainų didėjimui.
Kitas svarbus aspektas - dideli keleivių srautai ir sunkumai užsisakant viešbutį moksleivių atostogų metu. Be to, kai kurie tėvai patys neturi galimybės gauti atostogų mokinių atostogų metu, todėl priversti rinktis kitą laiką. Dėl šios priežasties kai kurie tėvai nusprendžia keliauti nebūtinai per moksleivių atostogas, o prieš ar po jų.
Pedagogai yra įsitikinę, kad bet kuriuo mokslo metų laiku vaikus atostogų išsivežantys tėvai padaro „meškos paslaugą“, sutrikdydami ugdymo procesą. LMVA prezidentas pabrėžia, kad praleidžiamos pamokos dėl vaikų išsivežimo atostogauti šiuo metu išskiriamos kaip vienas didžiausių iššūkių mokykloms. Kai kurie tėvai mano, kad kelių dienų išvykimas neturi didelės įtakos, ypač turint omenyje, kad mokomasi „ne mokyklai, bet sau“.
Teisiniai aspektai ir pasekmės
Lietuvos įstatymai numato baudas tėvams, kurie neleido savo vaiko į mokyklą, nors turėjo. Teisiškai neatsakingas tėvų elgesys, kai vaikas vyksta atostogauti ne per mokinių atostogas, gali būti traktuojamas kaip kliudymas mokytis. Jei pamokos yra praleidžiamos dėl nepateisinamos priežasties, pažeidžiamas Švietimo įstatymas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Mokslas yra privalomas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) primena, kad Konstitucijoje įteisinta, jog mokymasis privalomas iki 16 metų. Švietimo įstatyme nusakoma, kad tėvų pareiga - užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, tėvai nedelsdami turi informuoti mokyklą. ŠMSM pabrėžė, kad net mokykla negali suteikti leidimo mokiniui atostogauti per pamokas, kadangi tai būtų žala pačiam mokiniui.
Administracinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovė Ugnė Klingerė LNK žinioms sakė, kad pirmą kartą kalbama apie baudas iki 100 eurų, tačiau pabrėžė, kad tai yra kraštutinė priemonė.
Kada tarnybos reaguoja
VVTAĮT atstovė U. Klingerė kalbėjo, jog jeigu tarnyba gauna pranešimus apie tai, kad tėvai vaiko ilgą laiką neleidžia į mokyklą, arba ilgalaikės vaiko atostogos kartojasi, todėl mokyklai kyla nerimas, tada tarnyba reaguoja. Tokiais atvejais tarnyba vyksta į šeimą, bendrauja su vaiku ir tėvais, konsultuoja ir primena apie pareigas. „Administracinių nusižengimų kodeksas sako, kad už kliudymą vaikui mokytis gali būti taikoma administracinė atsakomybė, būtent baudų išraiška. Tačiau kaip ir minėjau, tai yra kraštutinė priemonė,“ - sakė U. Klingerė. Dažniausiai mokyklos kreipiasi dėl tokių atvejų, kai vaikas ilgai nesilanko mokykloje arba jo praleistų pamokų skaičius yra itin didelis. Svarbu paminėti, kad dažniausiai tarnyba sulaukia pranešimų apie ilgalaikes problemas, ne apie trumpalaikes atostogas.
Komunikacija su mokykla ir alternatyvos
Baudos negresia tiems tėvams, kurie išvykimą ne atostogų metu aptars su ugdymo įstaiga ir mokytojais. „Teisės aktai nustato, kad vaikams mokslas yra privalomas. Tačiau labai svarbu pasakyti, kad išvykimas su vaiku anksčiau, ar ilgiau paatostogauti tikrai nėra pažeidimas, jeigu tėvai su mokykla šį klausimą aptaria, pasirūpina, kad vėliau grįžęs vaikas atsiskaitytų, pasivytų klasės draugus,“ - pabrėžė U. Klingerė.
Svarbiausia - susitarimas
Esminis dalykas, anot U. Klingerės, yra susitarimas su mokytojais ir mokykla, jeigu vykstama su vaiku atostogauti ne jo atostogų metu. Tėvai turi užtikrinti, kad vaikas grįžęs atliktų užduotis, pasivytų klasės draugus ir atsiskaitytų už praleistas pamokas. Su vaiko mokytojais reikėtų aptarti, kaip jis galėtų kompensuoti praleistas pamokas ir ar sugrįžus viskas sekasi, ar nereikia papildomai pasikartoti. Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigia, kad tokie dalykai gali būti toleruojami, tik jei yra mokyklos administracijos ir pedagogų pritarimas, t. y., sudaromas individualaus darbo planas.
Nuotolinis mokymasis kaip išeitis
Situacijos, kai vaiko ugdymas yra sutrukdomas ilgam laikui, turėtų būti aptariamos atskirai. Šiais laikais yra įvairių ugdymo įstaigų, kai kurios iš jų užtikrina ir nuotolinį ugdymą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Mockienė rekomenduoja šeimoms, nusprendusioms keliauti ne per mokinių atostogas, pamėginti susitarti su mokykla ir paieškoti kompromiso, pavyzdžiui, mokymasis nuotoliu. Tokiu atveju tėvai su mokytojais turėtų aptarti atostogų planus ir trukmę, atsižvelgti į vaiko amžių, pasiekimus, ugdymo programos sudėtingumą, artėjančius atsiskaitymus.
Vaikų teisių gynėjų vaidmuo
VVTAĮT atstovė U. Klingerė teigia, kad vaiko teisių gynėjai visuomet yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėjant pažeidimą vykstama į šeimą, bendraujama su šeimos nariais, išklausoma vaiko nuomonė. Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus, jeigu vaikas į mokyklą neina labai ilgą laiką arba praleidžia itin daug pamokų, kai ši teisė neužtikrinama pakartotinai, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę. Tačiau šie atvejai įprastai susiję ne su trumpalaikėmis atostogomis, o su gilesnėmis problemomis šeimose.
Gresiančios baudos ir kitos poveikio priemonės
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Alma Vijeikytė teigia, kad atsakomybė ir pasekmės už nelankomas pamokas gali būti apibrėžiamos mokymo sutartyse, kurias pasirašo mokykla su mokiniais ar jų tėvais. Jei mokinys nelanko mokyklos, galima imtis tam tikrų sankcijų.
Baudų dydžiai ir taikymas
- Pirmą kartą nubaustiems tėvams gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
- Pakartotinai nubaustiems - nuo 280 iki 600 eurų.
- VVTAĮT atstovės U. Klingerės teigimu, pirmą kartą kalbama apie baudas iki 100 eurų, o iš pradžių taikomas tik įspėjimas.
ŠMSM atstovai įspėja, kad tėvų vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 m. ar kliudymas vaikui mokytis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Pakartotinis nusižengimas - nuo 280 iki 600 eurų.
Administracinio poveikio priemonės
Tėvams taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose. A. Vijeikytės aiškinimu, jeigu vaikas dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, įsitraukia ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir policija.
Savivaldybės vaidmuo
Jei problemos neišeina išspręsti mokykloje ir vaikas praleidžia daugiau nei pusę pamokų be pateisinamos priežasties, mokyklos vadovas apie tai praneša mokyklos steigėjui (savivaldybei) ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tokiu atveju savivaldybė moksleiviui gali skirti įvairias priemones, pvz., įpareigoti tęsti mokymąsi, dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje, kuri teigiamai veiktų elgesį. Šios vaiko minimalios priežiūros priemonės taikomos tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.
LMVA prezidento požiūris
LMVA prezidentas D. Žvirdauskas sako, kad naująja tvarka, kai, norint pateisinti praleistas pamokas, mediko pažymos tapo nebeprivalomos, tėvai kartais ir piktnaudžiauja. Jo nuomone, Lietuvoje į pamokų praleidinėjimą dar žiūrima gana liberaliai, lyginant su daugeliu Europos šalių, kurios taiko kur kas griežtesnes priemones.
Atsakomybė už vaikų ugdymą
VVTAĮT atstovė Sigita Mockienė taip pat teigė, kad kiekvienam vaikui yra svarbu mokytis, nes tai formuoja jo asmenybę. O tėvų atsakomybė yra užtikrinti vaiko teisę į mokslą, aktyviai dalyvauti jo ugdymo procese, rūpintis, kad jis nepraleistų pamokų. Anot jos, atvejai, kai mokyklos kreipiasi į tarnybą dėl dažnai praleidinėjamų pamokų, nėra itin dažni, bet jų pasitaiko. Mokyklos gali kaip pirmą priemonę naudoti papeikimą, kuris dedamas vaikui į bylą.
Kelionių kainų skirtumai ir populiariausios kryptys
Kelionių agentūros „Teztour“ atstovė Inga Aukštuolytė irgi pabrėžė, kad kelionių paketai per mokinių atostogas išparduodami itin greitai, o paklausa rudenį išauga beveik dvigubai. Populiariausios krypties - Turkijos - viešbučiuose jau nebelieka vietų. Jos skaičiavimais, lyginant šeimos, turinčios vieną vaiką, poilsį Velykų atostogų metu su įprastu laikotarpiu, kainos gali skirtis ir keliais šimtais eurų. „Teztour“ atstovė pastebi, kad visuomet laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes tuomet kainos būna patraukliausios. Mokyklos vadovas Rimvydas Širvinskas irgi neslepia, kad kelionę į Madeirą ne per moksleivių atostogas galima įsigyti už 600-700 eurų asmeniui, o šventiniu periodu kelionės paketai kainuoja mažiausiai 780-900 eurų asmeniui.
„Natūralu, kad kelionių kainoms įtaką daro paklausa. Tad visuomet laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes tuomet kainos būna patraukliausios. Matome, kad startavus 2025 m. išankstiniams kelionių pardavimams visų pirma pildosi vietos būtent moksleivių atostogų datoms. Šiais metais fiksuojame dvigubai aktyvesnius pardavimus nei prieš metus“, - komentavo „Teztour“ atstovė.
Populiariausios kryptys šaltuoju sezonu
Tiek rudenį, tiek žiemą žmonės nori pabėgti nuo darganotų orų, tad skrenda į Egiptą, Tenerifę, Madeirą. Žiemos pramogų mėgėjai renkasi slidinėjimo keliones į Austriją. „Novaturas“ atstovė papildė, kad žiemos švenčių metu populiarios kryptys be jau išvardytų yra Gran Kanarija, Dubajus. Populiarėja ir tolimesnės kryptis, pvz., Gambija, Dominikos Respublika, Tailandas, Vietnamas. Pasak M. Bielinytės, šaltuoju metų laiku lietuviai linkę rinktis ir pažintines keliones su gidais, kurių metu aplanko Laplandiją, dėl kalėdinių mugių renkasi Vokietiją, Naujuosius metus sutinka Atėnuose, Paryžiuje, Romoje. „Žiemos sezonu populiarus išlieka kruizas Nilu Egipte. Šioje kelionėje stengiamasi patirti kuo daugiau įspūdžių, tad keliautojus Egipte domina ir Kalėdų bei Naujųjų metų sutikimo variantai.“
Ilgalaikės problemos ir pokyčių poreikis
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad visas laikas, praleistas mokykloje, yra svarbus. Ir pirmiausia dėl to nukenčia ne kas kitas, o patys mokiniai. Pasak jos, EBPO išvados vienareikšmiškai teigia, kad yra tam tikras santykis tarp laiko, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi mokyklose ir už jų ribų, ir jų pasiekimų.
Tyrimų išvados apie lankomumą
Iš tarptautinių tyrimų žinoma, kad mokinių, kurie vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja, rezultatai prastesni negu tų, kurie stropiai lanko visas pamokas. Lietuva yra viena iš šalių, kurioje į tokį pamokų praleidinėjimą dar žiūrima gana liberaliai.
Debatai dėl baudų efektyvumo
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nemano, kad baudos yra geriausias būdas reguliuoti šį procesą. Anot jos, pirmiausia reikalingas švietimas ir informavimas, kas ir kodėl geriausia vaikams. Antra, pilietiškumo, atsakomybės ugdymas, paaiškinimas, kokios yra tėvų ir vaikų pareigos bei kokia atsakomybė už tų pareigų nesilaikymą. Tačiau, jei toks tėvų elgesys yra sistemingas, tada reikia pritaikyti priemones, ir tai nebūtinai finansinės baudos. Ji pabrėžė, kad tėvams, kurie turi galimybes vežtis vaikus į užsienį atostogų, turbūt finansai nėra didžiausia kliūtis.
ŠMSM iniciatyvos
„Pamokų nelankymas tapo dideliu mokyklų rūpesčiu. Iš mokyklų nuolat sulaukiame informacijos, kad pasitaiko nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kuomet tėvai, prisidengdami vaiko liga ir naudodamiesi tuo, kad gydytojų pažymos nėra privalomos, išvažiuoja atostogų,“ - kalbėjo A. Vijeikytė. Todėl ŠMSM kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ieško būdų, kaip, nesukeliant papildomos administracinės naštos gydytojams ir nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių, išspręsti klausimą dėl mokyklos informavimo vaikui sergant. Tikimasi, kad iki kitų mokslo metų pradžios bus pakoreguotas teisinis pamokų lankomumo klausimo reguliavimas ir tai padės efektyviau siekti geresnio lankomumo, daugiau atsakomybės tektų mokiniams ir jų tėvams.
tags: #baudos #tevams #uz #atostogas #mokslo #metu