Siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų teisingą ir išsamią informaciją apie reklamuojamus maisto produktus ir paslaugas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aktyviai vykdo maisto ir su juo susijusių paslaugų reklamos kontrolę įvairiose platformose, tokiose kaip internetas, televizija, radijas, reklaminiai bukletai ir spauda.
Reklamos įstatymo pažeidimai ir nuobaudos
VMVT inspektoriai, nustatę Reklamos įstatymo pažeidimus, surašo protokolus ir perduoda medžiagą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), kuri priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo. Nuo metų pradžios VMVT jau surašė 21 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą, iš jų 8 - dėl maisto papildų.
Maisto papildų reklamos ypatumai
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Valavičiaus, daugiausiai pažeidimų, vykdant Reklamos įstatymo kontrolę, susiję su maisto papildais. Svarbu pabrėžti, kad maisto papildai negali būti įvardinami kaip vaistai, nes jie skirti tik papildyti įprastą maisto racioną. Jų ženklinimo etiketėse negali būti nurodyta ar užsiminta apie maisto papildų gydomąsias ir nuo ligų saugančias savybes. Pavyzdžiui, Reklamos įstatymo pažeidimų protokolai dėl maisto papildų buvo surašyti už klaidinančių teiginių vartojimą, tokių kaip „padeda esant smulkioms žaizdelėms burnoje“, „vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozės profilaktikai“ ar „tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams“.
D. Valavičius taip pat komentavo, kad dažniausiai neteisingos reklamos skleidėjai iš karto nutraukia klaidinančios reklamos sklaidą. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet įmonės piktybiškai pažeidinėja Reklamos įstatymą, kaip pavyzdžiui UAB „Baardse“, reklamuodama savo produktą „Promed“, nurodė, jog vartojant jį galima išgyti nuo ligų arba šio produkto vartojimas padės esant tam tikriems organizmo funkcijų sutrikimams.
Už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus reklamuojant maisto papildus „NeoSlim“ ir „ArthroPrim“, priskiriant jiems Reklamos įstatymo draudžiamas savybes, „Helvetia Direct Marketing“ įmonės atstovams nedalyvaujant buvo surašytas LR reklamos įstatymo pažeidimo protokolas ir perduotas VVTAT. VMVT siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią informaciją apie produktų kokybę ir saugą.
NMN produkto reklamos pažeidimai
VVTAT komisija 2026 m. vasario 5 d. priėmė nutarimą: bendrovei „Longevita lab“ skirta 29 788 eurų bauda už pakartotinius ir sistemingus pažeidimus, reklamuojant NMN (nikotinamido mononukleotido) produktą. Nustatyta, kad ši cheminė medžiaga, skirta tik moksliniams tyrimams, vartotojams buvo pristatoma kaip maisto papildas su sveikatinimo teiginiais, įskaitant nuorodas į ligų profilaktiką, ilgaamžiškumą, širdies ir kraujagyslių veiklą bei žadėjo geresnę savijautą ir protinę veiklą. VMVT specialistai pabrėžia, kad tokia informacija klaidina vartotojus, ypač tuos, kurie jautriai reaguoja į sveikatos temas. Iš pažiūros smulkus produktas gali padaryti didelę žalą, jei vartotojas juo patiki kaip „stebuklingu vaistu“, nors produktas nėra registruotas nei kaip maistas, nei kaip maisto papildas. Kadangi įmonė toliau tęsė neteisėtą reklamą ir ignoravo kontrolės institucijos nurodymus, buvo imtasi griežčiausių priemonių.
Klaidinančių teiginių gausa: „Gėris“ ir vaistinės
Teisininkas Alvydas Mozeris atkreipia dėmesį į tai, kad fermentuoto gėrimo „Gėris“ plačiai naudojamose reklamose yra gausu niekuo nepagrįstų teiginių. Nors VMVT pateikė reikalavimus ir privalomus nurodymus, „Gėris“ ir toliau platinamas klaidinant vartotojus ir jiems atvirai meluojant dideliais kiekiais. Ypač stebina tai, kad prie šio klaidinimo prisideda vaistinės. Antai, „Gintarinė vaistinė“ savo pirkėjams prieš kurį laiką paskelbė džiugią žinią apie galimybę šį fermentuotą gėrimą įsigyti ir jų vaistinėje. „Gėris“ yra Lietuvoje pradėto ir vystomo sveikatingumo produktų startuolio „Cannumo“ produktas. Reikia tikėtis, kad daugiau nei dvejus metus trukęs vartotojų klaidinimas bus įvertintas pagal nuopelnus, juo labiau, kad už pasikartojantį vartotojų klaidinimą Reklamos įstatymas suteikia galimybę įmonei skirti baudą, kuri gali siekti iki 6% jos metinės apyvartos, - viliasi A. Mozeris.
VVTAT ir Konkurencijos tarybos priežiūra
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Konkurencijos taryba nuolat prižiūri, kad įmonės sąžiningai informuotų vartotojus apie savo siūlomas prekes ir paslaugas. Už vartotojų klaidinimą Lietuvoje skiriamos baudos įvairioms įmonėms, įskaitant ir picerijas.
Pavyzdžiai iš praktikos
- „Beta Media“ ir kelionių paslaugos: Internetinius apsipirkimų portalus beta.lt ir grupinis.lt valdančiai bendrovei „Beta Media“ už vartotojų klaidinimą skirta 4 tūkst. eurų bauda. VVTAT tyrimą pradėjo gavusi vartotojo skundą, kad grupinis.lt pardavinėtų kelionių į Turkiją ir Rodo salą kaina siekė 239 eurus, tačiau buvo privaloma papildomai įsigyti penkių ekskursijų paketą už 150 eurų. Kiti vartotojai teigė, kad perkant keliones, padidėjo jų kainos. Skųstasi ir dėl beta.lt portale įsigytos 8 dienų kelionės į Graikiją, nors ji truko tik 6 dienas. Tarnybos teigimu, „Beta Media“ vartotojams suteikė neaiškią ir dviprasmišką informaciją apie paslaugas ir taip iškreipė vartotojų elgesį, nes jie pabrangusių kelionių galbūt būtų nepirkę.
- „Baltijos didmena“ ir e. parduotuvė „MemberShop“: Internetinei didmeninės prekybos bendrovei „Baltijos didmena“ už vartotojų klaidinimą VVTAT skyrė 100 000 eurų baudą. Teisininkai sako, kad e. parduotuvė „MemberShop“ naudojo rizikingą reklamos pateikimo modelį, o įmonės vadovybė akcentuoja, kad reguliavimas nėra visiškai aiškus, ir rengia skundą.
- „Pigu“ ir Reklamos įstatymo pažeidimai: Konkurencijos taryba 2015 m. už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovei „Pigu“ skyrė 7 360 eurų, 2016 m. - 5,4 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą - 4,5 tūkst. eurų bauda. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. buvo fiksuojami pažeidimai.
Vartotojų skundai ir situacijos
Elektronine prekyba užsiimančios parduotuvės pigu.lt paslaugomis pasinaudojusi klaipėdietė Dovilė G. pateko į nepavydėtiną situaciją, kai pervedė pinigus į pigu.lt sąskaitą gegužės 25-ąją, tačiau ilgai nesulaukė prekės. Klientė buvo šokiruota, kai parduotuvės konsultantė pasiūlė jai prekę atsivežti pačiai. Galiausiai mergina išsireikalavo, kad sėdmaišis būtų sklandžiai pristatytas į namus.
Kitas vartotojas skundėsi dėl brokuotos apyrankės ir laikrodžio: „Metaliukas, kuris jungia grandinėlę su pagrindiniu korpusu, jau kelis kartus lūžo ir apyrankė vis sutrūksta. Laikrodis akivaizdžiai naujas, neturi jokių įbrėžimų. Išsaugojome ir sąskaitą faktūrą, ir garantinį kvitą. Sugaištas laikas, be to, pirkau vyrui kaip dovaną, o jis negali nešioti.“ Atsakydama į tai, bendrovė teigė: „Nurodytomis aplinkybėmis bendrovė mano, kad už prekės mechaninį pažeidimą yra atsakingas pats pirkėjas, todėl prekei negali būti suteiktas garantinis aptarnavimas, ji negali būti grąžinta bendrovei kaip nekokybiška arba pakeista kita preke vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 str.“ Bendrovė aiškina, kad klientai apie visas sąlygas yra informuojami pirkimo-pardavimo e. parduotuvėje sutartyje bei garantinio prekių aptarnavimo ir prekių grąžinimo taisyklėse. Informacija teikiama ne tik pirkimo metu, bet ir yra patogiai viešai prieinama e. parduotuvės svetainėje.
Kainų palyginimo manipuliacijos
Vartotojai atkreipė dėmesį į UAB „Lidl Lietuva“ veiksmus, kai buvo užsakyti straipsniai žiniasklaidoje, teigiantys, kad „seenext“ tyrimas parodė, jog pieno produktus pigiausiai galima įsigyti „Lidl“ parduotuvėse už 6,34 euro. Tačiau vartotojas pastebėjo, kad liepos 12 d., kai kainos jau atstatytos, minimi pieno produktai kainuoja 7,18 euro, ir tai skiriasi nuo deklaruojamos sumos (6,43 euro). „Maximoje“ tie patys produktai kainuoja 7,28 euro, o „Rimi“ juos parduoda už 7,06 euro. Tokie kainų palyginimai gali būti klaidinantys, jei neatsižvelgiama į laikotarpį ir prekių analogus skirtinguose prekybos tinkluose.
Pavyzdžiui, liepos 2 d., kai „Lidl“ sumažino dažno vartojimo pieno produktų kainas, „seenext“ tyrimų agentai fiksavo graikiško jogurto (10%, 400g.), kefyro maišelyje (2,5 % 1L.), grietinės indelyje (30% 400g.) fermentinio sūrio (45% 250g.) pieno maišelyje (2,5 % 1l), varškės (9% 180g.) ir sviesto (82%1 180g.) kainas, kurios bendroje sumoje siekė 6,43 euro. Liepos 12 d., kai kainos jau atstatytos, minimi pieno produktai kainavo 7,18 euro. Nors „Rimi“ neturėjo 400g. ir 10 % riebumo graikiško jogurto, panašūs produktai sudarė žemiausią kainą - 7,06 euro už 7 stebimus produktus. Tokie kainų fiksavimai be prekių analogų ir laiko faktoriaus yra klaidinantys.
Vartotojas viešai kreipiasi į „seenext“ ir ragina paviešinti, kokias kainas fiksavo liepos 2 d. per slaptus pirkimus, bei ragina tyrimą atlikti sąžiningai iš naujo, nes kalbant esamu laiku, kas liepos mėnesį yra pigiausias, yra totalus vartotojų klaidinimas. Taip pat raginama viešai paneigti slaptus susitarimus su „Lidl“.
tags: #bauda #uz #vartotoju #klaidinima #pica