Daugiabučiuose namuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. Garsus lojimas bute, bėgiojimas ar durų braižymas nagais gali trikdyti kaimynų ramybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios taisyklės apibrėžia gyvūnų laikymo sąlygas daugiabučiuose, kur galima kreiptis pagalbos ir kaip elgtis tokioje situacijoje.
Teisinis Reguliavimas ir Atsakomybė už Triukšmą
Lietuvos Respublikos teisės aktai ir savivaldybių taisyklės aiškiai reglamentuoja gyvūnų laikymą, ypač atkreipiant dėmesį į viešosios rimties trikdymą ir gyvūnų gerovę.
Viešosios Rimties Trikdymas ir Administracinė Atsakomybė
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas apibrėžia triukšmą kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla. Šunų lojimas, kaukimai ar kiti garsai, trikdantys asmenų ramybę, poilsį ar darbą, patenka į šią kategoriją. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose gyvūnų savininkams taikoma administracinė atsakomybė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsniu, viešosios rimties trikdymu laikomi triukšmą keliantys veiksmai, įskaitant garsų lojimą ar kaukimą, vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) gyvenamosiose patalpose. Už šį pažeidimą skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 80 iki 300 eurų.
Gyvūnų augintinių laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų viešosios rimties. Ši pareiga taip pat numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kuriame nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Triukšmo Ribiniai Dydžiai ir Savivaldybių Specifika
Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:
- Dienos metu (7 val. - 19 val.) - 45 dB
- Vakaro metu (19 val. - 22 val.) - 40 dB
- Nakties metu (22 val. - 7 val.) - 35 dB
Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi gyvūnų laikymo taisykles ir kontroliuoja, kaip jos yra įgyvendinamos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, kuriose nustatoma, kad gyvūnų savininkai turi užtikrinti, jog gyvūnai netrukdytų kaimynų ramybės ir poilsio. Nesilaikant šio reikalavimo, bauda gali siekti nuo 80 iki 300 eurų, o už pakartotinį pažeidimą - net iki 600 eurų.
Seime taip pat įregistruoti Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriuose siūloma aiškiai įvardinti, kokios trukmės gyvūno keliamas triukšmas laikomas pažeidimu: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 iki 22 val., ir nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 iki 7 val.
Be administracinės atsakomybės, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Jei augintinis padaro žalos žmogaus sveikatai ar turtui, nukentėjęs asmuo gali reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip Elgtis Susidūrus su Kaimynų Šuns Keliamu Triukšmu?
Jei kaimynų augintinis nuolat kelia triukšmą ir trukdo gyventi, yra keletas žingsnių, kurių galite imtis.
Pirmieji Žingsniai: Pokalbis ir Įrodymų Rinkimas
Pirmiausia visada rekomenduojama pabandyti taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus. Gali būti, kad jis nė neįtaria, jog gyvūnas, paliktas vienas namuose, nuolat loja.
Jei pokalbis nepadeda, svarbu pradėti rinkti objektyvius įrodymus. Teismų praktika numato, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, svarbi ir kitų kaimynų nuomonė dėl konkretaus gyvūno. Kuo daugiau kaimynų skundžiasi lojimu ar kitais garsais, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks šeimininko veiksmus pripažinti administraciniu nusižengimu.
Reikalingi įrodymai apima garso ar vaizdo medžiagą, nurodant konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir intensyvumą. Taip pat svarbu įvertinti šuns lojimo garsumą, dažnį, šuns savybes ir atstumą iki kaimyninio buto.
Kreipimasis į Institucijas
Jei taikus pokalbis ir įrodymų rinkimas neduoda rezultatų, galite kreiptis į atsakingas institucijas:
- Policija (bendruoju pagalbos numeriu 112): kreiptis galima bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.
- Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius: darbo dienomis, darbo metu apie triukšmaujantį keturkojį derėtų pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT): kreiptis galima, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros, nes nuolatinis lojimas gali būti streso ar netinkamų laikymo sąlygų požymis. VMVT pranešimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.
Procesas ir Sprendimai
Gavus pranešimą apie pažeidimą, pareigūnai įvertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą. Jei informacija pasitvirtina, kalbamasi su augintinio savininku ir jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes. Jei tai pirmas pažeidimas, asmuo gali gauti įspėjimą. Kartojant pažeidimą, gresia piniginė bauda.
Už pakartotinį triukšmo pažeidimą (pagal ANK 488 str.) šeimininkams gali būti skirta bauda nuo 80 iki 300 eurų. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius už pakartotinį pažeidimą gali skirti baudą nuo 120 iki 230 eurų. Taip pat, net ir pirmojo pažeidimo atveju, jei gyvūno šeimininkas pripažįsta problemą ir gailisi, jam gali būti leidžiama sumokėti pusę minimalios baudos dydžio.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis nenumato gyvūnų konfiskavimo už triukšmo pažeidimus, tačiau jei nustatoma, kad gyvūnu išties tinkamai nesirūpinama, jis gali būti atimtas iš šeimininkų, kreipiantis į gyvūnų priežiūros centrą.
Šuns Lojimo Priežastys ir Prevencija
Šunys loja dėl rimtos, jų galva, priežasties. Šis elgesys yra neatsiejamas nuo jų prigimties, tačiau pernelyg intensyvus lojimas dažnai signalizuoja apie tam tikras problemas.
Dažniausios Lojimo Priežastys
Viena dažniausių priežasčių, kodėl šuo loja ar kaukia paliktas vienas namuose, yra išsiskyrimo nerimas. Keturkojis gali jausti stresą, manydamas, kad jis yra atsakingas už šeimininko apsaugą, kurios negali suteikti jam išėjus. Taip pat šunys gali lojimu reaguoti į bet kokį pašalinį garsą, nuobodulį ar nepakankamą fizinį krūvį.
Kartais šeimininkai net nežino, jog jų šuo triukšmauja likęs vienas. Svarbu suprasti, kad nuolatinis lojimas ir staugimas kenkia ir pačiam gyvūnui, signalizuodamas apie jo gerovės pažeidimą.
Efektyvūs Sprendimo Būdai
Siekiant išvengti šuns keliamo triukšmo problemų ir užtikrinti jo gerovę, rekomenduojami šie žingsniai:
- Pakankamas fizinis krūvis: Pavargęs šuo paprastai yra ramus šuo. Reikėtų skirti pakankamai laiko pasivaikščiojimams ir aktyviai veiklai, atsižvelgiant į šuns veislę ir energijos lygį. Jei šuo labai aktyvus, galima kartu važiuoti dviračiu ar ieškoti kitų energijos iškrovos būdų.
- Dresūra: Nuo mažens pratinkite šunį prie komandų „prabilti“ ir „nutilti“, taip pat mokykite komandos „ramiai“. Kvalifikuoti dresuotojai gali suteikti vertingų patarimų ir padėti išmokyti šunį kontroliuoti savo lojimą.
- Nuoseklios namų taisyklės: Nustatykite aiškias ir nuoseklias taisykles visiems šeimos nariams. Tai padės šuniui suprasti, ko iš jo tikimasi ir sumažins stresą.
- Užimtumas palikus vieną: Prieš išeinant, galima palikti maisto įdėklų, palikti įjungtą radiją ar muziką, apriboti erdvę prie išėjimo, kad šuo nematytų, kada šeimininkai išeina iš namų.
- Profesionalų pagalba: Jei šuo turi rimtą išsiskyrimo nerimą, agresijos ar baimės problemų, būtina kreiptis į specialistus.
- Garso izoliacija: Nors tai nėra pigus sprendimas, kai kurie gyventojai savo bute įsidiegia papildomas garso izoliacijos priemones, siekiant pagerinti santykius su kaimynais.
Greiti ir ilgalaikiai lojimo problemos sprendimai
Netinkamos Priemonės
Specialistai nerekomenduoja naudoti greitos dresūros priemonių, tokių kaip elektrošoko ar ultragarso antkakliai. Neteisingai naudojami, šie įrankiai gali traumuoti gyvūną ir pažeisti jo nervų jungtis smegenyse, o ne išspręsti problemą.
Bendrosios Atsakingo Augintinio Laikymo Taisyklės
Be triukšmo valdymo, kiekvienas šuns šeimininkas privalo laikytis ir kitų bendrųjų gyvūnų laikymo taisyklių, siekiant užtikrinti aplinkinių saugumą ir komfortą.
Privalomas Pavadėlis ir Antsnukis Viešose Vietose
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
- Viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio.
- Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės.
- Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams.
Daugiabučių namų buto savininkas ar buto nuomininkas savo bute gali laikyti vieną šunį ir vieną katę, o Kėdainių rajono savivaldybės taisyklės numato, kad gyvūnui laikyti bute kaimynų sutikimas nereikalingas ir rinkliavos mokestis nerenkamas.
Draudimai ir Apribojimai
Savivaldybių patvirtintose gyvūnų laikymo taisyklėse dažnai nurodoma, kad gyvūnų negalima vedžioti ir vestis į kitiems asmenims priklausančias patalpas, aptvertas ir paženklintas žemės valdas be savininko sutikimo, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, viešojo maitinimo, prekybos, religinių įstaigų teritorijas bei patalpas, sporto aikšteles, paplūdimius, vaikų žaidimo aikšteles. Šie draudimai netaikomi, jei išvardintos vietos yra aiškiai pažymėtos kaip draugiškos gyvūnams.
Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas „Palaidas šuo“.
Išmatų Surinkimas
Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, šeimininkas privalo nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius arba specialias tam skirtas dėžutes.
Gyvūnų Ženklinimas ir Registracija
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šeimininkus taip pat įpareigoja paženklinti savo augintinius mikroschemomis ir įregistruoti juos į Gyvūnų augintinių registrą.
Atsakomybė už Pažeidimus
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas ANK 346 straipsnis:
- Už bendruosius pažeidimus (pvz., išmatų nesurinkimas, vedžiojimas be pavadėlio) numatoma bauda nuo 30 iki 120 eurų.
- Jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei - nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų.
- Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai. Be to, Civilinis kodeksas nustato, kad padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens.
tags: #bauda #uz #suns #kaukima #namie