Lietuvos Respublikos teisės aktai numato griežtą atsakomybę už konkurencijos įstatymų pažeidimus, o baudos turi būti adekvačios, subalansuotos ir atitinkančios gerąją Europos Sąjungos praktiką. Šiame kontekste svarbu suprasti baudų apskaičiavimo metodiką ir jos ypatumus.
Išskaitos iš darbuotojams mokamų išmokų
Darbo kodekso 226 straipsnyje nustatomos tam tikros darbuotojui mokamos išmokų rūšys, iš kurių negalima daryti išskaitų. Tai apima išeitinę išmoką, kompensacines ir kitas išmokas, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Norint išsiaiškinti, kokie teisės aktai draudžia daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, reikėtų vadovautis Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatomis.
CPK numatytos išmokos, iš kurių negalima daryti išskaitų
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje pateikiamas išmokų, iš kurių negalima daryti išskaitų, sąrašas. Iš jų išskirtinos kelios, tiesiogiai susijusios su darbdavio ir darbuotojo santykiais ir galinčios būti išmokamos kartu su darbo užmokesčiu:
- kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir išmokos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų;
- sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
- valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa.
Atvejai, kai išskaitos leidžiamos su sąlygomis
CPK taip pat numato atvejus, kai iš tam tikrų asmens pajamų išieškoti galima (t. y., leidžiama daryti išskaitas) tik esant tam tikroms sąlygoms. Pavyzdžiui, iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės ir kitos pajamos
Civilinio proceso kodeksas (737 straipsnis) nurodo, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos ir darant išskaitas iš skolininkui priklausančio autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas, dividendų ir panašių pajamų.
Baudų už konkurencijos pažeidimus apskaičiavimo metodika
Baudų apskaičiavimo metodika už konkurencijos pažeidimus yra daugiapakopė ir siekia užtikrinti baudų proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį. Siūlomos pataisos, kurias inicijuoja Audito komitetas, siekia nustatyti adekvačias ir subalansuotas baudas, atitinkančias gerąją Europos Sąjungos praktiką.
Kaip išvengti konkurencijos įstatymų pažeidimo rizikos | JK Konkurencijos ir rinkų tarnyba
Pirmasis etapas: bazinio baudos dydžio nustatymas
Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negali viršyti 50 proc. maksimalaus už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydžio. Jis apskaičiuojamas nustatant tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų vertę, ją padauginant iš pažeidimo pavojingumo ir trukmės koeficientų. Siūloma nustatyti, kad pažeidimo pavojingumo vertė negalėtų viršyti 20-30 proc. baudos.
Draudžiamų susitarimų tarp konkurentų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimo kiekių ribojimo atveju bauda būtų didinama papildomai nuo 15 iki 25 proc. Galutinis baudos dydis negalėtų viršyti 10 proc. įmonės bendrųjų pasaulinių metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Antrasis etapas: lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jei būtų priežasčių, būtų mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Trečiasis etapas: proporcingumo užtikrinimas ir atgrasomasis poveikis
Trečiuoju etapu anksčiau nustatytas baudos dydis, jei vėl būtų pagrindas, galėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti baudos proporcingumą įmonės finansinei padėčiai ir kitoms aplinkybėms, arba didinamas, siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį. Jei po trečiojo etapo apskaičiuota bauda viršija numatytas galimas maksimalias baudas, ji būtų sumažinama.
Teisinio proceso eiga ir Audito komiteto pozicija
Už tokią baudų skaičiavimo metodiką įtvirtinančias pataisas po pateikimo balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė 10. Seimas taip pat pritarė Teisės departamento siūlymui kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl projekto antikorupcinio vertinimo. Pataisos toliau bus svarstomos birželio 17 dieną, jei iki to laiko bus gauta Vyriausybės išvada ir pakeitimus įvertins Ekonomikos komitetas bei Antikorupcijos komisija. Pataisas pristatęs Artūras Zuokas pabrėžė, kad siūlomus pakeitimus inicijuoja Audito komitetas.
A. Zuoko požiūris į konkurencijos pažeidimus
A. Zuoko teigimu, stebina tai, kad Lietuvoje konkurencijos pažeidimai fiksuojami praėjus labai ilgam laikotarpiui. „Praeina penki, šeši, septyni, aštuoni metai, kada įmonė pažeidinėja konkurenciją, ir tik po to sureaguoja mūsų tarnybos“, - teigė Audito komitete dirbantis parlamentaras. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad baudos turi būti atgrasančios, nes galiausiai jas sumoka vartotojai, kadangi jos patenka į kainodarą.
Lietuvos ir ES praktikos palyginimas
Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje, kur didžiausios baudos gali siekti iki 10 proc. įmonės apyvartos, maksimalios baudos skiriamos gana retai - jos sudaro tik 5 proc. visų baudų. Tuo metu apie 64 proc. atvejų apskaičiuota bauda nesiekia 1 proc. maksimumo. Lietuvoje proporcijos kitokios: daugiau negu 50 proc. baudų yra maksimaliai leistino dydžio. Audito komiteto duomenimis, per pastaruosius penkerius metus maksimali galima bauda už draudžiamus susitarimus buvo skiriama 57 proc. atvejų.
tags: #bauda #uz #neteisinga #darbuotoju #skaiciaus #apskaiciavima