Šiame straipsnyje aptariamos įmonės automobilių, ypač registruotų užsienyje, naudojimo Ukrainoje taisyklės, akcentuojant iškylančias problemas dėl neteisėto importo, mokesčių vengimo ir sukčiavimo schemų, susijusių su transporto priemonėmis, tariamai skirtomis paramai Ukrainai.
Automobilių eksportas į Ukrainą: pradiniai aspektai ir dokumentacija
Parduodant automobilį į Ukrainą, svarbu žinoti apie reikiamus dokumentus ir mokesčius. Paprastai tam reikalinga PVM sąskaita-faktūra ir pirkimo-pardavimo sutartis. Jei užsiimate automobilių prekyba, turėtų būti taikomas PVM įstatymo 41 straipsnis.
Nesąžiningų perpardavėjų (perekūpų) schemos
Lietuvoje vis dar fiksuojami atvejai, kai nesąžiningi perpardavėjai, vadinamieji perekūpai, perka naudotas transporto priemones, prisidengdami tariama parama Ukrainai. Pardavėjams jie teigia, kad automobiliai bus vežami kariaujantiems Ukrainos kariams, todėl prašo mažesnės kainos, apeliuodami į žmonių sąžinę ir norą padėti. Tuo tarpu perpardavėjai, apsimetantys, kad perka automobilius Ukrainos kariams, paprasčiausiai meluoja.
Suklastoti dokumentai ir apgauti pirkėjai
Šios schemos dažniausiai prasideda nuo pirkimo-pardavimo sutarties. Perpardavėjai ją sudaro nurodydami ne savo tikruosius, o išgalvotus arba iš kažkur pavogtus asmens duomenis. Vėliau, jau įsigiję automobilį, pirminę sutartį sunaikina. Tuomet suklastojama kita pirkimo-pardavimo sutartis: joje įrašomi tikrojo savininko (pardavėjo) duomenys, nurodomi naujo „pirkėjo“ duomenys, o pardavėjo parašas - paprasčiausiai padirbamas.
Automobilių likimas Lietuvos rinkoje
Ekspertai pabrėžia, kad tokie automobiliai dažniausiai neišvažiuoja iš Lietuvos. Jie lieka vietinėje rinkoje ir yra perparduodami kaip „be defektų“ ar „puikios būklės“, nors tikrasis pardavėjas skelbime ir pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodęs visus gedimus ir trūkumus.
Nesąžiningi perpardavėjai specialiai ieško automobilių su įvairiais defektais - techniniais, kėbulo ar elektronikos problemomis. Šie trūkumai būna išvardyti tiek skelbimuose, tiek sutartyse, tačiau vėliau, perparduodant automobilį, apie juos nutylima. Automobilių rinkos ir teisės ekspertų teigimu, policija tiria daug tokių atvejų. Tyrimų metu dažnai paaiškėja, kad naudoti suklastoti asmens duomenys, netikri parašai, o perpardavėjai sąmoningai slėpė savo tapatybę - keitė telefonų numerius, bendravo tik per socialinius tinklus, vengė tiesioginių susitikimų. Vis dėlto, net ir taikant tokias priemones, perpardavėjai dažnai būna išaiškinami. Tyrimuose aktyviai dalyvauja ir „Autopretenzija“, padedanti nukentėjusiems asmenims rinkti informaciją, identifikuoti tikruosius sandorių dalyvius ir atskleisti apgaulės schemas.
Užsienio registracijos automobilių teisinis statusas Ukrainoje
Laikinasis įvežimas ir tranzito taisyklės
Nuo 2014 m. Ukrainos parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo padaryta siekiant patenkinti antiteroristinės operacijos poreikius, į frontą varant senus ir pigius automobilius kariams.
Tačiau nuo 2015 m. vyriausybė pastebėjo, kad Ukrainoje padaugėjo mašinų, kurios kirto sieną tranzitinio įvežimo sąlygomis. Tokių šalyje važinėjančių automobilių skaičius perkopė 600 tūkst. Pagal įstatymą, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas Ukrainoje bet kokiu atveju yra neteisėtas, jei viršijami nustatyti terminai. Įstatymai leidžia tokiam automobiliui būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Tada būtina pakartotinai kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą.
Įstatymų spragų išnaudojimas ir fiktyvios įmonės
Sumanūs verslininkai naudojasi keliomis įstatymo spragomis. Pagal vieną schemą, automobilis lietuviškais registracijos numeriais turi būti įformintas kaip priklausantis užsienio kompanijai. Mašinos savininkas sudaro sutartį su pirkėju ir tariamai įdarbina jį savo įmonėje. Tada pirkėjas gali metus važinėti su muitinės dokumentų neturinčia transporto priemone.
Fiktyvios įmonės veiklos požymiai
Šarūnas Ramanauskas aiškina, kad tokios įmonės veikla turi fiktyvios veiklos požymių. Pavyzdžiui, įmonė, kurios vardu registruotas automobilis, Lietuvoje jokių mokesčių nemoka, jokių samdomų darbuotojų neturi, yra tik direktorius - Ukrainos pilietis. Tokių požymių Ukrainos pareigūnams turėtų pakakti, kad jie tokią transporto priemonę sustabdę ar kelyje, ar bandant įvežti į Ukrainą, pasakytų, kad tai yra neteisėta, ir prašytų sumokėti mokesčius.
Institucijų bendradarbiavimas ir stebėsena
Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai. Siekiant mažinti šį srautą, Lietuva Ukrainai rekomenduoja naudotis „Regitros“ duomenų baze, kuri rodo, ar automobilis tebėra registruotas Lietuvoje. Be to, esama ir kitų būdų patikrinti automobilių teisėtumą. Ukrainos pareigūnai turėtų patikrinti tris faktus:
- Ar transporto priemonė registruota Lietuvoje (per „Regitros“ duomenų bazę).
- Ar šiai įmonei nebuvo įformintos muitinės procedūros kaip eksporto, ar ji nebuvo parduota kaip eksportuojama transporto priemonė (informaciją teikia muitinė).
- Ar tos įmonės ukrainiečio savininko vardu jam yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje.
Tai yra trys faktoriai, pagal kuriuos galima pasakyti, kad ta veikla yra negalima. Įdomu, kad policijos pareigūnai negali nustatyti muitinės taisyklių pažeidimo fakto, nes neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės. Vis dėlto policininkai gali sulaikyti lietuviškus registracijos numerius turinčias mašinas.
Ukraina: išlikimas po žeme | ARTE.tv dokumentinis filmas
Mokesčių vengimas ir finansinės pasekmės
Muito mokesčiai ir baudos
Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015-2017 m. į šalį iš užsienio įvežta apie 1,75 mln. automobilių. Didžioji dalis jų pateko kaip laikinos, likusios - kaip tranzitinės. Apie 64 tūkst. šių mašinų liko Ukrainoje. Ukrainiečių pareigūnai nuo 2015 m. pradžios iki šių metų rugsėjo surašė per 30 tūkst. muitinės taisyklių pažeidimo protokolų - už tranzito ar laikinojo įvežimo terminų nesilaikymą pažeidėjams skirta daugiau kaip 206 mln. grivinų (beveik 6,7 mln. eurų) baudų. Išmuitinti dešimties metų senumo automobilį galima, tačiau jo kaina padidėja 2-3 kartus.
Neregistruoti mokesčių srautai
Formaliai šios kompanijos nepardavinėja automobilių, o realybėje jos į rankas gauna didelius kiekius grynųjų pinigų, už kuriuos perkami ir Lietuvos kompanijos vardu registruojami automobiliai. Didžiulis mokesčių srautas niekur nefiksuojamas ir nesumokamas į Lietuvos biudžetą.
Konkretūs pavyzdžiai ir schemų veikimas
Šimtai įsikūrusių bendrovių užsiima šiuo verslu, automobilius tiesiai iš Vilniaus varo ne tik į Kijevą, bet ir į Donecką, ir Luhanską, kurie kontroliuojami separatistų. Žmogus užsisako automobilį, vidutiniškai sumoka už jį 2 500 eurų ir 1 000 eurų pervežėjui už atgabenimą iš Vilniaus. Pirkėjas su pervežėju išvyksta prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, ten keičiasi ir pirkėjas važiuoja į Ukrainą, nurodydamas, kad jis vyksta tranzitu. Rizika - administracinė bauda už pavėlavimą išvažiuoti iš Ukrainos.
„UAB Globalcomas“ atvejis
Apie tai, kaip ukrainiečiai Lietuvoje perka automobilius, pasakoja Jurijus Larčenka, kuris 2015 m. lapkritį įregistravo Vilniuje kompaniją „UAB Globalcomas“. Šiuo metu kompanijai priklauso 361 automobilis.
„Morris Investment“ veikla
Kompanija „Morris Investment“ įsteigta 2012 m., ji priklauso Ukrainos piliečiui Denui Morrisui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje. Kompanijoje dirba vienas darbuotojas. Pažymėtina, kad D. Morrisas pats nevaro automobilių iš Lietuvos. Už jį tai daro Charkovo, Kijevo ir Lvovo universitetų studentai, kilę iš Jeruzalės, Maroko, Indijos, Nigerijos ir Irako. 2015 ir 2016 m. kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo nuo 10 000 iki 20 000 eurų. 2017 m. lapkritį kompanijai priklausė 223 automobiliai. Sprendžiant iš nuotraukos, kurią savo paskyroje įdėjo D. Morrisas, 2017 m. sausį kompanijai priklausė 172 mašinos. Taigi per 2017-uosius D. Morriso kompanija įsigijo 51 automobilį.
Atsižvelgiant į vidutinę automobilio kainą ir nugabenimą į Ukrainą (2 500 eurų + 1 000 eurų), 2017 m. kompanijos apyvartą turėjo sudaryti ne mažiau nei 178 500 eurų. Tačiau 2016 m. finansinės ataskaitos duomenimis, kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo 11 500 eurų, o grynasis pelnas - 16,62 euro. Paskaičiuoti mokesčių skirtumą, kurio nesumokės kompanija, gana lengva, pasitelkus apyvartos (11 500 ir 178 500 eurų), kurią turėtų turėti kompanija, pavyzdį. Tai tik viena iš šimtų tokių kompanijų.
„Autoplous.net“ ir socialiniai tinklai
Vien tik interneto svetainėje „autoplous.net“ (stilizuotoje pagal populiarų Lietuvos portalą „auto.plius.lt“, kuris jau platino pranešimą, kad neturi nieko bendro su „apsišaukėliais“) - daugiau nei 10 000 skelbimų. Kai pastarieji portalai tai išgirdo, suskubo atsiriboti, tad dabar vargu ar sužinosime tiesą. „Autoplius“ atstovai pasiskundė, kad neteisėtai naudojamasi jų prekės ženklu, ir pabrėžė: „Mes dirbame tik su patikimais partneriais.“ Tačiau portale pardavinėti automobiliai tiesiai iš Lietuvos su lietuviškais numeriais būdavo išvežami į Donecką, pasitelkiant bendriją „Bet kokie AUTOMOBILIAI iš Lietuvos (DLR, LLR)“. Tai patvirtina skelbimų, kuriuos D. Chavikovas skelbia socialiniame tinklalapyje „VKontakte“ kiekis. Kai kuriose skelbimų nuotraukose - „Autoplius“ svetainės žymė.
Rekomendacijos ir įspėjimai
Ekspertai vieningai sutaria - perkant ar parduodant automobilį būtina būti itin budriems. Reikėtų vengti sandorių su neaiškiais pirkėjais, ypač tais, kurie apeliuoja į paramą Ukrainai, bet negali pateikti jokių patikimų įrodymų. Didelė dalis tokių sandorių prasideda socialiniuose tinkluose, todėl specialistai įspėja - pasitikėti tokiais skelbimais rizikinga. Ukrainą realiai ir skaidriai remia tik kelios gerai žinomos organizacijos, tokios kaip „Blue/Yellow“ ir kitos panašios iniciatyvos. Jos renka lėšas tikslingai, viešai atsiskaito už surinktus pinigus ir pačios perka transporto priemones, kurios iš tiesų pasiekia Ukrainą.
tags: #imones #automobilio #naudojimas #ukrainoje