Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami apie galimas pasekmes, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau ne visada įvertiname aplinkybes, kuriems asmenims suteikiame teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę. Suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, taip pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustatyta teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareigos ir draudiko teisės
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 straipsnio 1 dalyje. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numato, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Pranešimo apie rizikos pasikeitimą terminai
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja. Visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmės
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos ne kartą buvo nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Teismų praktika dėl vairavimo patirties ir rizikos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimas
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino, kokio dydžio išmokėtos draudimo išmokos gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Baudos už vairavimą be privalomojo draudimo
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota, nepriklausomai nuo to, ar ja naudojamasi. Nesilaikant šios prievolės, gresia administracinė atsakomybė ir baudos.
Nuo 2017 metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos padidėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų. Visgi įstatymuose yra numatomos aplinkybės, kuriomis galima laikinai nesinaudoti privalomuoju draudimu.
Statistika ir prevencinės priemonės
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, net apie 50 tūkst. transporto priemonių Lietuvoje nėra apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jei avariją sukelia neapdraustas asmuo, nukentėjusiajam žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras. Per metus neapsidraudę vairuotojai sukelia apie 1,5-1,7 tūkst. avarijų, o nukentėjusiesiems kompensuoti biuras išleidžia 3-4 mln. eurų iš rezervinio fondo, kuris surenkamas iš visų vairuotojų draudimo polisų įmokų. Vėliau biuras mėgina išieškoti sumokėtą sumą iš kaltininko, tačiau neretai pinigų atgauti nepavyksta.
Siekiant pagerinti automobilių saugumą eismo keliais, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas griežtina įstatymą, numatoma, kad kai automobilis neapdraustas arba jau negalioja, kai automobilis nepraėjęs techninės apžiūros arba pasibaigęs galiojimo laikas, atsakomybę neša automobilio savininkas. Pagal įstatymo pataisas, automobilio savininkas informuojamas, kad, jeigu 90 dienų bėgyje nesutvarkys savo automobilio, jis bus išregistruotas ir laikinai bus sustabdytas leidimas jo eksploatavimui.
Be to, žadama, kad jau netrukus Lietuvoje bus įrengta 10 vaizdo kamerų, kurios filmuos visų pravažiuojančių automobilių numerius, o jei sistema užfiksuos, kad važiuojama neturint draudimo, mašinos šeimininkui automatiškai bus išrašomas baudos kvitas. Iki 2020 metų krašto keliuose bus pastatyta apie 60 tokių įrenginių.
Kitos KET pažeidimų baudos ir sankcijos
Be vairavimo be draudimo, yra ir kitų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, už kuriuos gresia baudos:
- Kelio ženklų nesilaikymas - 30 - 90 Eur bauda;
- Posūkių nerodymas - 30 - 90 Eur bauda;
- Sustojimas ir stovėjimas kur draudžiama - 30 - 90 Eur bauda;
- Netinkamas manevravimas (nepraleidimas) - 60 - 90 Eur bauda;
- Naudojimasis telefonu vairuojant - 60 - 90 Eur bauda.
Baudos už greičio viršijimą
Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Baudos už greitį priklauso nuo viršyto greičio ir transporto priemonės. Baudos prasideda nuo įspėjimo, bet gali siekti iki 18 mėn. teisių atėmimo:
- Greičio viršijimas iki 10 km/h visoms transporto priemonėms - įspėjimas;
- Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. - bauda nuo 12 iki 30 Eur;
- Greičio viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. - bauda nuo 30 iki 90 Eur;
- Greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. - bauda nuo 120 iki 170 Eur;
- Greičio viršijimas nuo 41 km/h iki 50 km/val. - bauda nuo 170 iki 230 Eur;
- Greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h gresia nuo 450 iki 550 Eur bauda bei teisių atėmimu nuo 1 iki 6 mėn.
Pradedantieji vairuotojai, motociklų, žmonių ir krovinių vežėjai gauna didesnes baudas už greičio viršijimą.
Baudos už vairavimą neblaiviam
Pradedantieji vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs (0 promilių), o vairuotojai su 2 metų stažu gali vairuoti esant iki 0,4 promilių alkoholio kraujyje. Viršijus leistiną promilių ribą gresia KET baudos už girtumą prie vairo.
- Visiems vairuotojams esant lengvam neblaivumui (0,41 - 1,5 promilių) - 300 - 1500 Eur bauda bei teisių atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Vairavimas vidutiniam ar sunkiam neblaivumui esant užtraukia ne tik KET baudas, bet ir areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų.
Techninė apžiūra ir jos svarba
Važiavimas be techninės apžiūros - tai transporto priemonės eksploatavimas, kai nėra galiojančios privalomos techninės apžiūros pažymos. Už vairavimą be galiojančios techninės apžiūros vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 40 eurų. Tai laikoma pažeidimu, kuris daro įtaką kelių eismo saugumui. Jeigu toks pažeidimas kartojasi, gali būti skiriama ne tik didesnė bauda, bet ir taikomos papildomos sankcijos, pavyzdžiui, transporto priemonių valstybinių numerių nuėmimas arba teisės vairuoti transporto priemonę laikinas atėmimas.
Techninė apžiūra yra būtina tam, kad būtų užtikrinta, jog transporto priemonė yra saugi naudoti eisme. Jos metu tikrinama transporto priemonės techninė būklė - stabdžių sistema, vairo mechanizmas, važiuoklė, apšvietimas, išmetamųjų dujų kiekis ir kiti svarbūs komponentai. Tai padeda laiku nustatyti gedimus, kurie galėtų sukelti avariją.
Prieš vykstant į techninės apžiūros vietą, rekomenduojama nuodugniai patikrinti transporto priemonės būklę. Tai padeda išvengti papildomų išlaidų ir taupo laiką. Ypač svarbu patikrinti:
- Apšvietimo sistemą - priekinius, galinius, stabdžių, priešrūkinius žibintus, posūkių ir avarinius signalus.
- Stabdžių sistemą - jei stabdžiai veikia neįprastai, girgžda ar „minkštai“ spaudžiasi, apsilankykite servise prieš apžiūrą.
- Triukšmą ir išmetamąsias dujas - variklis neturėtų skleisti neįprasto triukšmo.
Jei dėl kurio nors iš šių punktų kyla abejonių, geriausias sprendimas prieš techninę apžiūrą yra kreiptis į autoservisą.
Situacija, kai techninės apžiūros galiojimas jau pasibaigęs, bet reikia nuvykti į apžiūrą, nėra tokia reta. Vairuoti transporto priemonę be galiojančios techninės apžiūros yra pažeidimas, bet jeigu kelionės tikslas - apžiūros stotis, teisės aktai numato tam tikrą lankstumą. Geriausia tokiu atveju turėti patvirtinimą, kada esate užsiregistravę apžiūrai - tai gali būti el. pašto pranešimas, žinutė ar kita forma. Jei sustabdo pareigūnai, parodykite šį patvirtinimą. Svarbu nevažiuoti jokių papildomų maršrutų ir nedaryti sustojimų.
Transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, turėtų galiojančią apžiūrą ir atitiktų visus nustatytus reikalavimus.
Kaip sumokėti KET baudas
Informaciją apie pažeidimą galite rasti prisijungę prie „Mano VMI“. Ten taip pat galėsite peržiūrėti paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas ir kitą aktualią informaciją.
Baudą apmokėti paprasčiausia per „Mano VMI“ sistemą, administracinių baudų skiltyje. Tačiau taip pat galite mokėti baudas per elektroninę bankininkystę, naudodamiesi „Mano VMI“ paslauga „Mokėjimo pavedimo suformavimas“ arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose.
tags: #bauda #del #civilines #atsakomybes #prvalomojo #draudimo