Kiekvienas vairuotojas kelyje susiduria su tam tikra rizika. Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Šiame straipsnyje pateikiama svarbiausia informacija, ką daryti įvykus eismo įvykiui, ypač susidūrus su neapdraustais vairuotojais, ir kaip veikia žalos atlyginimo procesas.
Civilinės atsakomybės draudimo privalomumas ir neapdraustų transporto priemonių rizika
Lietuvos Respublikoje Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Pagal šį įstatymą, kiekviena transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, privalo turėti galiojantį draudimo polisą. Vis dėlto, statistika rodo nerimą keliančią tendenciją: nors draudimas yra privalomas, keliuose važinėja nemažai neapdraustų automobilių.
- Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc. kelių transporto priemonių yra neapdraustos.
- Tai reiškia, kad keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių.
- Pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai sudarė apie 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.
Draudikų atstovai pabrėžia, kad „Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos“.
Baudos už vairavimą be draudimo
Už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos gerokai išaugo. Nuo šių metų pradžios baudos didėjo maždaug tris su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų. Vis tik šios baudos yra menkniekis, palyginus su finansine našta, kuri gali laukti neapsidraudusio vairuotojo sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdraustos transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą.
Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį. Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų ir išlaikyti ramybę.
Pirmosios pagalbos patarimai eismo įvykio atveju
Būtina veiksmų seka avarijos metu:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Įjunkite avarinį signalą.
- Pastatykite avarinio sustojimo ženklą (trikampį). Remiantis KET, ženklas statomas 15 metrų atstumu nuo transporto priemonės gyvenamajame punkte ir mažiausiai 30 metrų atstumu už. Priešingu atveju gali įvykti dar viena avarija!
- Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Nekonfliktuokite su kitais eismo įvykio dalyviais ir nepanikuokite.
- Prieš atvykstant policijai, nejudinkite automobilio.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas ir fiksavimas
Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją. Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Deklaracijos pildymo būdai ir ypatumai:
- Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas.
- Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti popieriniame variante, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt.
- Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo. Šiame lape taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
- Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją.
- Svarbu atkreipti dėmesį, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas). Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.
- Taisyklingai nubraižant eismo įvykio schemą, jei žinoma, nurodykite kelio ženklus, gatvių pavadinimus, kitą naudingą informaciją.
Įvykio detalių fiksavimas
Norėdami apsaugoti savo interesus, visada fiksuokite įvykio detales:
- Nufotografuokite ar nufilmuokite eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Užrašykite avarijos liudytojų kontaktus.
- Jei yra galimybė, prieš atvykstant pareigūnams, užrašykite visą padarytą žalą ant popieriaus lapo ir paprašykite liudininkus jį pasirašyti. Vėliau jį galite pridėti prie protokolo.
- Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
Kada būtina kviesti policiją?
Nors smulkius eismo įvykius galima fiksuoti pildant deklaraciją, tam tikrais atvejais policijos kvietimas yra privalomas arba labai rekomenduojamas:
- Jei eismo įvykio metu sužalotas žmogus (net jei tik įtariami sužalojimai). Tokiu atveju policija registruoja įvykį ir atlieka fiksavimo bei protokolavimo veiksmus.
- Jei kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Jei įtariama, kad eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
- Jei kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę.
- Jei kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Jei neaišku, kas yra kelių eismo įvykio kaltininkas, arba šalys nesutaria dėl aplinkybių ar kaltės.
- Jei viena iš transporto priemonių nėra apdrausta. Tokiu atveju, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus.
Visų pirma, niekada neklausykite vairuotojo pažadų susitarti vietoje, ypač jei jis neapdraustas. Nepasiduokite grasinimams ir įtikinėjimams išsiaiškinti savarankiškai - būtinai paskambinkite policijai, kad nustatytų avarijos faktą ir užfiksuotų žalą. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos.
Bendravimas su policija:
- Atvykus policijai, būkite aktyvus ir nepalikite inspektoriaus vieno su kaltininku.
- Mandagiai, bet nedvejodami, prašykite inspektoriaus apžiūrėti po kapotu ar po automobiliu, kad užfiksuotų padarytą žalą.
- Sudarydami protokolą įsitikinkite, kad visa žala yra užfiksuota. Jei inspektorius neatsako į jūsų pastabas ir neužfiksavo ne visos žalos, perspėkite jį ir surašykite savo nuomonę apie tai protokole.
- Patartina, kad inspektorius užfiksuotų ir galimą paslėptą žalą.
- Užsirašykite informaciją apie kitą pusę (vardas, adresas, įmonės pavadinimas) ir gaukite policijos avarijos analizės pažymėjimą.
Žalos atlyginimas, kai kaltininkas neturi draudimo
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Svarbiausia - nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vaidmuo
Jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, nukentėjęs asmuo nepraras kompensacijos. Draudikų atstovas pasakoja, kad eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras). Ši įstaiga atlygintus nuostolius vėliau regreso tvarka išieško iš neapdrausto transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo. Taigi nemalonumai nedrausto automobilio savininkui gali grėsti vien už tai, kad leido tokią transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui.
Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu. Jei nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Avarijos užsienyje be draudimo: ypač didelė rizika
Dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje, o jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra gerokai didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo.
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Vidutiniai tokių incidentų metu sukeliamos žalos dydžiai atitinkamai siekia 4619 EUR, 7061 EUR ir 8458 EUR. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų. Palyginimui, vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus, o vidutinė žala apskritai Lietuvoje siekia apie 950 eurų.
Žalos atlyginimo procesas ir draudikų pareigos
Užpildžius visus reikiamus dokumentus po eismo įvykio, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipkitės į savo draudiką ir informuokite apie eismo įvykį. Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu, telefonu ar el. paštu pateikite eismo įvykį liudijančius dokumentus. Tolimesnius veiksmus, atsižvelgiant į Jūsų draudimo rūšį ir patirtą žalą, Jums nurodys Jūsų draudimo kompanija.
Draudikų pareigos
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Reikalingi veiksmai ir dokumentai:
- Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys.
- Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Atlyginamos išlaidos:
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (t. y., remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos su žala susijusios išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis (kai automobilis naudojamas pajamoms gauti).
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Žalos atlyginimo terminai
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Bet kokiu atveju, išmoka turi būti atlikta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekiant padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiama svarbiausia informacija, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje.
Kada atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir jūs neturite kitos nuosavos transporto priemonės. Be to, jei be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas, nuoma taip pat gali būti atlyginta.
Nuomos kaina ir transporto priemonės klasė:
- Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM.
- Nuomojantis aukštesnės nei vidutinės klasės, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam (pagal markę, modelį, pagaminimo metus) automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Nuomos laikotarpio apskaičiavimas:
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą ir joje nurodytą faktiškai reikalingą remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:
- Jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 darbo dienų.
- Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 darbo dienų.
- Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 darbo dienų.
Jei remontas netikslingas (t. y., transporto priemonė sugadinta nepataisomai), nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo bendrovę el. paštu.
Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, susisiekite su draudimo bendrove el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, taip pat kreipkitės el. paštu.
Tarptautiniai eismo įvykiai ir praktiniai patarimai
Jei avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Ar galite kitoje šalyje naudoti Lietuvoje naudojamą eismo įvykio deklaraciją? Atminkite, kad deklaracijos blankuose paprastai vartojama vietinė šalies kalba. Pavyzdžiui, Vokietijoje gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą. Būtinai pasitikslinkite, kur kokią informaciją įrašyti.
Dažniausios klaidos ir patarimai:
- Daugelio automobilių savininkų klaida yra bandymas „išspręsti problemą vietoje“ nesikreipiant į policiją ir draudimo tarnybas. Kartais žala automobiliui gali būti daug didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
- Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
- Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (buvo sužalotas ir išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
tags: #taksi #keleivis #avarijos #atveju #yra #apdrausti