1979 m. kovo 28 d. įvykusi avarija Trijų Mylių salos (angl. Three Mile Island) branduolinėje elektrinėje Pensilvanijos valstijoje tapo didžiausiu tokio tipo incidentu JAV istorijoje. Nors savo mastu ir pasekmėmis ši nelaimė toli gražu neprilygo Černobyliui, ji iš esmės pakeitė amerikiečių požiūrį į branduolinę energetiką.
Avarijos aplinkybės ir priežastys
Trijų Mylių salos branduolinė jėgainė stovi į pietus nuo Harisburgo miesto, nedidelėje saloje Saskuehanos upėje. Jėgainėje veikė du reaktoriai. Avarija įvyko antrajame reaktoriuje, kuris nuo to laiko nebeveikia. Pirmasis reaktorius po incidento taip pat buvo sustabdytas, tačiau 1985 m. jį leista vėl eksploatuoti; jis veikė iki pat vėlesnio uždarymo.
Nelaimė prasidėjo 1979 m. kovo 28 d., apie 4 valandą ryto. Ją lėmė keletas veiksnių: reaktoriaus dizaino trūkumai, mechaninis gedimas bei nepakankamai apmokyto personalo klaidos.
- Techninis gedimas: Jėgainės sistemoje, reguliavusioje aušinimo skysčio pumpavimą, įvyko elektros grandinės gedimas. Dėl to reaktorių aušinantis skystis ėmė kaisti, o pats reaktorius automatiškai išsijungė.
- Vožtuvo klaida: Apsauginis vožtuvas turėjo atsidaryti, kad sumažintų spaudimą, tačiau dėl mechaninio gedimo jis užstrigo atdaroje padėtyje.
- Žmogiškasis faktorius: Valdymo pulte nebuvo indikatoriaus, rodančio vožtuvo būklę. Kadangi sistemos rodė, jog vožtuvas uždarytas, darbuotojai klaidingai nusprendė, kad sistemoje yra per daug aušinimo skysčio, ir rankiniu būdu atjungė atsarginę aušinimo sistemą.
Dėl šių veiksmų reaktorius perkaito, aušinimo skystis virto garais, o branduolinio kuro strypai ėmė irti. Radioaktyvios medžiagos per besilydančias sieneles pateko į garus, kurie galiausiai išsiveržė į aplinką.
Evakuacija ir pasekmės aplinkai
Skirtingai nei Černobylio atveju, nelaimės masto nebuvo bandoma nuslėpti, tačiau dėl informacijos trūkumo pirmosiomis dienomis kilo daug baimės. Pensilvanijos gubernatorius Dickas Thornburghas patarė nėščioms moterims ir ikimokyklinio amžiaus vaikams laikinai evakuotis. Iš viso iš 20 mylių spinduliu esančios zonos pasitraukė apie 140-150 tūkst. žmonių.
Oficiali ataskaita patvirtino, kad į aplinką patekęs radioaktyvių medžiagų kiekis buvo minimalus - vietiniai gyventojai vidutiniškai gavo dozę, prilygstančią vienam rentgeno tyrimui, o tai nesukėlė tiesioginio pavojaus sveikatai. Epidemiologinės studijos neparodė ryšio tarp avarijos ir vėžinių susirgimų padažnėjimo, nors vietinėje bendruomenėje abejonės dėl oficialios versijos išliko dešimtmečiais.
Valymo darbai ir poveikis pramonei
Pažeisto reaktoriaus valymo darbai truko 14 metų ir kainavo beveik milijardą dolerių. Iš įrenginio buvo pašalinta apie 10 megalitrų radioaktyvaus aušinimo skysčio ir 15 tonų pažeisto kuro.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Evakuotų asmenų skaičius | ~140 000 - 150 000 |
| Valymo trukmė | 14 metų |
| Valymo kaštai | ~1 mlrd. JAV dolerių |
Avarija smarkiai pakirto pasitikėjimą branduoline energetika. Jei 1977 m. branduolinės energetikos plėtrą palaikė 77 proc. amerikiečių, tai 1979 m. šis skaičius sumažėjo iki 46 proc. Per 30 metų po nelaimės JAV nebuvo pradėta statyti nė viena nauja atominė elektrinė.
Timeline 1979 - The '70s Ends On a Cliffhanger
tags: #avarija #triju #myliu #saloje