Kovo 24 d., ketvirtadienį, tikrinant vairuotojų blaivumą, pareigūnams įkliuvo ne vienas girtas vairuotojas. Apie 12.51 val. Kaune, Šarkuvos g., moteris (g. 1973 m.), siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už KET pažeidimą (vairavo automobilį neblaivi (1,81 prom.)), Kauno apskr. VPK pareigūnams davė 100 eurų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 227 str. 2 d., 281-1 str. Tą pačią dieną, apie 09.20 val. Kaune, Vytenio g., automobilį „VW Touran“ vairavo neblaivus vyras (g. 1987 m.).
Vilniuje ir Vilniaus rajone taip pat užfiksuoti keli panašūs atvejai. Apie 11 val. 8 min. Vilniuje, Laisvės pr., neblaivus (2,24 prom.) vyras (gimęs 1967 m.) vairavo automobilį „VW Passat“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str. Apie 12 val. 20 min. Vilniaus r., Avižienių sen., Riešės k., neblaivus (2,06 prom.) vyras (gimęs 1993 m.) vairavo motociklą „Honda CG125“. Apie 16 val. 9 min. Vilniuje, Naugarduko g., neblaivus (2,19 prom.) vyras (gimęs 1974 m.) vairavo automobilį „Land Rover“. Visiems šiems atvejams pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str.
Apie 16 val. 55 min. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g., neblaivus (2,76 prom.) vyras (gimęs 1962 m.) vairavo automobilį „VW Tiguan“. Apie 22 val. 6 min. Vilniaus r., Kalvelių sen., Kenos k., neblaivus (1,98 prom.) vyras (gimęs 1985 m.) vairavo automobilį „Kia“. Abiem atvejais taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str.
Klaipėdoje, apie 12.43 val., gavus pranešimą, Taikos pr., prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „Citroen“ vairuotojui (gimusiam 1969 m.) nustatytas 2,35 prom. neblaivumas.
Alytaus mieste ir rajone taip pat užfiksuoti atvejai. Apie 23 val. 40 min. Alytuje, Jaunimo g., patikrinimui sustabdžius automobilį „Opel Vectra“, paaiškėjo, kad jį vairavo neblaivi (2.40 prom. alkoholio) moteris (g. 1990 m.). Apie 15 val. 10 min. kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus, sustabdžius automobilį „Ford Focus“, nustatytas neblaivus (3.52 prom. alkoholio) vyras (g. 1990 m.).
Apie 19.09 val., Anykščiuose, J. Biliūno g., sustabdyto patikrinimui automobilio KIA SPORTAGE su priekaba vairuotojui (g. 1968 m.), gyvenančiam Rokiškio r., Pakriaunio k., Užupio g., nustatytas 2,80 prom. girtumas.
Kovo 23 d. apie 13.30 val. Šilutės r., Balčių k., Tvenkinio g., neblaivus (2,47 prom.) vyras (gimęs 1984 m.) vairavo vejapjovę „Partner 12,5 HP“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str. Kovo 23 d. apie 16.35 val. Šilutės r., Suvernų k., neblaivus (1,73 prom.) vyras (gimęs 1961 m.) vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str.
Kovo 25 d. apie 00.20 val. Kaune, Savanorių pr., automobilį „Ford Focus“ vairavo neblaivus vyras (g. 1996 m.). Pareigūnų nuojauta neapgavo ir jie sulaikė neblaivų vairuotoją šalia švietimo įstaigos.
Baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas ir teisinė bazė
Istorinis kontekstas ir esami reikalavimai
Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, vis dėlto pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į neblaivius vairuojančius transporto priemones asmenis didėjimo tendencija. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281-1 str. (anksčiau 281 str. 7 d.) akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę. Dabar administracinė atsakomybė liko tik asmenims, kuriems nustatomas girtumas nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom. Teoriškai 1,51 prom. girtumo pakanka asmenį nuteisti laisvės atėmimu, net jei jis nesukėlė turtinės ir neturtinės žalos nuosavybei, sveikatai ar gyvybei. Įstatymas nereikalauja jokių pasekmių ir pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo, esant vidutinio (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkaus (nuo 2,51 prom. ir daugiau) girtumo laipsniui, vairuoja transporto priemonę.
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus Lietuvoje numatoma jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą tokia nuostata galiojo neilgai, tačiau dabar vėl sugrįžta prie panašaus teisinio reguliavimo. Skelbiama, kad baudžiamosios atsakomybės įvedimu valstybė siekia priversti žmones elgtis pagal taisykles, sumažinti girtų asmenų skaičių keliuose ir atgrasyti juos nuo vairavimo apsvaigus bei sumažinti avaringumą keliuose ir skaudžias pasekmes, kurios kartais baigiasi mirtimis.
Poveikis ir statistika
Tačiau statistika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė vairuotojų pomėgio sėsti prie vairo išgėrus kol kas nepakeitė ir girtų skaičiaus kelyje nesumažino. Lietuvoje per šių metų pirmą pusmetį girtų vairuotojų nustatyta keli tūkstančiai ir, panašu, kad daugiau nei 2016 m., kai jiems dar net negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Objektyviai vertinant, prie šio skaičiaus didėjimo prisidėjo ir aktyvesnė kelių policijos veikla, nuolatiniai reidai ir masiškesnis patikrinimas.
Telšių rajonas neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto. Per 2017 m. devynis mėnesius už vairavimą išgėrus buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Absoliuti dauguma neblaivių vairuotojų - vyrai, moterų tik kelios (penkios), tačiau vienai dailiosios lyties atstovei užfiksuotas didžiausias - 3,65 prom. girtumas. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai neblaivūs vairavo įvairias transporto priemones: nuo motorolerio iki traktoriaus.
Sankcijos ir baudžiamojo poveikio priemonės
Baudžiamojo proceso ypatumai
Dėl nesudėtingo kaltės įrodinėjimo ir įtariamajam sutikus, daugiau kaip pusė baudžiamųjų bylų buvo perduota į teismą supaprastinto proceso tvarka: 28 baigtos pagreitinto proceso tvarka, o 23 teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks procesas reiškia, kad aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažįsta, asmeniui neskiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė ir asmuo sutinka su siūloma bausme. Baudžiamasis įstatymas numato, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtinais atvejais, priklausomai nuo asmens teistumo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės - bauda arba areštas. Per šių metų devynis mėnesius tik dvi baudžiamosios bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu, o Telšių rajono apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę (nuo 4 iki 6 mėn.) paskyrė trims asmenims. Vairavimas neblaiviam priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir aptariamu laikotarpiu už šį nusikaltimą galėjo būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL dydžio (iki 19 000 eurų).
Papildomos poveikio priemonės
Be kriminalinės bausmės, dėl nusikalstamos veikos pobūdžio (nusikaltimas padaromas kelių transporto eismo saugumui), asmeniui skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų, ir turto - transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos - konfiskavimas.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
Tačiau ne visos baudžiamosios bylos baigiasi teismo nuosprendžiais ir bausmėmis. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, įstatymas numato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paprastai tokie asmenys anksčiau neteisti ir nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei. Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių, laikoma, kad žmogus yra neteistas, jam neskiriama bausmė. Tokie asmenys savo asmeninėmis savybėmis, elgesiu parodo, kad jie suklydo ir jais galima pasitikėti, jog jie ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys.
Tačiau tai nereiškia, kad jie reabilituoti, išvengė baudžiamumo ar liko visiškai nenubausti. Tenka pažymėti, kad devyni pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti reabilituojančiais pagrindais, t.y. konstatavus, kad asmuo nepadarė šios nusikalstamos veikos (ištyrus kraują buvo nustatyta mažesnė alkoholio norma negu 1,5 prom., nenustačius, kad būtent asmuo vairavo transporto priemonę ar kitų aplinkybių).
Teisminės praktikos pavyzdžiai ir iššūkiai
Alkotesterio parodymai ir kraujo tyrimų tikslumas
Įstatymas reikalauja nustatyti alkoholio kiekį kraujyje ir mažiausia koncentracija turi būti 1,51 promilė etilo alkoholio. Tokio pobūdžio bylose policijos alkotesterio parodymų nepakanka, nes testo rezultatai iškvepiamuoju (išpučiamuoju) oro būdu nėra visiškai tikslūs, parodymai priklauso, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių. Kadangi asmeniui taikoma pati griežčiausia atsakomybė, todėl girtumo duomenys turi būti tikslūs ir tai užtikrina kraujo tyrimai. Buvo keli atvejai, kai vairuotojams pasisekė ir jie išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nors policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriai ir parodė viršijančią leistiną normą, ištyrus vairuotojų kraują toksikologijos laboratorijoje, buvo gauta mažesnė koncentracija - 1,50, 1,49 promilės etilo alkoholio, todėl tokiems vairuotojams teko ikiteisminius tyrimus nutraukti ir nubausti administracine tvarka.
Išteisinimo atvejis dėl alkotesterio gedimo ir procedūrinių pažeidimų
22-ejų metų vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Alkotesteris rodė 1,53 prom. alkoholio. Tačiau teismas, analizuodamas pateiktus bylos duomenis, išaiškino, kad alkotesteris veikė su techniniais nesklandumais ir jaunuolio kraujo tyrimo rezultatai rodė, jog organizme etilo alkoholio nėra. Vairuotojas buvo išteisintas.
Tauragės apylinkės teisme nagrinėtas 22 metų vairuotojo skundas dėl jam paskirtos 900 Eur dydžio baudos ir teisės vairuoti automobilį atėmimo 15 mėnesių. Tokia sankcija jam skirta už vairavimą išgėrus. Tačiau byloje esančiais duomenimis, pažeidimo naktį 22-ejų jaunuoliui būnant pas draugą ėmė skaudėti dantis ir draugas pasiūlė uždėti dietilo alkoholyje, arba paprastai tariant anodijoje, vilgytą vatos gabalėlį. Skausmui sumažėjus vaikinas nusprendė vykti namo, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai ir pareikalavo tikrintis girtumą. Alkotesteris rodė 1,53 prom., tačiau pritaikyta galima paklaida ir vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau vairuotojas jį apskundė.
Teisme paaiškėjo, jog su alkotesteriu būta neaiškumų. Analizuojant alkotesterio duomenis, nustatyta, kad alkotesteris vairuotojo sustabdymo ir tikrinimo metu panaudotas net 6 kartus. Tačiau pareigūnai ir pats pareiškėjas teigė, kad prietaisas neblaivumui nustatyti panaudotas tik du kartus. Pirmąjį kartą alkotesteris neparodė jokio rezultato, o antrąjį pareiškėjui nustatytas 1,53 promilių girtumas. Teismas nusprendė, kad nors alkotesteris turėjo galiojančią patikrą, iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą, alkotesteris veikė su techniniais nesklandumais bei fiksavo netikslius duomenis.
Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnas tikrinęs vairuotojo neblaivumą nesilaikė nustatytos tvarkos, jog asmeniui nustačius 1,51 promilių ir daugiau neblaivumą, privaloma ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių pakartotinai patikrinti asmens neblaivumą. Teismas taip pat įvertino atlikto kraujo tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vaikino kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau buvo aptikta dietilo eterio, kuris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad per valandą iš vairuotojo organizmo negalėjo pasišalinti 1,53 promilių nustatytos alkoholio koncentracijos, nes visuotinai yra žinoma, kad per valandą iš žmogaus organizmo pasišalina 0,16-0,2 promilės. Teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog esant procesiniams pažeidimams bei kylant abejonėms dėl tinkamo alkotesterio veikimo, jaunuolis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl policijos pareigūno nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Sunkinančios aplinkybės ir recidyvistų bylos
Recidyvisto byla Šiauliuose
Griežtos bausmės vyras sulaukė dėl to, kad savo kriminalinėje biografijoje jau yra sukaupęs daugiau kaip 20 teistumų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjai paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 20 kartų teistas Arvydas pripažintas kaltu dėl vairavimo išgėrus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas. Vyrui skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jam taip pat uždrausta 2 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones. Iš jo konfiskuotas automobilis „Seat Alhambra“.
Bylos duomenimis, sausio 2-ąją, apie 2.04 val., Šiauliuose Arvydas vairavo lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“. Patikrinimo metu jam nustatytas 2,13 promilės girtumas. Policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems sukėlė įtarimų vairuotojo manevrai. O kai jų transporto priemonės prasilenkė, pareigūnai atkreipė dėmesį į vairuotojo žvilgsnį. Nekilo abejonių, kad reikia reaguoti žaibiškai ir patikrinti vairuotoją. „Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli“, - buvo teigiama pareigūnų tarnybiniame pranešime. Kūno kamerų įrašuose matyti, kaip pareigūnas prieina prie automobilio, kuriame prie vairo sėdi Arvydas. Į klausimą, ar išgėręs, jis atsako, kad vartojo alkoholį. Vis dėlto, iš pradžių jis neigė vairavęs, nors pareigūnai teigė su juo ką tik prasilenkę.
Teisme Arvydas kaltę jau pripažino visiškai ir gailėjosi. „Žinau, kad negalima vairuoti išgėrus, kvailai pasielgiau“, - sakė vyras. Jis taip pat nurodė, kad apskritai niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktų duomenų paaiškėjo, kad Arvydas 2025 m. lapkritį buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po to, kai vyras buvo paleistas iš kalėjimo.
Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir suvokė savo veiksmų pavojingumą: „Kaltinamasis suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir tyčia norėjo taip veikti. Jis anksčiau teistas 20 kartų, daugiausia už svetimo turto pagrobimą ir kitas nusikalstamas veikas. Jis pripažintas recidyvistu.“ Nors kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas nusprendė, kad šiuo atveju būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
Paaiškėjo, kad automobilis „Seat Alhambra“ buvo išnuomotas Arvydui. Faktinis savininkas teigė pasitikėjęs klientu ir neprašęs pateikti vairuotojo pažymėjimo. Vis dėlto, teismas nusprendė, kad savininkas turėjo ir galėjo žinoti, jog transporto priemonė gali būti panaudota nusikalstamajai veikai. „Vienas iš turto konfiskavimo tikslų - išimti iš apyvartos turtą, kuris buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti“, - akcentuojama sprendime. Automobilis, kurio rinkos vertė siekia apie 1,3 tūkst. eurų, konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Be to, Arvydui 2 metus 6 mėnesius uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Draudimo vairuoti pažeidimas
Lapkričio 14 d. vakarą, 20.14 val. Radviliškio r., Pociūnų kaime, vienas vyras (gim. 1965 m.) vairavo automobilį „Hyundai Getz“ neblaivus (3,47 prom.). Įtariama, kad sulaikytasis tuo ne tik vėl šiurkščiai pažeidė KET (didesnis nei 1,5 prom. girtumas kelyje numato jam baudžiamąją atsakomybę). Tuo pačiu įtariamasis nevykdė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimo, kuriuo jam 2021-10-22 už tai, kad anksčiau vairavo neblaivus, buvo uždrausta 3 metus vairuoti kelių transporto priemones. Todėl dabar teisėsaugininkai yra linkę taikyti šiam vairuotojui papildomą bausmės įrankį - LR Baudžiamojo kodekso (BK) 243 straipsnį „Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones“. Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu, rašoma BK.
Diskusijos apie įstatymų efektyvumą ir visuomenės kultūrą
Dėl baudžiamosios atsakomybės ir sankcijų nėra bendros nuomonės. Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dėl tokio pobūdžio bylų policijai padaugėjo darbo, padidėjo sąnaudos, o didesnio efekto nėra, nes kai kuriais atvejais administracinė bauda yra didesnė negu baudžiamoji bausmė. Kai kurie Seimo nariai pažymi, kad įstatymai pakeisti ne tam, kad visi girti vairuotojai būtų susodinti už grotų. Visi sutinka, kad vairuoti išgėrus yra labai blogai, bet tuo pačiu pripažįsta, kad baudžiamoji atsakomybė šios problemos savaime neišspręs ir reikalingos kompleksinės priemonės.
Kurdama įstatymus, Lietuva stengiasi lygiuotis į Vakarų Europą, tačiau turime problemą dėl alkoholio vartojimo kultūros. Jei Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ar kitos valstybės vairuotojui visiškai įprasta išgerti taurę vyno ar alaus bokalą ir saugiai vairuoti, tai mūsų piliečiams iki tokio suvokimo dar reikės ne vienerių metų.
tags: #negirtas #vairuotojas #apkaltintas #girtumu