Nelaimingi atsitikimai gali įvykti net ir pakeliui į darbą ar iš jo, o supratimas apie tokių įvykių teisines pasekmes yra itin svarbus kiekvienam darbuotojui. Šis straipsnis detaliai nagrinėja, kas laikoma draudžiamuoju įvykiu, kokie veiksmai yra būtini patyrus traumą ir kokias išmokas galima gauti.
Kas laikoma nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš jo?
Pasak „Sodros“, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo laikomas įvykis, įskaitant eismo įvykį, kai darbuotojas darbo dieną vyksta į darbą ar grįžta iš jo įprastu maršrutu tarp darbo vietos ir namų, kitos darbovietės ar vietos, kurioje per pertrauką ilsėjosi ar valgė.
Nelaimingu atsitikimu darbe laikomas įvykis, įvykęs atliekant darbo ar tarnybos funkcijas arba būnant darbo vietoje. Tai gali būti ir eismo įvykis, jeigu jis įvyko vykdant darbo pareigas. Nelaimingas atsitikimas darbe taip pat apima atvejus, kai darbuotojas patiria traumą per papildomas ar specialias pertraukas, pertraukų pailsėti ar pavalgyti metu, jeigu tuo metu jis buvo darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje. Tokiais atvejais, jei dėl įvykio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo bent vienai dienai, įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.
Ką daryti patyrus traumą?
Pranešimas gydytojui ir darbdaviui
Patyrus traumą darbe arba pakeliui į darbą ar iš jo, svarbu apie tai iš karto informuoti gydytoją. Atvykus į gydymo įstaigą reikėtų pasakyti, kad trauma patirta būtent tokiomis aplinkybėmis. Tuomet gydytojas elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodys, jog nedarbingumas atsirado dėl su darbu susijusios traumos. Taip pat būtina informuoti darbdavį apie įvykusį nelaimingą atsitikimą ir neatvykimą į darbą.
Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio, dėl kurio patyrė žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat darbuotojas, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
Nelaimingo atsitikimo tyrimas
Kiekvienas nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą turi būti ištirtas. Tyrimo pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo ir aplinkybių.
- Lengvų traumų atveju arba kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tyrimą atlieka darbdavio sudaryta komisija. Šis įvykis tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
- Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (-ų) ir darbuotojų atstovo (-ų) saugai ir sveikatai.
- Sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai darbe tiriama Valstybinė darbo inspekcija (VDI), dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.
- Pareigūnų ir karių atveju tyrimą atlieka institucijos, kurioje jie tarnauja, vadovo sudaryta komisija.
- Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria speciali komisija, kurios pirmininkas yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, o nariai - Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.
Jeigu nustatoma, kad įvykis atitinka nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo kriterijus, tyrimo rezultatai įforminami N-2 formos aktu. Šis aktas teikiamas VDI, o pastaroji jį perduoda „Sodrai“. Būtent šis dokumentas tampa pagrindu nukentėjusiam darbuotojui gauti socialines garantijas ir didesnes išmokas nei įprasto laikino nedarbingumo atveju - nuo pirmos dienos ir palankesniu dydžiu.
Kada įvykis laikomas draudžiamuoju?
Nelaimingi atsitikimai darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais tuomet, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad jie įvyko tam tikromis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas turi būti susijęs su darbu ir jo atlikimu. „Sodra“ pabrėžia kelias svarbias sąlygas:
- Nelaimingas atsitikimas turi būti įvykęs tuo metu, kai žmogus dirbo savo darbdavio nustatytu darbo laiku. Tai apima ne tik įprastas darbo valandas, bet ir atvejus, kai darbdavys atskirai nurodo dirbti kitu laiku, taip pat komandiruočių metu.
- Vertinama, ar tuo metu žmogus dirbo darbą, dėl kurio buvo susitarta darbo sutartyje. Tai apima ne tik tiesiogines darbo funkcijas, bet ir veiksmus, susijusius su darbo vietos paruošimu ar sutvarkymu.
- Nelaimingas atsitikimas gali būti pripažintas draudžiamuoju ir tada, kai žmogus vykdė kitus darbdavio pavestus darbus, susijusius su įmonės ar įstaigos veikla, arba atliko viešojo administravimo funkcijas darbdavio naudai.
- Darbas, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, turi būti apmokamas. Tai reiškia, kad žmogui už tą darbą mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turėtų būti mokamos socialinio draudimo įmokos, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą.
Jeigu visos šios sąlygos yra įvykdytos, nelaimingas atsitikimas darbe ar pakeliui į darbą arba iš jo gali būti pripažintas draudžiamuoju. Galutinį sprendimą dėl to priima „Sodra“, remdamasi VDI arba darbdavio komisijos surašytu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu. Pareigūnų ir karių atvejais vertinama jų institucijos pateikta išvada dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat atsižvelgiama ir į kitus su įvykiu susijusius dokumentus.
Išmokos ir socialinės garantijos
Padidintos ligos išmokos
Jeigu nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju, žmogui, dėl patirtos traumos tapusiam laikinai nedarbingu, išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Darbdavys informuoja „Sodrą“, pateikdamas pranešimą išmokai skirti. Tokiu atveju „Sodra“ gali skirti didesnę ligos išmoką nei įprastos ligos atveju.
Laikinai nedarbingiems žmonėms mokama ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba pakeliui į darbą ar iš darbo, kuri sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Net pirmą darbo dieną patyrę traumą pakeliui į darbą ar iš darbo darbuotojai gali ją gauti, kai paprastai ligos išmokai reikia turėti bent 3 mėnesių stažą.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.
Kada išmokos nemokamos?
Svarbu, kad ne visi nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudžiamaisiais. Išmokos neskiriamos tais atvejais, kai nustatoma, kad trauma nesusijusi su darbu, žmogus pats tyčia siekė sukelti nelaimingą atsitikimą, trauma patirta dėl nusikalstamos veikos, su darbu nesusijusios ligos ar savavališkai dirbant savo interesais. Taip pat nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai prieš žmogų buvo panaudotas su darbu nesusijęs smurtas. Pastaroji sąlyga netaikoma, jei nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš jo.
Advokatė Evelina Kiznė akcentuoja, kad draudiminiu įvykiu pripažįstama tik trauma, patirta tiesioginiame kelyje tarp namų ir darbo. Vertinant, ar įvykis atitinka šią sąlygą, atsižvelgiama į protingumo kriterijus - ar kelionės laikas ir maršrutas buvo logiški. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pirma užsuka į parduotuvę nusipirkti pusryčių, o tik paskui vyksta į darbą, arba grįždamas namo užsuka į prekybos centrą, tai jau nebe nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo, o nelaimingas atsitikimas buityje. Susižalojęs darbuotojas gaus tik įprastą ligos išmoką - 62,06 proc. nuo trečios dienos, o ne padidintą.
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl neblaivumo
Anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jei apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, net jei tai nelėmė nelaimingo atsitikimo. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad toks reguliavimas pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, nes nesudaroma galimybių bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti, ar asmens būsena nulėmė nelaimingą atsitikimą. Kitaip vertintinas teisinis reguliavimas, kai nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai (juolab sukelti jo mirtį).
Darbdavio atsakomybė ir vaidmuo
Darbdavių interesų susikirtimas
Advokatų kontoros „Glimstedt“ darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė pažymi, kad praktikoje neretai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai. Darbuotojui įvykio pripažinimas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą finansiškai naudingas, nes suteikia geresnes socialines garantijas. Tačiau darbdaviai kartais vengia forminti tokius įvykius, nes N-2 akto surašymas reiškia, kad VDI ne tik gaus informaciją apie įvykį, bet ir gali tikrinti, ar darbdavys tinkamai vykdo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas paslysta ir susižaloja prie darbovietės vartų, gali būti vertinama, ar darbdavys pasirūpino, kad teritorija būtų pabarstyta ir saugi. Kita vertus, jei žmogus paslysta prie namų laiptinės ar prekybos centro, akivaizdu, kad tai nėra darbdavio atsakomybės sritis. Todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: svarbu vieta, laikas, maršrutas ir faktinės aplinkybės.
Darbdavio pareiga yra ne „užmerkti akis“, o tinkamai ištirti įvykį, jį dokumentuoti ir pranešti atsakingoms institucijoms.
Atlyginimas iš trečiųjų asmenų
Advokatė E. Kiznė nurodė, kad jei trauma įvyko pakeliui į darbą ar iš jo, darbdavys tiesiogiai neatsako už žalą. Pastaroji kompensuojama iš „Sodros“ nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo lėšų. Tačiau nukentėjęs gali reikalauti žalos atlyginimo iš trečiųjų asmenų - pavyzdžiui, savivaldybės ar komunalinių paslaugų įmonės, jei šaligatvis nebuvo tinkamai prižiūrimas ir dėl to susidarė plikledis.
Profesinės ligos
Profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.
Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria speciali komisija, kurios pirmininkas yra vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, o nariai - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo paskirti atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ir inspektorius.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai.
Ginčų sprendimas dėl tyrimo aktų
Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
Jeigu darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius nesutinka su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Ši komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas.
Bendro naudojimo teritorijų priežiūra ir prevencija
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja seniūnijos. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų savininkai arba nuomininkai.
Inspekcijos teigimu, įvairiais sužalojimais gresiančius žiemos pavojus būtina įvertinti ir kiekvienoje darbovietėje, ypač atsižvelgiant į judėjimo kelių darboviečių teritorijose slidumą. Kritimų dėl slidumo įmanoma išvengti, jei avima patogiais batais gruoblėtu padu, taip pat ant batų užsidedant specialias apsaugas (antbačius, tinklelius), skirtas saugiam vaikščiojimui ledu, per sniegą ar esant plikšalai. Einant per gatvę, juolab slidžią, pėstiesiems išvengti autoįvykių padeda atšvaitai, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis, o atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau.
Statistika
Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose.
tags: #avarija #pakeliui #i #darba