Automobilių stovėjimo vietų reglamentavimas yra esminė miesto planavimo ir statybos dalis, užtikrinanti tiek patogumą gyventojams, tiek saugumą bei tvarką viešosiose erdvėse. Nuolat didėjant automobilių skaičiui, kyla poreikis tobulinti ir griežtinti stovėjimo vietų normas, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose ir miestų centruose.
Automobilių stovėjimo vietų situacija Vilniuje
Vilniuje, kaip ir daugelyje didžiųjų miestų, automobilių stovėjimo problemos yra kasdienybė. Po darbo dienos sugrįžus namo, dažnai mašinos nėra kur statyti. Tai ypač aktualu senesniuose daugiabučių namų kvartaluose, statytuose sovietmečiu, kai automobilių skaičius buvo gerokai mažesnis. Tuomet automobilių stovėjimo vietų norma buvo 1 automobilis 1000 gyventojų, o dabar automobilių statymas prie atskirų objektų vertinamas skaičiuojant, kad 1000 gyventojų tenka 400 automobilių.
Dėl nemokamo stovėjimo, kai kurios aikštelės, pavyzdžiui, atvira (be užtvarų) automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia Lietuvos Respublikos Seimo (A. Tumėno g.), buvo intensyviai naudojamos, siekiant išvengti rinkliavos aplinkinėse gatvėse. Tokios aikštelės užimtumas darbo dienomis nuolat siekdavo apie 100 proc., o dėl nuolatinės kontrolės stokos dažnai vykdavo chaotiškas parkavimas: automobiliai statomi ant šaligatvių, žolės, asmenų su negalia vietose, blokuojami pravažiavimai. Nuo 2026 m. sausio 12 d. minėta aikštelė, talpinanti 187 automobilius, taps mokama, taikant Raudonosios zonos rinkliavą: 2,5 Eur/val., mokama I-VI, 8:00-22:00. Vilniaus viešojo transporto, automobilio stovėjimo paslaugų ir eismo organizavimu rūpinasi JUDU.
“Regitros” pratimas mieste. Parkavimas lygiagrečiai galu.
Teisės aktai ir reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį ir smarkiai koreguoti sklypo planą. Praktika rodo, kad suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Pagrindiniai teisės aktai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (vėliau pakeistas į STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“).
- Nuo 2008 metų Statybos techniniame reglamente numatyta, kad prie daugiabučių namų privalo būti įrengta viena parkingo vieta vienam butui.
- 1999 metais įsigaliojusiame STR buvo numatyta 0,8 stovėjimo vietos kiekvienam butui, plius 10 proc. nuo šio skaičiaus numatyta lankytojams.
- Iki 2007 metų atsirado ne vienas daugiabutis, prie kurio esančiose stovėjimo aikštelėse vietų skaičius neatitiko reglamentuotų įstatymais.
- 2007 metais buvo nustatyti griežtesni reikalavimai: 1 + 0,2 vietos vienam butui.
- 2008 metais STR reikalavimai buvo sušvelninti iki 1 parkingo vietos vienam naujai statomam butui. Kiekviena miesto savivaldybė gali koreguoti šiuos reikalavimus ir nustatyti mažesnes ar didesnes parkingo vietų normas.
Minimalūs stovėjimo vietų reikalavimai pagal pastato tipą
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis šių minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:
- Vieno buto pastatui:
- Naudingasis plotas neviršija 70 kv. m - 1 vieta.
- Naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Didesnis kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatas - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Dviejų butų pastatui:
- Naudingasis plotas neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
- Naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
- Trijų ir daugiau butų pastatui (daugiabučiui): 1 automobilio vieta vienam butui.
- Administraciniam pastatui: mažiausiai viena vieta 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv. m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys stovėjimo vietos, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv. m, - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Atkreiptas dėmesys į reikalavimą, kad kiekvienam papildomam 50 kv. m ploto reikalaujama numatyti papildomą vietą automobiliui. Pavyzdžiui, namui, kurio plotas 300 kv. m, reikia suprojektuoti 4 stovėjimo vietas, o 400 kv. m ploto namui - 6 stovėjimo vietas. Tai dažnai laikoma nelogiška, nes įprastai šeimoje naudojamas vienas arba du automobiliai.
Atstumų reikalavimai ir pakeitimai
Automobilių statymo atstumai nuo pastatų priklauso nuo pastato paskirties, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir pastato tipo. Šios taisyklės svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir dėl saugumo.
Atstumai iki pakeitimų
Anksčiau buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties:
- Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato.
- Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų.
- Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
- Nuo 101 iki 300 automobilių vietų - 35 metrai.
- Daugiau nei 300 automobilių - 50 metrų.
Pakeitimai STR 2.06.04:2014
Nuo vasario mėnesio įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, kurioje gerokai sumažėjo privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.
- Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą.
- Projektuojant gyvenamosios paskirties pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
- Neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių.
Įvestas reglamentavimas atstumams nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų (mokyklų ir darželių) bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti. Atstumai iki langų, patvirtinti maždaug 1995 metais ir perkelti iš rusiškų projektavimo normų, nebuvo keisti per 40 metų, nors automobiliai gerokai pasikeitė, tapo mažiau taršūs, daugėja elektromobilių ir hibridinių automobilių.
Be to, įvesta galimybė modeliuoti, kas svarbu didesnėse automobilių aikštelėse. Nuo šiol gali būti skaičiuojama, ar aikštelės triukšmas pasieks artimiausią langą, ar tarša minimali. Tai leidžia kiekvienu atveju individualiai įvertinti situaciją, o tai yra logiškas pokytis.
Palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano, kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios paskirties, kuriam atstumas nesvarbus. Sutikimo galimybė tankiame mieste yra labai svarbi.
Priešgaisriniai atstumai
Yra minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinės atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 3 metrai skaičiuojant nuo labiausiai atsikišančios pastato konstrukcijos stačiu kampu sklypo ribai.
Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:
| Atstumas | Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio | Vienas II, kitas III laipsnio | Abu II laipsnio | Abu I laipsnio |
|---|---|---|---|---|
| Atstumas metrais | 15m | 10m | 8m | 6m |
Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Pavyzdžiui, jei kaimyno namas mūrinis (II ugniaatsparumo laipsnio), iki jūsų pastato turi būti išlaikytas 10 m atstumas; jei kaimyno namas medinių konstrukcijų (III ugniaatsparumo laipsnio), atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.
Neišlaikant reikalaujamų atstumų, reikalinga gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Sutikimas raštu galioja ir savininkui pasikeitus. Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 1-338, kuris galioja nepaisant to, ar pastatui privaloma gauti statybos leidimą, ar neprivaloma.
Vilniaus miesto savivaldybės reglamentavimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo STR ir nustato, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas. Neatsiejama šio aprašo dalis yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai
- 1 zonoje (Vilniaus senamiestis): mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
- 1, 2 ir 3 zonose: tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
- 2 ir 3 zonose: automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą (2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų). Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis Vilniaus centras, suformuotas aplink Konstitucijos prospektą.
Vilniaus savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms, leidžiančius legaliai projektuoti pusę stovėjimo vietos. Bendras siekis yra mažinti automobilių skaičių, ypač miestų centruose, ir reglamentuoti maksimalų automobilių skaičių, o ne minimalų. Siūloma, kad vienam butui būtų skirta ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galima lengvai judėti pėsčiomis ar dviračiu.
Senamiesčiuose, ypač gaivinant istorinius pastatus, kyla problemų sutalpinant automobilius tame pačiame sklype. Būtų logiška, jei būtų numatyta galimybė automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, tačiau tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą. Kol kas ši problema sprendžiama laikinai - randant tuščius sklypus ir nuomojant trūkstamą vietų skaičių, tačiau šie sklypai ateityje bus užstatyti.
Tinkamas ir saugus automobilio statymas
Vairuotojams, ypač nepatyrusiems pradedantiesiems, nemažas iššūkis tampa tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje. Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas ir pasekmes kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).
Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą ir nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias.
Statymas statmenai (90 laipsnių kampu)
Parkavimosi būdą statmenai, 90 laipsnių kampu renkasi dauguma vairuotojų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis.
- Statant atbulai: Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.
- Statant priekiu: Tuo atveju, kai automobilį pasirinkote statyti priekiu statmenai, sustokite tada, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia - šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
Statymas lygiagrečiai (šonu)
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai. Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Bendrieji parkavimo patarimai
Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų atskiriančių stovėjimo vietas, taip pat statant automobilį nepastatyti per arti ir per toli gale esančios linijos. Visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y., pastatyti automobilį kiek galite centruotai. Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos
- Išvažiuojant priekiu: įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Išvažiuojant galu: įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
tags: #automobiliu #stovejimo #vietu #normso