Automobilių išmetamųjų dujų srauto ir emisijų valdymas

Įvadas: išmetamųjų dujų svarba ir taršos mažinimas

Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti automobilio CO₂ kiekį. Transportas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip nustatyti automobilio taršą, kokie veiksniai ją lemia ir kokių priemonių imtis siekiant ją sumažinti, taip pat giliau panirsime į išmetimo sistemos sandarą, veikimo principus bei taršos matavimo standartus.Infografika: klimato kaitos priežastys ir transporto vaidmuo

Anglies dvideginio (CO₂) emisijų matavimas ir įtaka

Norint sužinoti automobilio CO₂ emisijas, pirmiausiai galima patikrinti dokumentus: registracijos liudijimą, techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę. Benzininiai automobiliai vidutiniškai išmeta 100-200 g/km CO₂.

Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO₂ kiekį registracijos liudijime nerasite. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje.

Emisijų apmokestinimas ir reguliavimas

Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Kuo didesnis automobilio taršos lygis, tuo didesni mokesčiai ir neigiamas poveikis aplinkai. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, gali tekti primokėti po 50 euro centų. Tiesa, iki šiol taip ir lieka neaišku, ar šį mokestį mokėtų jau dabar važinėjantys Lietuvoje automobiliai, ar tik naujai įvežami. Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO₂ emisija yra didesnė nei 130 g/km.

Emisijų mažinimo principai ir būdai

Automobilio išmetamo CO₂ kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:

  • Reguliari techninė priežiūra. Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO₂.
  • Ekonomiškas vairavimas. Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%.
  • Tinkamas padangų slėgis. Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO₂ emisijas.
  • Aukštos kokybės degalai. Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO₂.
  • Oro pasipriešinimo mažinimas. Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
  • Maršrutų planavimas. Išmetamų CO₂ dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša.

Automobilių išmetamo CO₂ kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai.

Teminė nuotrauka: ekologiškas vairavimas ir degalų sąnaudos

Elektrinių ir hibridinių automobilių emisijos

Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.). Skaičiuojant automobilio išmetamą CO₂ reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO₂ kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.

Automobilio išmetimo sistemos sandara ir veikimo principai

Automobilio išmetimo sistema yra atsakinga už variklio išmetamųjų dujų nuvedimą į išorinę aplinką. Šios sistemos paskirtis - mažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį, kurį transporto priemonė išmeta į aplinką. Be to, jos turi atitikti triukšmo taršos reikalavimus ir užtikrinti sklandų variklio veikimą. Automobilio išmetimo sistemą sudaro kelios sudedamosios dalys.

Pagrindiniai išmetimo sistemos komponentai

Šiuolaikiniuose automobiliuose išmetimo sistemą sudaro įvairūs komponentai:

  • Išmetimo kolektorius. Išmetimo kolektorius surenka variklio išmetamąsias dujas iš cilindrų ir nukreipia jas toliau į sistemą.
  • Deguonies jutiklis (O2 jutiklis, lambda zondas). Tai įrenginys, skirtas matuoti deguonies lygį vidaus degimo variklių emisijose. Pagrindinė jo funkcija - sukelti įtampos signalą, tiksliai atspindintį esamą deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Šis signalas siunčiamas į variklio valdymo bloką, kuris apdoroja gautą informaciją ir pagal ją reguliuoja degalų ir oro mišinio santykį, taip užtikrinant optimalų degimą ir sumažinant emisijų kiekį.
  • Katalizatorius. Katalizatorius yra esminė (ir, kartu, kone brangiausia) išmetimo sistemos dalis. Dažniausiai jis būna prijungtas prie išmetimo vamzdžio, nors kartais tai gali būti ir nedidelė detalė, įmontuota tiesiai išmetimo kolektoriuje. Jame naudojami tokie vertingi metalai kaip platina, paladis ir rodis, kad prasidėtų cheminė reakcija, kurios metu išmetamosiose dujose esančios pavojingos medžiagos, tokios kaip azotas ar anglies oksidai, virsta mažiau kenksmingomis dar prieš išleidžiant jas per išmetimo vamzdį.
  • Duslintuvas. Pagrindinė duslintuvo paskirtis - sumažinti išmetimo sistemos keliamą garsą. Dujos praeina per keletą kamerų ir pertvarų, kurios sugeria ir atspindi garso bangas, taip sumažindamos variklio keliamą triukšmą. Priklausomai nuo įstatymų, naudojamos skirtingos duslintuvų rūšys sumažinti garsui ir vibracijai.
  • Išmetimo vamzdžio antgalis. Išmetimo vamzdžio antgalis yra paskutinysis išmetimo sistemos komponentas - jį galima išvysti automobilio galinėje dalyje. Pro išmetimo vamzdžio antgalius į orą išleidžiamos susikaupusios išmetamosios dujos. Nerūdijantis plienas yra patvariausia ir atspariausia korozijai medžiaga, naudojama išmetimo vamzdžiams gaminti.
  • EGR vožtuvas (išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas). Jo paskirtis - grąžinti dalį išmetamųjų dujų atgal į variklį, kad sumažėtų azoto oksido - kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - gamyba.
  • Garų išmetimo kontrolės sistema (EVAP). Ši sistema yra atsakinga už degalų garų sulaikymą ir perdirbimą iš degalų bako.
Schema: automobilio išmetimo sistemos komponentai

Dujų srauto ir slėgio reguliavimo principai

Variklio išmetamųjų dujų srauto skaičiavimo principai remiasi dujų termodinamika ir mechanika:

  • Idealiojo dujų dėsnis. Trumpai tariant, dėsnio esmė yra tokia: dujų temperatūra, slėgis ir tūris yra tarpusavyje susiję. Suspauskite dujas (sumažinkite jų tūrį) ir temperatūra pakils. Leiskite dujoms plėstis, ir dujų temperatūra bei slėgis sumažės. Padidinkite dujų temperatūrą, ir padidės dujų slėgis (uždaroje erdvėje) arba tūris (jei dujoms leidžiama plėstis). Kuo didesnis slėgių skirtumas, tuo didesne jėga dujos veržiasi į žemesnio slėgio zoną. Kaip žinome, keturtaktis variklis atlieka darbą plečiantis dujoms uždaroje erdvėje, kai didelis dujų slėgis spaudžia stūmoklį. Be to, dujos degimo metu įkaista, todėl gaunami dar didesni slėgiai, o tuo pačiu ir didesnis galingumas.
  • Dujų suspaudimo koeficientas (Z). Tai yra realios dujų savybės ir iš idealių dujų nuokrypio korekcijos vertės pobūdis. Paprastai atstovaujama Z, Z = PV / RT = pvm / rujoti; Z gali būti laikoma realia dujų specifinis tūris V (tikrasis) videal specifinis tūris yra idealiųjų dujų santykis; Z = tikrasis / videal; videal = RT / p. Jei P yra absoliutus slėgis dujų; VM molinis tūris; Ru yra universali dujų konstanta; R = Ru / M; R molinė dujų konstanta dujų, T yra absoliutinė temperatūra. Z nukrypsta nuo idealiųjų dujų savybių. Jeigu dujų srauto skaičiavimų metu reikia atsižvelgti į suspaudimo koeficientą. Jei slėgis nėra per aukštas, temperatūra aukšta ir tankis mažas, skaičiavimai pagal idealiųjų dujų lygtį patenkina bendrųjų inžinerijos skaičiavimo tikslumo poreikius, naudojant idealiųjų dujų būsenos lygtis, kai suspaudimo koeficientas lygus 1. Tačiau aukštesniam slėgiui, žemesnei temperatūrai arba didelio tikslumo skaičiavimams, naudokite tikrą dujų būsenos lygtį, atsižvelgiant į dujų srauto apskaičiavimus, kur paprastai reikia atsižvelgti į suspaudimo koeficientą.
  • Turbina (turbokompresorius). Didžioji šilumos dalis išmetama lauk į išmetimo vamzdį dar prieš ją panaudojant, nors šiluma - tai energija. Turbokompresorius - tai turbina, varoma išmetamųjų dujų, kuri velenu sujungta su kompresoriumi, kuris pumpuoja orą į variklį. Didesnis oro kiekis cilindre reiškia, kad daugiau kuro galima sudeginti viename variklio cikle. Daugiau sudegusio kuro reiškia daugiau išmetamųjų dujų, daugiau išmetamųjų dujų reiškia didesnę galią ir išsiplėtimą. Turbina išsaugo energiją, kuri šiaip būtų išmesta lauk kaip šiluma. Suspaustas oras variklio įėjime leidžia padidinti variklio galingumą, nes galima sudeginti daugiau kuro vienu variklio taktu. Slėgio skirtumą tarp turbinos įėjimo ir išėjimo galima padidinti, sumontavus naują išmetimo sistemą su didesniu dujų pralaidumu. Interkūleris (intercooler) sumažina iš kompresoriaus išeinančio oro temperatūrą, kuri padidėja suspaudimo metu.
Turbokompresoriaus veikimo schema

Išmetimo sistemos gedimai: priežastys, požymiai ir sprendimai

Tinkamai veikianti išmetimo sistema yra labai svarbi tinkamai automobilio eksploatacijai. Tačiau, kaip ir bet kas kitas, ji gali sutrikti. Viena iš svarbiausių problemų, kurias sukelia netinkamai veikianti išmetimo sistema, yra padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis, sumažėjęs degalų naudojimo efektyvumas ir variklio našumas.

Dažniausios gedimų priežastys

  • Sugedęs deguonies jutiklis. Šis nedidelis prietaisas matuoja deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose. Jis gali sugesti dėl kelių priežasčių: nuotėkio, apsemimo alyva ar aušinimo skysčiu, arba tiesiog susidėvėti. Kai taip atsitinka, jie ima rodyti neteisingus rodmenis.
  • Katalizatoriaus problemos. Katalizatorius gali užsikimšti arba būti pažeistas dėl per didelio nesudegusių degalų kiekio, kuris jį pasiekia. Taip gali atsitikti dėl sugedusio kuro purkštuko arba sugedusio deguonies jutiklio. Katalizatoriaus gedimus taip pat dažnai lemia perkaitimas, į išmetimo sistemą patekusi alyva arba fiziniai pažeidimai.
  • EGR vožtuvo problemos. EGR vožtuvas gali užstrigti arba užsikimšti dėl anglies sankaupų, ypač jei reguliariai neatliekate automobilio techninės priežiūros.
  • Atsilaisvinęs arba pažeistas dujų dangtelis. Dėl atsilaisvinusio arba pažeisto dujų dangtelio gali užsidegti įspėjamoji lemputė, nes dujų dangtelis padeda išlaikyti degalų sistemos slėgį ir neleidžia degalų garams išsiskirti į atmosferą.
  • Garų išmetimo kontrolės sistemos (EVAP) gedimai. Jei sistemoje yra nuotėkis arba sugenda prapūtimo vožtuvas, degalų garai gali išsiskirti, todėl padidėja automobilio išmetamųjų teršalų kiekis.
  • Kietųjų dalelių (suodžių) filtro gedimas. Suodžių filtro bėdas gali kelti skirtingi veiksniai: netinkamai veikiantis EGR vožtuvas, netinkama alyva ir sugedę degalų purkštukai.

Gedimų požymiai ir diagnostika

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali signalizuoti apie išmetimo sistemos problemas:

  1. Užsidegusi „Check Engine“ lemputė (MIL - Malfunction Indicator Lamp). Tai gali reikšti daug dalykų, bet dažnai tai būna pirmasis ženklas, kad kažkas po variklio dangčiu negerai. Naudodami OBD-II skaitytuvą galima nuskaityti gedimo kodą ir nustatyti problemą.
  2. Sumažėjęs degalų ekonomiškumas. Sugedę deguonies jutikliai arba užsikimšęs katalizatorius gali iškreipti automobilio oro ir degalų mišinį, todėl variklis degina daugiau degalų nei reikia.
  3. Šiurkštus tuščiosios eigos veikimas arba stabdymas. Jei automobilis drebėdamas ūžia, stringa arba apskritai elgiasi taip, tarsi būtų išgėręs per daug puodelių kavos, tai gali būti ženklas, kad jūsų EGR vožtuvas neveikia arba deguonies jutikliai rodo klaidingus variklio rodmenis. Netolygus variklio darbas tuščiąja eiga yra akivaizdus netinkamai veikiančio EGR vožtuvo požymis.
  4. Neįprasti kvapai. Jei vairuodami užuodžiate kažką supuvusio, tai gali būti ženklas, kad jūsų katalizatorius sugedo. Taip pat dėl rūdžių pažeisto išmetimo vamzdžio gali sklisti neįprasti kvapai.
  5. Problemos užvedant automobilį. Tai gali reikšti, kad užsikimšęs katalizatorius. Kai ši dalis užsikemša, gali susidaryti priešslėgis, kuris trukdo varikliui užsidegti.
  6. Neįprasti garsai. Lengviausiai pastebimas netinkamai veikiančios išmetimo sistemos požymis - padidėjęs arba neįprastai skambantis variklio garsas (šnypščiantys, spragsintys garsai, girdimi net varikliui dirbant tuščiąja eiga, arba keistas bildėjimas dėl atsilaisvinusių laikiklių). Dažniausiai šie garsai gali sklisti iš išmetimo kolektoriaus, duslintuvo arba išmetimo vamzdžio.
    • Išmetimo kolektoriaus gedimas: dėl prakiurusio kolektoriaus iš variklio skyriaus gali sklisti svilėsių kvapas ir sumažėti variklio galia.
    • Duslintuvo gedimas: korozija yra silpnoji duslintuvo vieta, lemianti šnypščiančius arba spragsinčius garsus.
    • Išmetimo vamzdžio gedimas: rūdys gali sukelti neįprastus kvapus ir garsus.
  7. Sumažėjusi variklio galia. Netinkamai veikiantys EGR vožtuvas arba deguonies jutikliai gali paveikti variklio darbą.
  8. Padidėjęs dūmingumas. Pernelyg sodrus oro ir degalų mišinys, kurį gali sukelti sugedę deguonies jutikliai, gali sukelti padidėjusį dūmingumą.
  9. Kietųjų dalelių filtro indikatorius. Užsikimšus kietųjų dalelių filtrui, skydelyje turėtų įsižiebti indikatorius, pranešantis apie automatinės regeneracijos poreikį.
    10. Teminė nuotrauka:

    Sprendimai ir remonto būdai

    Daugelį nedidelių problemų, pavyzdžiui, atsilaisvinusį dujų dangtelį, galite išspręsti patys. Tačiau rimtesnes problemas, pavyzdžiui, sugedusį deguonies jutiklį, užsikimšusį katalizatorių ar DPF filtrą, verčiau patikėti spręsti profesionalams. Pavyzdžiui, katalizatoriaus pakeitimas yra sudėtingas darbas, susijęs su išmetimo sistemos tvarkymu. DPF filtro regeneraciją galima atlikti važiuojant greitkeliu arba autoservise.

    Kaip veikia išmetimo sistema

    Išmetimo sistemos priežiūra ir gedimų prevencija

    Svarbiausias dalykas, norint išvengti išmetamųjų teršalų sistemos problemų, yra laikytis automobilio techninės priežiūros grafiko. Tai reiškia, kad nelaukite, kol pavėluosite pasikeisti alyvą, ir pristatykite automobilį techninei apžiūrai ir patikrai, kad aptiktumėte galimas problemas, kol jos nevirto dideliu ir brangiu galvos skausmu. Prevencija yra verta daugybės gydymo priemonių.

    • Atlikite reguliarią techninę priežiūrą. Tai padeda aptikti galimas problemas ankstyvosiose stadijose.
    • Atkreipkite dėmesį į deguonies jutiklius. Svarbu juos keisti pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
    • Elkitės atsargiai su savo katalizatoriumi. Dažnas katalizatoriaus problemų šaltinis yra netinkamas variklio užsidegimas, dėl kurio nesudegę degalai gali patekti į katalizatorių ir jis perkaisti. Nedelsdami patikrinkite, jei variklis pradeda blogai užsidegti, kad išvengtumėte katalizatoriaus pažeidimų.
    • Nepamirškite savo EGR vožtuvo. Kad išvengtumėte EGR vožtuvo problemų, reguliariai jį valykite, atliekant įprastinę automobilio techninę priežiūrą.
    • Patikrinkite dujų dangtelį. Vertėtų įprasti dažnai tikrinti dujų dangtelį, įsitikinti, kad jis tinkamai užsidaro, o jei pažeistas ar susidėvėjęs, pakeiskite jį.
    • Prižiūrėkite EVAP sistemą. Reguliarus tikrinimas gali padėti anksti pastebėti EVAP sistemos problemas, pavyzdžiui, nuotėkius.

    Išmetamųjų teršalų matavimo standartai: NEDC ir WLTP

    ES jau daugelį metų labai rimtai žiūri į CO₂ išmetimo mažinimą, siekdama sušvelninti šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį mūsų klimatui. Lengvosios komercinės transporto priemonės yra atsakingos už 14,5 % visų ES išmetamų CO₂ dujų. Siekdami apriboti šiuos didelius skaičius, ES įstatymų leidėjai nustatė apribojimus, kiek CO₂ gali išmesti lengvieji automobiliai ir furgonai, išreiškiami CO₂ gramais vienam nuvažiuotam kilometrui (g/km). Šie tikslai nėra galutiniai - jie peržiūrimi kas porą metų. Tai taikoma tik naujai pagamintiems automobiliams; jei perkate naudotą automobilį, jūsų transporto priemonė turėtų atitikti savo modelio metų išmetamųjų teršalų kiekio normą.

    NEDC: Senasis bandymų metodas

    NEDC (Naujasis Europos važiavimo ciklas) yra senesnis iš dviejų bandymų metodų, sukurtas devintajame dešimtmetyje ir buvo pagrįstas teorinėmis arba laboratorinėmis važiavimo sąlygomis. Dėl šios bandymo aplinkos NEDC neatspindėjo CO₂ kiekio, išmesto realiomis vairavimo sąlygomis.

    WLTP: Dabartinis bandymų standartas

    ES pradėjo taikyti WLTP (Pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą) nuo 2017 m. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jis tapo privalomas visiems naujiems automobiliams. WLTP yra dinamiškesnė ir tiksliau atkartoja realų vairavimo elgesį, įskaitant kintantį greitį, temperatūrą ir įrangos konfigūracijas.

    Pagrindiniai NEDC ir WLTP skirtumai

    WLTP procedūra automobiliai testuojami aplinkoje, kuri labiau primena realias vairavimo sąlygas. Pagal NEDC išmetamųjų teršalų standartai buvo bendri (vienas standartas lengviesiems automobiliams ir vienas furgonams). Pagal WLTP kiekvienam naujam automobilio modeliui ir markei priskiriamas konkretus CO₂ emisijos standartas. Šie du testai duoda skirtingus skaičius: WLTP ciklui priskiriami gerokai didesni CO₂ rodmenys, palyginti su NEDC ciklui. Tyrimų duomenimis, šis skirtumas siekia net 9,6 g CO₂/km.

    Grafikas: NEDC ir WLTP bandymų ciklo palyginimas

    Kokios vertės taikomos jūsų transporto priemonei?

    Transporto priemonės, kurios atitiko CO₂ emisijos standartus pagal NEDC, nebegali jų atitikti, kai jos bandomos pagal WLTP sąlygas.

    • Registracijos datos gairės. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn., kai buvo pereita nuo NEDC prie WLTP, tik visi nauji automobiliai nuo to momento turi atitikti šį naują standartą automobilių gamintojų pusėje. WLTP daugiausia taikoma naujų automobilių registracijai nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Jei automobilis, kurį perkate, pirmą kartą buvo užregistruotas 2018 m. rugsėjį ar vėliau, jis turi atitikti CO₂ išmetimo reikalavimus pagal WLTP bandymo procedūrą. Kita vertus, jei automobilis buvo registruotas iki šios datos, bus taikomas jūsų atitikties sertifikatas su NEDC CO₂ vertėmis ir jums nereikės nieko daryti, kad automobilis būtų pakartotinai sertifikuotas.
    • Pereinamojo laikotarpio išimtys. Kai kuriose šalyse tarpiniu laikotarpiu registruotiems automobiliams buvo pateiktos ir NEDC, ir WLTP vertės, ir abi buvo priimtinos. Automobiliai, registruoti po tos datos, taip pat gali būti pateikiami su abiem vertėmis, tačiau daugeliu atvejų atsižvelgiama tik į WLTP vertę. Jei automobilis atitinka tik NEDC standartą, gali būti taikomi didesni mokesčiai ir vairavimo apribojimai. Tačiau kai kurios šalys ir toliau pripažino NEDC vertes net ir pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui iki pat 2021 m.

    Apibendrinant:

    • Automobiliai, registruoti iki 2017 m. rugsėjo mėn.: taikomos NEDC vertės.
    • Automobiliai, registruoti nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo: gali būti įtrauktos ir NEDC, ir WLTP vertės. Priklausomai nuo šalies, gali būti taikoma bet kuri iš jų.
    • Automobiliai, registruoti po 2018 m. rugsėjo mėn.: WLTP vertės yra privalomos daugumoje šalių.

    CO₂ verčių ir atitikties tikrinimas

    Automobiliai, kurie gamybos metu atitiko reikalavimus, turės atitikties sertifikatą (COC), kuriame tai bus paminėta. Ši informacija taip pat gali būti pateikta automobilio naudojimo vadove. Kai kuriose internetinėse duomenų bazėse taip pat bus lengvai prieinamos CO₂ vertės ir informacija apie išmetamųjų teršalų kiekio atitiktį (gamintojų svetainėse, nacionaliniuose registruose).

    • Belgija: Belgijos automobiliams naudokite Belgijos mobilumo svetainės išteklius, įvesdami VIN numerį.
    • Nyderlandai: Norėdami patikrinti teisingą CO₂ vertę olandiškiems automobiliams, galite apsilankyti RDW svetainėje, įvesdami valstybinį numerį.
    • Vokietija ir Liuksemburgas: CO₂ vertės turėtų būti nurodytos COC arba registracijos dokumentuose.
    • Prancūzija: Prancūziški automobiliai neturi CO₂ emisijos cenzo, todėl, jei perkate prancūzišką automobilį nuo 2018 m., susisiekite su ekspertais, kad išsiaiškintumėte CO₂ emisijos vertes.

    Specialūs aspektai: elektrinės ir hibridinės transporto priemonės

    • WLTP taikoma elektromobiliams. Elektromobiliai (EV) yra testuojami pagal WLTP, siekiant išmatuoti jų energijos suvartojimą ir nuvažiuojamą atstumą. Bandyme naudojamos realesnės vairavimo sąlygos, todėl rodomas atstumas paprastai yra mažesnis nei pagal NEDC, bet tikslesnis. WLTP taip pat atsižvelgia į papildomos įrangos svorį ir skirtingas temperatūras.
    • Hibridinių transporto priemonių bandymai. Hibridinės transporto priemonės, įskaitant įkraunamus hibridus (PHEV), yra bandomos tiek elektriniu, tiek benzininiu režimu. CO₂ vertės pateikiamos mišraus važiavimo sąlygomis, tačiau faktinės išmetamųjų teršalų vertės labai priklauso nuo to, kaip automobilis naudojamas.

    Tarpvalstybinė prekyba ir importo/eksporto aspektai

    Į kitą ES šalį eksportuojami automobiliai turi atitikti toje šalyje taikomus išmetamųjų teršalų standartus. Tai reiškia, kad registracijai ir apmokestinimui naudojama CO₂ vertė turi atitikti tos šalies priimtą standartą (NEDC arba WLTP). Skirtingos šalys gali skirtingai interpretuoti WLTP pereinamojo laikotarpio taisykles, o net keli gramai CO₂ skirtumo gali lemti pastebimą bendrų importo išlaidų pokytį.

    Kad išvengtumėte brangiai kainuojančių netikėtumų ar registracijos vėlavimų, patikrinkite transporto priemonės registracijos datą, ar jame nurodytos NEDC, WLTP ar abiejų vertės, ir naudokitės nacionalinėmis duomenų bazėmis arba susisiekite su vietos valdžios institucijomis.

    Išmetamųjų teršalų bandymų standartų ateitis

    WLTP bandymų sistema nuolat keičiasi, nes automobiliai tampa vis modernesni ir aplinkosaugos taisyklės griežtėja. ES rengia naują standartą, vadinamą „Euro 7“, kuris įsigalios 2026 m. Jis apims ne tik CO₂ ir degalų išmetimą, bet ir stabdžių bei padangų kietųjų dalelių emisiją, elektromobilių akumuliatoriaus veikimo laiką, bei visą automobilio poveikį aplinkai nuo gamybos iki utilizavimo.

    Trumpai tariant, automobilio išmetamųjų teršalų sistema kovoja su tarša ir užtikrina, kad oras būtų švarus. Tai labai svarbi jūsų automobilio dalis, o jos supratimas ir tinkama priežiūra gali padėti išvengti daugybės problemų ateityje. Tinkamai prižiūrima įranga yra būtina užtikrinant optimalų variklio veikimą ir prisideda prie aplinkos apsaugos mažinant kenksmingas emisijas.

    tags: #automobiliu #ismetamuju #duju #srauto #skaieiuokle

    Populiarūs įrašai: