Šis straipsnis apibendrina įvairių asmenų atsiliepimus ir patirtis, susijusias su Valstybine darbo inspekcija (VDI) ir darbo ginčų komisijų veikla Lietuvoje. Apžvelgiamos tiek teigiamos, tiek kritiškos nuomonės, atskleidžiančios sistemos stiprybes ir trūkumus, bei pateikiami patarimai darbuotojams, susiduriantiems su darbo ginčais.
Teigiamos patirtys ir padėkos VDI darbuotojams
Dalis darbuotojų išreiškia nuoširdžią padėką VDI ir darbo ginčų komisijos darbuotojams už profesionalumą ir pagalbą. Pavyzdžiui, dėkojama Kauno ir Vilniaus darbo ginčų komisijos (DGK) darbuotojams, ypač Rimantui Keruliui, už išklausymą, nuraminimą ir pagalbą išsprendžiant ginčus dėl algos ir kitų sumų, kuriuos darbdavys vengė mokėti, ir už tai, kad sprendimai buvo priteisti darbuotojo labui. Taip pat paminėtas patarimas, kaip elgtis toliau atgaunant savo uždirbtus pinigus ir palinkėta sveikatos, nes ginčas buvo sprendžiamas sergant per nuotolį. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad be įrodymų jie negali priimti sprendimo jūsų labui.
Be to, nuoširdžiai dėkojama VDI darbuotojams Anastasijai ir Ramūnui už jų profesionalumą ir žmogišką palaikymą sprendžiant psichologinio mobingo situaciją. Ypatingas ačiū išsakytas Ramūnui už jo kritiškai svarbų patarimą: 'Tu rašyk'. Ši paprasta strategija tapo raktu į sprendimą - fiksavimas pavertė neapčiuopiamą spaudimą valdomais faktais. Pradėjus rašyti, visos problemos išsisprendė.
Kritika ir nusivylimas VDI veikla
Nepaisant teigiamų atsiliepimų, nemaža dalis patirčių išreiškia gilų nusivylimą VDI veikla, akcentuodami sisteminius trūkumus, formalizmą ir galimą šališkumą.
Procedūriniai trūkumai ir terminų praleidimas
- Viena patirtis su VDI ir Telšių darbo ginčų komisija atskleidė sisteminį formalizmą. Prašymas VDI buvo išsiųstas paskutinę įstatymo leidžiamą dieną, tačiau jis buvo užregistruotas tik po 3 dienų, o vėliau tai panaudota teigti, kad terminas praleistas.
- DGK atsisakė atnaujinti terminą, nors DK 220 str. 2 d. tai leidžia, o DK 26 str. reikalauja teisingumo ir proporcingumo. Ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės, ignoruojant realias aplinkybes. Darbuotojo teisės liko neapgintos, o atsakomybė perkelta pareiškėjui.
- Paminėta, kad byla buvo nagrinėjama itin atsainiai, „niekas niekam neįdomu, į nieką nesigilina“. Komentarai ir klausimai buvo „paskubom supylė kaip žirnius į sieną“, susidarė jausmas, kad „specialiai viskas iš anksto jau buvo nuspręsta“. Posėdis truko vos 15 minučių, nors buvo paskirtas pusvalandis.
- Kai kurie teigia, kad ši komisija yra „niekinė“ ir „nieko neįpareigoja“, o priimtus sprendimus pats darbuotojas turi perduoti kitoms institucijoms (pvz., antstoliams), ir net tuomet darbdavys lieka nesumokėjęs algos.
Korupcijos įtarimai ir šališkumas darbdaviams
Daugelis vartotojų išreiškia įtarimus dėl galimos korupcijos ir šališkumo darbdavių atžvilgiu:
- Faktas: „Jie nepripažins įmonės kaltės, jei įmonė moka kyšius VDI darbuotojams.“
- Faktas: „Vartotojas niekada nebus teisus jei remiamasi 1 faktu, net jei jis ir žino bei nurodo įstatymo straipsnius.“
- Faktas: „Be teismo sprendimo jie nepripažins savo kaltės, todėl lieka tik bausti VDI darbuotojus atimant iš jų kyšininkavimo galimybes, per teisminius išieškojimus ne finansinei žalai atlyginti: nuo 1.000.000 eur.“
- Institucija vadinama „visiškai niekine, niekam nebereikalinga žiuškių kontora su iš anksto parašytais sprendimais“, kuri „akivaizdžiai atstovauja režimą“.
- „Jei darbdavys nemoka uz VDI paslaugas, tai pas tokius darbuotojus bėdų nekils, jie viską padarys, kad darbuotojas būtų teisus.“ Tačiau, jei yra korupciniai santykiai (kai VDI inspektoriai nemato pažeidimų įmonėse), patariama visai nesikreipti į VDI, o tik į teismą tiesiai.
- Teigiama, kad šioje įmonėje „ginami tik darbdavio interesai, paprastas žmogus yra niekas“, ir ji apibūdinama kaip „nekompetetinga ir korumpuota įstaiga, kurią reikia naikinti“.
- Viena nuomonė teigia, kad „visa Lietuva yra paskendusi korupcijoje ir nei tavęs kas gins, nei kokios nors pagalbos sulauksi nei iš policijos, nei iš darbo inspekcijos, nes šios... institucijos yra kad ginti, bet ne eilinį žmogų, o Lietuvoje esančius įvairius darbdavius ir įmones“.
Atsainus požiūris į besikreipiantį jauną žmogų. Darbdavį išaukština, kuris advokatą pasisamdo, o jauną, ką tik baigusį mokslus darbuotoją palieka „išgręžtą“. Panašu, kad ir šią įstaigą užvaldė korupcija, arba ji gavo tiesioginius nurodymus iš vyriausybės neleisti juodinti valstybinių įstaigų. Šiuo metu tarnyba labiau orientuota išvengti konflikto, nei padėti pagalbos prašančiam darbuotojui. Todėl nelegalios apraiškos, vagystės ir kiti negatyvūs procesai tiesiog klesti valstybinėse įmonėse.
ABOGADO: Ar advokatai turėtų laikytis griežtesnės etikos korupcijos bylose?
Darbuotojų teisių pažeidimai ir apsaugos trūkumas
Daugelis skundų susiję su tiesioginiais darbuotojų teisių pažeidimais, kuriuos, pasak besikreipiančiųjų, VDI ignoruoja arba nepajėgia išspręsti:
- Atlyginimas ir viršvalandžiai: Dažni skundai dėl nesumokėtų algų ir viršvalandžių. Vairuotojas, dirbantis 5 metus, gauna atlyginimą kaip pradedantysis. Kai kurie dirba po 240 valandų ar daugiau ir negauna už viršvalandžius. Nurodoma, kad įmonė „Falko“ taip pat apgaudinėja.
- Psichologinis mobingas ir priekabiavimas: Yra patirčių, kai buvo sprendžiamos psichologinio mobingo situacijos arba klientų priekabiavimas, bet VDI reakcija buvo neadekvati arba vėluojanti. „Klientas priekabiavo prie manęs, bet jis dar pasirodo ir teisus.“
- Darbo sutarties sąlygos: Nurodoma, kad darbo sutartyje gali būti nustatomas 45 val. per savaitę darbo laikas, nors darbuotojas sutinka (darbo sutartis atsiunčiama be darbuotojo nuomonės), kad laikas neviršytų 52 val. per savaitę ir 12 val. 40 val. Keliama abejonė, ar darbo sutartyje turi būti nurodoma 40 val., nes dėl tokių sąlygų darbuotojai neturi viso stažo.
- Dokumentų klastojimas: Vienas asmuo teigia, kad jo dokumentai buvo suklastoti - rašoma, kad dirbo po 8 valandas, nors iš tiesų dirbo 12 valandų naktimis ir dienomis, taip pat praktikavosi.
- Neteisėtas atleidimas: Paminėtas atvejis, kai personalo direktorė padėjo pasirašyti lapą, kad išeina savo noru, nors darbuotoja verkė ir prašė neatleisti. Paskambinus į Darbo inspekciją, buvo patarta pasirašyti, nes „viskas gerai, paskui galėsi anuliuoti“. Tačiau po pasirašymo inspekcijoje pasakė, kad „jau per vėlu, pasirašei, nieko negalim padėti“.
- Netinkamos darbo sąlygos: Pavyzdžiui, Utenos prekybos centre temperatūra siekia +30 ir daugiau, o paklausus VDI atstovo, jis pasakė "ką mes galim padaryt".
- Viršininko piktnaudžiavimas alkoholiu: Jaunas valstybės tarnautojas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl vieno skyriaus viršininko, kuris darbo vietoje reguliariai (kiekvieną darbo dieną) piktnaudžiauja stipriaisiais alkoholiniais gėrimais. Šio skyriaus viršininko dienotvarkė prasideda nuo trečdalio degtinės butelio, darbo dienai baigiantis prie stalo stovi bent keletas butelių. Šioje institucijoje dirbama keturis mėnesius ir tai kartojasi kasdien.
- Skelbimai be atlyginimo: Nors jau porą metų skelbimuose turėtų būti nurodytas darbo užmokestis, iš 22 darbo skelbimų laikraštyje „100 procentų“ tik 6 nurodo atlyginimo dydį.
- Neteisėtas atleidimas ir nebaudžiami atsakovai: „Atleidimas neteisėta, o atsakovai nebaudžiami???“ Tokia darbo patirtį gavęs 20 metų pilietis ne tik sudaro nuomonę apie valstybę, bet ir mąsto apie migravimą į užsienį.
Vairuotojų darbo sąlygos ir specifiniai klausimai
Kai kurie atsiliepimai specifiškai susiję su vairuotojų darbu ir jų teisėmis:
- „Dirbu vairuotoju 5 metai atlyginimą gaunu kaip pradėjęs dirbti. Darbo ginčų apie 10 kartų turėjau.“
- „Vieno darbo ginčo metu Vilniaus darbo ginčų darbuotojas kartojo klausimą, kol privertė mane atsisakyti mano nesumokėtų pinigų.“
- „Netgi Kautros vairai, atidirbę pagal tachografus, dirba papildomai vairuotojais mikriukų mieste....“
- Keliama klausimas, ar transporto biurokratai turi teisę tikrinti vairuotojus ukrainiečius, dirbančius Prancūzijoje, Vokietijoje, Beneliukse.
Rekomendacijos ir alternatyvos
Daugelis nusivylusių asmenų teigia, kad kreiptis į VDI yra „beprasmiška“ ir rekomenduoja:
- Kreiptis iš karto tik į teismą („iš kart į teismą kitaip ne“).
- Pamiršti VDI, jei yra korupciniai santykiai.
- Paminėta, kad VDI „nieko neįpareigoja“ - tik priima sprendimus, kuriuos pats darbuotojas turi perduoti kitoms institucijoms (pvz., antstoliams). Darbdavys lieka nesumokėjęs algos, o darbuotojas turi pats susimokėti antstoliams, kad kada nors išieškotų tą sumą (bet dar ne faktas, kad tai pavyks).
Kai kurie darbuotojai, susidūrę su neadekvačia pagalba, renkasi emigracijos kelią, teigdami, kad „patirtis parodė, jog verta gyventi ne kažkam, ne dėl kažko, o dėl savęs ir sau, ten, kur esi laimingas, jautiesi laimingas“. Jaunimas bėga į užsienį. Taip pat siūloma priimti įstatymo pataisą, kad už kiekvieną pareigybę būtų nustatytas plius 0,5 etato ir darbo užmokestis nuo MMA plius darbo viršvalančių, naktinio darbo skaidri apskaita ir apmokėjimas.
Atskiras paminėjimas: „Aš nesuprantu kokia teise turi darinėti duris gyvename name net nepasibeldus???! Labai nemandagu! Vaiksto kaip po savo teritorija.“
Apibendrinančios įžvalgos ir pamokos
Apžvelgus pateiktus atsiliepimus, aiškėja dviprasmiška Valstybinės darbo inspekcijos ir darbo ginčų komisijų veiklos situacija. Nors yra pavyzdžių, kai VDI darbuotojai profesionaliai ir žmogiškai padėjo išspręsti sudėtingas situacijas, daugelis darbuotojų susiduria su formalizmu, abejingumu, ilgais terminais ir įtarimais dėl korupcijos. Tai verčia dalį visuomenės abejoti sistemos efektyvumu ir ieškoti alternatyvių teisių gynimo būdų, pavyzdžiui, tiesioginio kreipimosi į teismą.
Svarbiausia pamoka darbuotojams - fiksuoti visus pažeidimus ir įvykius raštu, rinkti įrodymus ir, esant reikalui, nedelsiant kreiptis į aukštesnes instancijas ar teismus, nepaisant galimų VDI darbuotojų rekomendacijų, kurios gali būti žalingos. „Teisybė vis tik egzistuoja, ir ateina laikas susimokėti.“ „Taip ir praturtėja eiliniai darbuotojai, per VDI netinkamus darbus ir korupcinius sprendimus.“
tags: #darbas #vairuotojo #mazeikiai #skundas