Automobilių draudimas yra esminis aspektas įsigijus transporto priemonę ir išvažiavus į gatvę. Jis ne tik suteikia ramybės kelionėse, bet ir padeda sumažinti išlaidas, patekus į eismo įvykį. Svarbu žinoti, kad ne visos draudimo rūšys Lietuvoje yra privalomos, todėl būtina suprasti jų skirtumus ir pasirinkti tinkamiausią. Draudimo suma ir kompensavimo tvarka yra nustatyta įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius draudimo rūšis ir kompensacijų nustatymo principus.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, o žala atlyginama tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus įstatymo 1 straipsnio 2-5 dalyse nustatytas išimtis.
Eismo įvykio deklaracija ir žalos fiksavimas
Atsitikus eismo įvykiui, jei dėl jo aplinkybių tarpusavyje sutariama, jį fiksuoti ir aprašyti reikia eismo įvykio deklaracijoje, kurią išduoda visos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiančios bendrovės. Pildant šią deklaraciją, svarbu, kad ją pasirašytų visi eismo dalyviai, būtų nurodyti jų telefonų numeriai ir el. paštų adresai, pažymėtos faktinės eismo įvykio aplinkybės. Tačiau esama atvejų, kai deklaracijos pildymo neužtenka.
Žalos dydžio nustatymas ir apmokestinimas
Atlyginamos žalos dydis, kai transporto priemonė sunaikinta, nustatomas iš transporto priemonės vertės iki draudiminio įvykio atėmus jos likutinę vertę po įvykio. Jei nusprendžiama sugadintą automobilį remontuoti, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į remonto išlaidas. Kai žala padaryta asmens sveikatai, draudimo išmoka nustatoma pagal negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta.
Draudimo išmokos - svarbus finansinis aspektas įvykus autoįvykiui. Neapmokestinamos draudimo išmokų sumos neviršija prarasto turto vertės. Jei draudimas atlygina žalą pagal pateiktus remonto ir detalių dokumentus, tomis išlaidomis negalima mažinti apmokestinamojo pelno. O jei išlaidos buvo įtrauktos į sąnaudas, tuomet draudimo išmoką reikia apmokestinti.
Privalomojo draudimo įmokos dydis ir sutarties sąlygos
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis svyruoja. Jis priklauso nuo transporto priemonės savininko amžiaus, vairavimo stažo ir padarytų eismo įvykių skaičiaus, transporto priemonės naudojimo pobūdžio, variklio darbinio tūrio, markės, metų ir pan. Sutartis sudaroma ilgiausiai vieneriems metams, bet ją galima sustabdyti, o prireikus ir nutraukti.
Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo, nurodytas valstybės registruose kaip transporto priemonės savininkas, arba paskutinis žinomas savininkas, jei transporto priemonė neregistruota. Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, kurie pateikia prašymą ir visą reikiamą informaciją bei dokumentus.
Eismo įvykio deklaracija
Eismo įvykio deklaracija - tai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema.
Žalioji kortelė
Žalioji kortelė yra priedas prie vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, reikalingas vykstant į užsienio valstybes, nepriklausančias Europos ekonominei erdvei (EEE). Keliaujant į užsienio šalį, nepriklausančią žaliosios kortelės sistemai, įprastinis kortelės draudimas negalioja. Tokiu atveju svečioje šalyje reikės įsigyti pagal tos valstybės įstatymus galiojantį transporto valdytojo civilinės atsakomybės pasienio draudimo polisą.
Žalioji kortelė išduodama kartu su sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įprastine sutartimi ir galioja nuo 15 iki 365 parų. Maksimali žaliosios kortelės išmoka yra nustatyta kiekvienos valstybės teisės aktuose. Ji paprastai sutampa su eismo įvykio metu padarytų nuostolių dydžiu. Žaliosios kortelės išmokos dažniausiai atitinka tokius pačius kriterijus kaip ir privalomojo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kriterijai Lietuvoje, tačiau nuostoliai atlyginami bendradarbiaujant su užsienio valstybių draudimo bendrovėmis.
Kasko draudimas
Kasko draudimas yra automobilių draudimas, kuriuo savanoriškai apdraudžiamas kliento automobilis ar kita transporto priemonė. Ši draudimo rūšis apsaugo kliento į transporto priemonę investuotus pinigus ir atlygina žalą net tuomet, jei kaltininkas nežinomas arba apsidraudusysis pats sukėlė avariją.
Kasko draudimo įmokos dydis ir sąlygos
Priimant sprendimą draustis kasko draudimu, reikėtų įvertinti savo galimybes ir tokio draudimo reikalingumą, rizikos ir planuojamų draudimui išleisti lėšų dydį, visus teigiamus ir neigiamus padarinius bei gerai apsvarstyti draudimo sąlygas. Kasko automobilių draudimo sutartis paprastai sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui. Konkretų kasko draudimo įmokos dydį įvertina paslaugos teikėjas (draudikas) atsižvelgdamas į tam tikrus rizikos kriterijus. Kaina svyruoja priklausomai nuo transporto priemonės pagaminimo datos, modelio, vairuotojo vairavimo patirties, ankstesnių draudiminių įvykių skaičiaus ir kt.
Iki 2 metų amžiaus automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, o senesniems draudimo sumos dydis apskaičiuojamas pagal rinkos vertę įvykio dieną. Be to, dažnai galima pasirinkti franšizę (arba besąlyginę išskaitą) ir jos dydį. Tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas, o draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Klientas, pasirinkdamas franšizę, sumažina draudimo įmokos kainą.
Atvejai, kai draudimas nuostolių nepadengs
Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad esama atvejų, kai nuostolių nepadengs joks draudimas ir jokia draudimo bendrovė. Pirmiausia tai tie atvejai, kai vairuotojas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.
Pasienio draudimas
Ši draudimo rūšis galioja toms transporto priemonėms, kurios yra registruotos užsienio valstybėse. Pasienio draudimas atlygina eismo įvykio kaltininko padarytus nuostolius tretiesiems asmenims. Į nuostolius taip pat įeina ir turto bei sveikatos pažeidimai. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme ketinama dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.
Prekinės vertės sumažėjimas - pamirštas žalos aspektas
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, žalos dydis automobiliui eismo įvykio metu dažniausiai suprantamas kaip remontui reikalingos išlaidos. Tačiau egzistuoja ir kita patirtos žalos forma - dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų sumažėjusi automobilio prekinė vertė. Tai nėra tik automobilio pardavėjo ar pirkėjo derybinė pozicija, bet aiškiai pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus nustatoma suma.
Prekinės vertės sumažėjimo apibrėžimas ir atlyginimas
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, prekinės vertės sumažėjimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės negrįžtamas vertės sumažėjimas dėl remonto, dažymo ar nepašalintų pažeidimų (kai transporto priemonės dalys technologiškai suremontuojamos atkuriant jų funkcines savybes, kai remonto technologinis procesas gali turėti įtakos elemento fizinei, cheminei, estetinei būklei ar tarnavimo laikui), įskaitant transporto priemonės istorijos pasikeitimą dėl įvykio fakto, palyginti su transporto priemonės verte iki apgadinimo.
Prekinės vertės sumažėjimą, kaip ir įprastą žalą, privalo atlyginti kaltininko civilinės atsakomybės draudimas. Deja, egzistuojančiame teisiniame reglamentavime nėra aiškių nuorodų, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti iš draudiko ir minėto prekinės vertės sumažėjimo.
Naudojantis informavimo stoka, ne visos draudimo kompanijos nukentėjusiam asmeniui prie įprastos žalos atlyginimo pasiūlo kompensuoti ir dėl automobilio remonto darbų sumažėjusią automobilio prekinę vertę. Jei ir pasiūloma kompensuoti minėtos vertės sumažėjimą, pasiūlyta suma ne visada apskaičiuojama objektyviai. Todėl net ir gavus draudiko pasiūlymą, vertėtų pasirūpinti nepriklausomo vertintojo išvada, kadangi prekinės vertės sumažėjimą kompensuojanti suma gali būti pakankamai reikšminga ir skaičiuojama tūkstančiais eurų.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekinės vertės netekimas apskaičiuojamas ne senesnėms kaip 5 metai nuo pirmos registracijos transporto priemonėms. Kadangi ši kompensacija skaičiuojama gana naujiems ir didesnės vertės automobiliams, kompensacijos suma dažnu atveju gali būti pakankamai reikšminga.
Žalos dydžio nustatymas: teisinis reglamentavimas
Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, eismo įvykio metu turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.
Draudimo išmokų mokėjimas ir vežėjų atsakomybė
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tačiau dėl netinkamo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo vežėjas pats gali likti be draudiminės apsaugos, nes Įstatymas suteikia išmoką išmokėjusiam draudikui teisę reikalauti iš vežėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas.
Šitaip vežėjas, o ne draudimo įmonė, lieka tuo „kraštiniu“ žalos atlygintoju. Teismų praktika rodo, kad vykdydami draudimo sutartis vežėjai daro ir daugiau klaidų, dėl kurių vėliau tenka draudikui grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį.
Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka
Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka (toliau - Tvarka) nustato vadinamąsias lubas, kurios taikomos apskaičiuojant draudimo įmonei grąžinamos išmokos dydį. Nustatant grąžinamos sumos dydį kiekvienu atveju taip pat atsižvelgiama į draudimo sutarties nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdami tokias bylas, teismai dažnai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad vežėjų veikla yra susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais.
LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013 nustatyta, kad eismo įvykio metu lūžo vežėjui priklausiusios priekabos ašis, nukrito ratai, kurie apgadino dvi trečiųjų asmenų transporto priemones, sutrikdė jų valdytojų sveikatą. Nukentėjusiesiems žalą atlyginęs ieškovas (draudimo bendrovė) prašė teismą iš vežėjo priteisti dalį draudimo išmokos, nes vežėjas apie draudiminį įvykį nepranešė per Įstatyme numatytą trijų darbo dienų terminą ir eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę. Kasacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į svarbias aplinkybes, kad ieškovą apie draudiminį įvykį vežėjas informavo tik po dešimties dienų, kai priekaba jau buvo sutaisyta. Teismas sprendė, jog dėl šių priežasčių draudimo įmonė prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, taigi ir faktą, ar eismo įvykio metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.
Draudimo įmokų mokėjimo pažeidimai
Teismai yra nagrinėję ne vieną bylą, kur draudimo bendrovės reikalaudavo grąžinti dalį draudimo išmokos dėl to, kad vežėjai nesumokėdavo draudimo įmokos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek dalies, tiek visos įmokos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu laikomas draudimo sutarties pažeidimu. Įmokas sumokėję pavėluotai (kartais ir po draudiminio įvykio), pabrėždavo, kad draudimo įmonės jas priimdavo ir negrąžindavo, o pretenzijų ar priminimų nereikšdavo. Tačiau teismai suformulavo taisyklę, kad nuostatos, tiek reglamentuojančios draudimo sutarties nutraukimą, tiek numatančios draudiko teisę reikalauti delspinigių, savaime neriboja draudimo įmonės teisės reikalauti draudimo išmokos sugrąžinimo.
Kitaip tariant, draudimo bendrovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo net ir tuo atveju, kai vežėjas draudimo įmoką sumoka po draudiminio įvykio.
Teismų praktikos akcentai
LAT praktikoje akcentuojama, jog: „svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, taip garantuojant draudikų stabilią finansinę būklę, užtikrinančią efektyvų draudimo apsaugos teikimą.“
LAT ne vienoje byloje akcentavo, kad ši draudimo bendrovės teisė - santykinė ir taikoma kartu su Įstatyme įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Be anksčiau minėtų Įstatyme ir Tvarkoje nustatytų bendro pobūdžio kriterijų, sprendžiant ginčus dėl draudimo išmokų grąžinimo, kai nesumokėta draudimo įmoka (jos dalis) atsižvelgiama į nesumokėtos sumos dydį, praleisto termino trukmę, terminų praleidimo priežastis, kitas su tuo susijusias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur ieškovui draudimas yra įprasta komercinė veikla, dėl ko jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Dėl šių priežasčių atsiradę neigiami padariniai LAT praktikoje paprastai padalinami abiems ginčo šalims - ieškiniai tenkinami tik iš dalies. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 LAT atsižvelgė į tai, kad vežėjas, nors ir pavėluotai, bet draudimo įmoką ieškovui sumokėjo, terminą praleido tik 4 mėnesius, o draudimo išmoka nedaug viršijo draudimo įmokos dydį ir priteisė ieškovui pusę reikalautos sumos.
Draudiko teisės ir pareigos
Draudimo sutartis yra viešoji sutartis, dėl ko draudimo įmonė negali atsisakyti ją sudaryti. Todėl galima teigti, kad draudikams suteikta teisė reikalauti draudimo išmokos sugrąžinimo yra kaip garantija, kad netgi tuo atveju, kai draudimo įmonė negauna draudimo įmokos, ji gali teikti draudimo apsaugą ir išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis - rizikos sandoris. Jo sudarymo metu šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils vežėjo atsakomybė, o draudimo įmonei teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui.
Būtent dėl to Įstatymas numato draudiko teisę, prieš sudarant sutartį, patikrinti vežėjo pateiktą informaciją, dokumentus, o taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013 LAT sprendė, kad draudimo sąlygų standartizavimas: „nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.“
Minėtoje byloje draudimo įmonė pareiškė ieškinį dėl trečiajam nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Atsakovo vairuotojas žalos padarė Vokietijoje, kai šalių sudaryta Draudimo sutartis numatė, kad vežėjo transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvos Respublikoje. Ieškovas laikė, kad vežėjas neinformavo jo apie padidėjusią riziką ir rėmėsi tuo metu galiojusiomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.
LAT kolegija sprendė, kad draudimo įmonė, vertindama draudimo riziką ir apskaičiuodama draudimo įmoką, pagrįstai atsižvelgė į vežėjo nurodytą aplinkybę dėl transporto priemonės eksploatavimo tik Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, prieš vykdamas apdraustąja transporto priemone į kitas valstybes, vežėjas privalėjo apie tai informuoti ieškovą, o šis, atsižvelgdamas į padidėjusią draudimo riziką, galėjo pareikalauti perskaičiuoti draudimo įmoką.
Kasacinis teismas atmetė vežėjo argumentus, jog jis neprivalėjo mokėti papildomos draudimo įmokos dėl draudimo apsaugos kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes draudimo apsauga visoje Europos Sąjungos teritorijoje privalo būti suteikta vieningos draudimo įmokos pagrindu (Įstatymo 10 str. 1 d.). LAT kolegijos vertinimu: „Draudimo įmokos perskaičiavimas (padidėjimas), kai transporto priemonė eksploatuojama ir kitose valstybėse, vertintinas ne kaip TPVCAPDĮ 10 str. 1, 2 dalyse nurodytos nuostatos dėl vienos (bendros) draudimo įmokos pažeidimas, o kaip draudimo įmokos perskaičiavimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės draudimo rizikos vertinimui.“
Teismas laikė, kad byloje nėra ginčo dėl draudimo apsaugos galiojimo kitoje ES valstybėje narėje, o atitinkamai nėra ir pagrindo tenkinti vežėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Tokia poziciją teismas grindė aplinkybe, kad nukentėjusiam asmeniui padaryta žala buvo atlyginta.
Automobilių vagysčių statistika ir kompensacijos
Lietuvos Policijos duomenimis, automobilių ir jų dalių vagysčių sistemingai mažėja. Praeitais, 2023-iais metais, užfiksuoti 288 tokie įvykiai. O štai vienais metais anksčiau, 2022-aisiais, buvo net 331 atvejis. Tačiau nereikėtų susidaryti klaidingų išvadų - mažėjantys skaičiai nereiškia, kad žala taip pat padaroma mažesnė. Draudikai tikina, kad per metus kompensacijos ne sumažėjo, o gerokai padidėjo.
Jei anksčiau vidutinės kompensacijos suma buvo apie 8 tūkst. eurų, tai dabar ji siekia 13,5 tūkst. eurų. Specialistai tikina, kad vienas veiksnių, lemiančių tokį ryškų žalų pokytį - lietuviai vairuoja vis naujesnius ir brangesnius automobilius. Dažniausiai savininkai pasigenda galinio vaizdo veidrodėlių. Taip pat vis dar populiaru vogti multimedijos ar navigacijos įrenginius. Populiarumo nepraranda ir priekiniai žibintai, vairuotojo oro pagalvės, prietaisų skydeliai. Nuo vagišių nukentėję vieningai sutaria, kad žalos suma dvigubėja dėl skubotai „atliekamo darbo“.
Pačių vagysčių skaičius mažėja dėl keleto veiksnių. Pirmas jų - automobilių gamintojai į savo gaminius integruoja vis daugiau apsaugos priemonių.
| Metai | Užfiksuoti įvykiai | Vidutinė kompensacijos suma |
|---|---|---|
| 2022 | 331 | ~8 tūkst. EUR |
| 2023 | 288 | ~13,5 tūkst. EUR |
Kiti svarbūs aspektai
Automobilių draudimas - tai dalykas, kurio būtina nepamiršti įsigijus pasirinktą transporto priemonę. Draudimo suma ir kompensavimo tvarka yra nustatyta ir aprašyta įstatymo bei kitų teisės aktų.
Draudimo apsaugos sumos pasirinkimas
Tam, kad neapskaičiuotumėte per mažos apsaugos, pasirinkite draudimo apsaugos sumą pagal realią galimos žalos vertę, o ne mažiausią kainą. Draudimo išmoka visada priklauso nuo draudimo sumos ir draudimo sutarties sąlygų. Jeigu draudimo suma neatitinka realios turto ar galimų nuostolių vertės, žalos atveju išmoka gali būti mažinama proporcingai. Tai reiškia, kad dalį išlaidų turėsite padengti savo lėšomis. Tai gali būti ypač skaudu tais atvejais, kai reikia skubios pagalbos, remonto ar net laikino būsto. Prieš pasirašydami draudimo sutartį, įvertinkite savo realius poreikius. Pagalvokite apie galimas išlaidas: gydymą, reabilitaciją, darbo pajamų praradimą, būsto ar transporto remontą. Nepamirškite peržiūrėti sutarties kas kelerius metus. Draudimas yra skirtas tam, kad suteiktų saugumo jausmą. Jei apsauga per silpna, draudimo sutartis tampa tik formalumu. Geriau pasirinkti adekvačią draudimo apsaugos sumą ir mokėti šiek tiek daugiau nei rizikuoti patirti didelius finansinius nuostolius įvykio atveju.
Sutarties nutraukimas ir pasikeitusios aplinkybės
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatomo šios sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius įprastinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas.
Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis. Jeigu draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui sudaryti naujos draudimo sutarties nėra privaloma - jam pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas, kuriam perėjo draudėjo teisės ir pareigos, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę, draudėjo teisių ir pareigų perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką.
tags: #automobiliu #draudimas #kompencacijos #suma