Automobilio išmetamosios dujos, ypač dūmai, yra aiškus transporto priemonės gedimo signalas, kurį ignoruodami vairuotojai rizikuoja patirti didelių nuostolių. Dūmingumą gali lemti prastas degalų mišinys, netinkami automobilio parametrai, prasta mazgų būklė ir bendras nusidėvėjimas. Šiandien dūmijantis automobilis nėra normalu, nes gamintojai aktyviai pasisako už ekologiją ir atlieka išmetamųjų dujų bandymus. Europos Sąjunga vis daugiau dėmesio skiria išmetamųjų dujų sudėties tikrinimui, o tai lėmė griežtesnius reikalavimus ir tikrinimo procedūras visoje Sąjungoje.
Dūmingumas: gedimo ženklas ir priežastys
Dūmai, veržiantys iš automobilio išmetimo sistemos, gali būti įvairių spalvų, kurių kiekviena nurodo skirtingas problemas.
Dūmų spalva ir ką ji reiškia
- Pilki dūmai: Gali reikšti neteisingą degalų mišinį.
- Mėlyni dūmai: Dažniausiai parodo, kad dega variklio alyva.
Benzininių variklių degimo procesas yra šiek tiek kitoks nei dyzelinių, todėl dūmingumas benzininiame variklyje yra aiškus gedimo požymis. Techninės apžiūros metu nustatyti per dideli CO, CO2, CH rodikliai taip pat gali reikšti rimtas problemas automobilyje.
Dažniausios padidėjusio dūmingumo priežastys
Padidėjęs dūmingumas techninės apžiūros metu dažnai rodo, kad automobilio variklis ar jo sistemos veikia netinkamai. Pagrindinės problemos, dėl kurių padidėja dūmingumas ir nepavyksta atlikti techninės apžiūros, yra šios:
- EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvai: Jie dažnai būna užsikišę ir neveikia taip, kaip turėtų.
- Turbinos problemos: Neretai dūmingumas būna padidėjęs dėl turbinos gedimų.
- Kuro įpurškimo sistema: Blogai veikianti kuro įpurškimo sistema taip pat yra dažna priežastis.
- Oro filtras: Kartais pakanka pakeisti užterštą oro filtrą.
- Lambda zondas: Benzininiams automobiliams, jei dūmingumas padidėjęs, dažniausiai problema būna su lambda zondu.
Techninės apžiūros reikalavimai ir procedūros
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ atkreipia dėmesį į griežtėjančius reikalavimus ir procedūras, skirtas išmetamųjų dujų kontrolei.
Istorinė perspektyva ir ES standartai
Nuo 2023 m. liepos 1 d. Vokietijoje tikrinant „Euro 6“ standartą atitinkančius automobilius tikrinama kietųjų dalelių koncentracija. Didžiausia leistina norma yra 250 000 dalelių/cm³, tačiau automobiliuose su efektyviais filtrais susidaro apie 10 000 dalelių/cm³. Šie pokyčiai atspindi ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus ir kontrolės atlikimo būdus, užtikrinant, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką. Tuo pačiu garantuojama, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos. ES rekomendacija 2023/688 dėl dalelių skaičiaus matavimo dyzeliniams varikliams periodinei techninei apžiūrai yra pirmas žingsnis link suderinto matavimo visoje Sąjungoje.
Dyzelinių automobilių dūmingumo reikalavimai pagal registracijos datą
Nuo kovo 1 d. dyzeliniai automobiliai, pagal pirmosios registracijos datą, turi atitikti savo „amžiaus grupei“ taikomus variklio dūmingumo reikalavimus. Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.
Reikalavimai nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.
Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, ar variklis be turbopripūtimo, ar su turbopripūtimu, jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 m-1 ir 3,0 m-1.
Reikalavimai nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės, siekiančios 1,5 m-1, reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m. gruodžio 31-osios.
Reikalavimai nuo 2012 m. sausio 1 d.
Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu. Kitaip sakant, ji neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.
Naujoji dūmingumo patikros procedūra ir metodika
Esminių pokyčių, galinčių nemaloniai nuteikti transporto priemonių savininkus, esama ir pačioje kontrolės atlikimo procedūroje.
Akceleravimas iki maksimalių sūkių
Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, t.y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai - patikros metu akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sekundę. Naujoji dyzelinių variklių dūmingumo tikrinimo procedūra suderinta su gamintojų reikalavimais ir atitinka jų rekomendacijas bei nuorodas dūmingumo matavimui. Asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka pabrėžė, kad dyzelinių variklių dūmingumo matavimo procedūros pokyčius vadinti naujove tiktų tik pas mus, nes ES valstybėse senbūvėse toks tikrinimo metodas taikomas ganėtinai seniai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ši procedūra naudojama jau 12 metų.
Procedūros tikslas ir pagrindimas
Tokia tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti, ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Kaip teigė bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius, vairuotojų teiginys, kad įprastai važinėjant dyzelinis variklis niekada nepasiekia aukščiausios sūkių ribos, nesuteikia pagrindo nukrypti nuo nustatytos patikros technologijos, nes kontrolės esmė - dūmingumo kontrolė, kai įpurškimo siurblys veikia didžiausiu pajėgumu. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.
Variklio būklės įvertinimas prieš patikrą
Yra numatyta ir variklio bendrosios techninės būklės įvertinimo procedūra. Pirmiausia atliekama vizuali neveikiančio variklio ir jo skyriaus apžiūra, patikrinamas alyvos bei aušinimo skysčio lygis, išsiplėtimo bakelio ir jo dangtelio būklė, patikrinami identifikaciniai žymenys. Nenustačius trūkumų, atliekama veikiančio variklio vizuali apžiūra pastarajam dirbant tuščiosios eigos minimaliais sūkiais ir padidintais tuščiosios eigos sūkiais. Apžiūrą atliekančiam kontrolieriui stovint šalia automobilio, vairuotojo bus paprašyta nuspausti akceleratoriaus pedalą iki galo arba bent jau iki sūkių, artimų maksimaliems ribotuvo ribojamiems alkūninio veleno sūkiams. Jei tokio patikrinimo metu bus nustatyti trūkumai, dūmingumo patikra neturėtų būti atliekama, kol pastarieji nebus pašalinti.
Dūmingumo matavimas: principai ir technika
Techninės apžiūros metu atliekamo automobilio dūmingumo bandymo pagrindinis tikslas - įvertinti automobilio variklio būklę. Kaip pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas.
Matavimo įranga ir absorbcijos koeficientas
Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas. Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu yra išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę.
Kodėl TA metu nematuojama absoliuti tarša
Šis matavimo būdas neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas. Anot R. Vėlavičiaus, šiandien tai neįmanoma, nes tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus, o pati procedūra yra ir brangi, ir labai ilga. Techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas yra įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą - kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų. Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio, tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių (nesudegęs kuras), anglies viendeginis (CO) ir azoto oksidai (NOx).
Skirtumai tarp benzininių ir dyzelinių variklių patikros
Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu. Dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis (CO) ir lambda reikšmė.
OBD diagnostika "Euro 6" standarto automobiliams
Jei tikrinamas automobilis yra apynaujis ir atitinka „Euro 6“ normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD) kartu su tiesioginiu matavimu, arba gali būti naudojama tik diagnostinė jungtis. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Automobilių techninės apžiūros metodika Lietuvoje per daug nesiskiria nuo tos, kuri naudojama kitose Europos valstybėse, nes ES visur vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva.
Pasiruošimas techninei apžiūrai ir prevencija
Atsakomybė už variklio techninę būklę TA metu teks pačiam transporto priemonės valdytojui.
Vairuotojų atsakomybė ir variklio priežiūra
Transporto priemonės valdytojas įpareigotas užtikrinti, kad transporto priemonės techninė būklė ir atskirų agregatų bei sistemų veikimas būtų priimtini TA atlikimui taikant nustatytus patikros metodus. Tai reiškia, kad jis turi užtikrinti tinkamai sureguliuotą ir prižiūrėtą variklio paskirstymo mechanizmą (pvz., pakeičiant krumpliuotą pavaros diržą ir (ar) įtempiklį), savalaikį eksploatacinių skysčių (aušinimo skystis, alyva) keitimą bei tinkamą jų lygį. Dirbant varikliui neturėtų būti girdimi normaliam variklio darbui nebūdingi triukšmai ar jaučiamos vibracijos.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams, į variklio „patobulinimus“, pavyzdžiui, oro tiekimo ir aušinimo sistemų konstrukcijų bei įvairius kitų elementų pakeitimus, bus žiūrima griežčiau. Tai didina variklio gedimo, galinčio pasireikšti patikros metu, riziką ir mažina paties matavimo patikimumą.
Rekomendacijos prieš dūmingumo patikrą
Besirengiantiems vykti į TA transporto priemonės valdytojams pirmiausia rekomenduojama patiems pasitikrinti, ar nėra užterštas oro filtras. Net gamintojo numatytas intervalas, kuris gali būti ganėtinai didelis (tarkim, 60 tūkst. km rida), neužtikrina, kad filtras nėra pernelyg užterštas, nes transporto priemonės naudojamos labai skirtingomis eksploatavimo sąlygomis. Filtras turėtų būti keičiamas atsižvelgiant į užterštumą, nepriklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų po paskutinio keitimo.
Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais (pvz., mieste) ir (ar) važinėjimas mažais sūkiais. Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš pateikiant transporto priemonę TA, būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant optimaliomis sąlygomis (įšilusiam iki normalios darbinės temperatūros) aukštesniais - apie 3 tūkst. aps./min. sūkiais. Tokiu būdu išmetimo sistema savaime apsivalytų. Prieš pat TA procedūrą pravartu ir pačiam valdytojui papildomai „prapūsti“ išmetimo sistemą, keletą kartų akceleruojant iki aukščiausios variklio sūkių ribos.
Jeigu akceleravus pirmą kartą bus išmestas „sodrus“ dūmų debesis, o atliekant pakartotinius bandymus dūmai blės, galima spręsti, kad išmetimo sistema valosi. Tačiau TA atlikimui numatytas ribotas akceleracijų skaičius, todėl išmetimo sistemą tikslinga pravalyti dar iki pristatant automobilį techninei apžiūrai. Dūmingumo matavimus numatoma atlikti tik varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, kitu atveju teks gaišti, laukiant, kol variklis tinkamai įšils dirbdamas tuščiąja eiga.
Mitas apie programavimą
Vairuotojai kartais ieško būdų, kaip apeiti per didelio dūmingumo problemą perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį. Tačiau automobilių kompiuterių perprogramavimu užsiimančios įmonės „StartLine“ specialistas Irmantas Burinskas sako, kad tai mitas. Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra.
Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Jei dūmingumą lemia mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą, ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.
Tarša ir kietųjų dalelių kontrolė
Europos Sąjungos dėmesys išmetamųjų dujų sudėčiai nuolat didėja, siekiant sumažinti transporto poveikį aplinkai.
Europos Sąjungos dėmesys taršai
Pirkdami naują automobilį, tikimės, kad jis be problemų praeis techninę apžiūrą. Tačiau metams bėgant techninės apžiūros nebuvo labai tankus sietas. Jas praeidavo net toli gražu ne pavyzdinės būklės automobiliai. Laikui bėgant, varžtai ėmė veržtis, o Europos Sąjunga daug dėmesio skyrė išmetamųjų dujų sudėties tikrinimui. Pirmieji rezultatai jau matomi. Remontas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o pretenzijų transporto priemonės gamintojui reikšti nėra pagrindo, nes nustatyta aukšta riba, nuo kurios patikrinimas turi būti atliktas, todėl neigiamas rezultatas nereiškia, kad pažeisti dyzelino kietųjų dalelių filtrų ilgaamžiškumo tipo patvirtinimo reikalavimai. Be to, garantiniai ar laidavimo reikalavimai paprastai baigiasi po trejų metų, kai atliekama pirmoji techninė apžiūra.
Kietųjų dalelių koncentracijos matavimas Vokietijoje ir ES rekomendacijos
TÜV paskelbė preliminarią informaciją apie 2024 m. vasario mėn. bandymų rezultatus. 2023 m. rugpjūčio 1 d. - spalio 30 d. buvo patikrinti 950 809 automobiliai. Net 32 285, arba 3,4 proc. transporto priemonių neišlaikė testo. Europos Sąjungos rekomendacija 2023/688 dėl dyzelinių variklių periodinei techninei apžiūrai skirto dalelių skaičiaus matavimo yra pirmas žingsnis link suderinto matavimo atliekant techninę apžiūrą visoje Sąjungoje.
TA gedimų statistika dėl dūmingumo
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų.
Papildomi techninės apžiūros aspektai
Be išmetamųjų dujų kontrolės, techninė apžiūra apima ir kitus svarbius transporto priemonės būklės įvertinimo aspektus.
Ridos duomenų neatitikimai
Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję, lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumu. Šie pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją. Automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti (pvz., kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti - tai būtų išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas, atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo istoriją). Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas dėl ridos neatitikimo, automobilio savininkas turėtų kreiptis į automobilio remonto dirbtuves. Specialistai, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), nustatys faktinę ridą. Gali tekti remontuoti arba keisti prietaisų skydelį, užtikrinant faktinės ridos atvaizdavimą.
Sąlygos, dėl kurių TA gali būti nebaigta
Privalomoji apžiūra užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės pagal visas Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, jeigu jos metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių privalomosios apžiūros atlikimas įprastine tvarka tampa nebegalimas arba nesaugus. Pavyzdžiui, nustoja veikti variklis, nebeveikia pavarų dėžė, nustoja veikti darbiniai stabdžiai, pradeda tekėti eksploatacinis skystis. Taip pat, jei tikrintinos dalys labai užterštos, paslėptos panaudojus gamintojo nenumatytas dalis (papildomus gaubtus, skydus) ar padengtos papildomomis medžiagomis (pvz., metalo lakštu uždengtas deginių neutralizatorius, antikorozine danga padengti stabdžių sistemos vamzdeliai). Be to, TA gali būti nebaigta, jei paaiškėja, kad pateiktoje transporto priemonėje yra palikta pinigų ar kitų daiktų, kurie nesusiję su transporto priemonės eksploatavimu ir gali būti suprantami kaip bandymas papirkti kontrolierių, arba valdytojas bando paveikti kontrolieriaus nešališkumą neteisėta veika. Transporto priemonė turi būti pateikiama privalomajai apžiūrai iš naujo, pašalinus šias aplinkybes.
Dujų diagnostika
Profesionali techninė patikra ir išmetamųjų dujų kiekio patikrinimas yra svarbūs norint užtikrinti automobilio atitikimą normoms. Dujų analizatorius gali nustatyti padidėjusią teršalų koncentraciją automobilio išmetamosiose dujose, suteikdamas svarbios diagnostinės informacijos apie variklio darbo efektyvumą. Labiausiai orą teršia tokie išmetamųjų dujų komponentai kaip angliavandeniliai (HC), anglies monoksidas (CO) ir azoto oksidai (NOx). Šie teršalai yra reguliuojami. Kitos dujos - deguonis (O2) ir anglies dvideginis (CO2) - nėra reguliuojamos, tačiau jų kiekio nustatymas yra labai svarbi diagnostinė informacija. „Bosch Car Service“ autodirbtuvėse atliekami išmetamųjų dujų kiekio patikrinimai ir bendro pobūdžio techninės patikros, siekiant nustatyti, ar automobilis atitinka leistinas normas ir yra saugus naudoti kelyje. Jie glaudžiai bendradarbiauja su oficialiomis Vokietijos techninės apžiūros organizacijomis, tokiomis kaip „TÜV“, „GTÜ“, „FSP“, „DEKRA“ ir „KÜS“.
tags: #automobiliu #deginiu #apdorojimo #itaisai