Automobiliai yra neatsiejama mūsų judėjimo dalis, tačiau jų daromas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai tapo viena aktualiausių šiandienos temų. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras lemia teršalų išmetimą į aplinką, o jų kiekis priklauso nuo konkretaus automobilio modelio, jo techninės būklės ir naudojamų technologijų.
Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas. Dėl to netenkame darbingumo, prarandame pajamas ir mažėja šalies ekonominė vertė.
Lietuvos įsipareigojimai ir taršos situacija
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc. Nuo 2005 m. iki 2019 m. poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas pagal Euro standartą ir degalų rūšį, taip pat nuolat didėjo. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis.
Automobilių taršos mokestis: tikslai ir finansavimas
Automobilių mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti. Jis skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo ir keliavimo laisvės. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.
Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Užtikrinant pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose, siekiama, kad viešasis transportas taptų praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, leidžiančia kiekvienai šeimai patogiai gyventi turint vieną automobilį. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. transporto priemonių, o viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis. Valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR.
Mokesčio tikslai iki 2027-2030 metų
Ekspertų įvertintas ir suderintas mokesčio projektas kelia ambicingus tikslus:
- Iki 2027 m. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 30 proc.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc.
- Vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.).
- Iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc.
- Iki 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių emisijas.
Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. t CO2 ekvivalento kvotos. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto, įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. EUR - tai yra 2,5 proc. šalies BVP.
Be to, automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio šalis (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Vienintelė valstybė ES, kuri netaiko jokio automobilių mokesčio, yra Estija, o jos transporto tarša kasmet tik auga.
Automobilių taršos mokesčio taikymas ir lengvatos
Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., o už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. sausio 1 d. Taršos mokestis taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamas CO2 kiekis yra didesnis nei 130 g/km.
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. sumokės daugiau nei 300 EUR.
Mokesčio apskaičiavimas ir išimtys
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis svarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Vis dėlto, automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio.
Socialinė parama ir lengvatos
Siekiant paskatinti mažiau taršių automobilių įsigijimą ir sumažinti naštą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, numatytos įvairios paramos priemonės:
- Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, siūloma 2 tūkst. EUR kompensacija.
- Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. EUR kompensaciją, pakeisdami savo taršų automobilį į mažataršį.
- Gyventojams, sulaukusiems 64 m., ir piniginės socialinės paramos gavėjams numatoma 50 proc. lengvata mokesčiui.
Šios lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai 20 proc. mažiau nei kiti gyventojai. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius ir dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį. Gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos, kuriems mokestis nebūtų taikomas.
Dyzelinių automobilių tarša ir jos valdymas
Nors dyzeliniams automobiliams būdingos mažesnės anglies dioksido (CO2) emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams, jie laikomi taršesniais. Dyzelinu varomi automobiliai išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. įtraukė į kancerogenų sąrašą.
Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc., o benzino - 22 proc., per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. per metus.
Kaip automobiliai veikia oro taršą
Emisijos lygio nustatymas: EURO standartai ir techninė apžiūra
Nustatyti, kokių teršalų automobilis išmeta į aplinką, nėra paprasta. Galima pamanyti, kad visus atsakymus galima sužinoti techninės apžiūros metu, tačiau iš tiesų taip nėra.
EURO standartai
Automobilių taršumas vertinamas pagal EURO standartus, kurie nustato didžiausią leistiną išmetamųjų teršalų kiekį. Šie standartai yra svarbūs nustatant automobilio taršumo klasę. Sužinoti (ypač senesnių automobilių) EURO standartą nėra taip paprasta, nes jis nurodytas tik naujausių automobilių techniniuose pasuose.
- Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodytas transporto priemonės registracijos liudijimo V.9 eilutėje.
- Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamųjų teršalų lygį (EURO standartą) galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir jos pagaminimo metais galiojusį EURO standartą.
- Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Automobilio atitikties sertifikatas taip pat gali padėti nustatyti EURO standartą.
Interneto svetainėse nurodytomis CO2 vertėmis siūloma nesivadovauti, nes jos yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO2 vertei. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO2 vertė nėra įrašyta. Tokiu atveju transporto priemonės registracijos liudijime esant ne visiems registruojamiems duomenims, galima atlikti pageidaujamų transporto priemonės duomenų nustatymo techninę ekspertizę.
Apibendrinta ES teisės aktuose pateikta informacija apie dyzelinių automobilių EURO standartų įsigaliojimo metus ir taršą (CO - anglies monoksidas; NOx - azoto oksidai; HC+NOx - angliavandeniliai ir azoto oksidai; KD - kietosios dalelės) naudojama taršumo lygiui nustatyti.
Techninės apžiūros vaidmuo
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas akcentuoja, kad techninės apžiūros metu yra vertinama automobilio variklio bei pagalbinių sistemų būklė, o ne nustatomas konkretus taršos lygis kenksmingomis medžiagomis. Techninės apžiūros metu vertinamas absorbcijos koeficientas - t.y. kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis. Tai nustatoma atliekant dūmingumo testą, kai prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas. Jei kietųjų dalelių kiekis yra pernelyg didelis, galima daryti išvadą, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir labiau teršia aplinką. Vis dėlto dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką, tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus.
Per pastarąjį dešimtmetį reikalavimai vidaus degimo variklių išmetamiems teršalams pasikeitė drastiškai. Pavyzdžiui, jei automobilio gamybos metai yra senesni nei 2008 m., atmosferiniams dyzeliams absorbcijos koeficientas turi būti 2,5, o turbininiams varikliams - 3.
Tiek naujuose, tiek naudotuose automobiliuose yra montuojamos įvairios sistemos, kurių pagrindinis tikslas užtikrinti, kad automobiliai į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Už šio aspekto išpildymą yra atsakinga „AdBlue“ sistema, DPF filtras ir katalizatorius. Planuojantiems pirkti naudotą automobilį, būtina įsitikinti, kad šios sistemos veikia tinkamai ir rodo realybę atitinkančius duomenis, nes automobilių perpardavinėtojai kartais gali ir neatskleisti pirkėjui, kad automobilio taršumo rodmenys neatspindi tiesos.
Transporto priemonių dūmingumo kontrolė keliuose
Aplinkos apsaugos departamentas pradeda vykdyti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę keliuose. Tai nėra naujas dalykas - aplinkosaugininkai stabdo automobilius jau beveik 20 metų, tačiau dabar jiems nebereikės policijos pareigūnų ar mobilios laboratorijos pagalbos. Pareigūnai turės nuosavą įrangą ir galės savarankiškai tikrinti automobilių taršą.
Patikros metodika ir tvarka
Automobilių patikrinimo technologinis procesas yra labai panašus į tą, kuris atliekamas techninės apžiūros metu. Į išmetamųjų dujų vamzdį įkišamas zondas ir gali būti paprašyta keletą kartų spustelėti akseleratorių. Apmokytas pareigūnas, mokantis dirbti su prietaisu, tokiu būdu atliks teršalų normatyvų matavimus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, sustabdžius automobilį šaltu varikliu, tokie matavimai nėra atliekami ir vairuotojui leidžiama važiuoti toliau. Prietaisai neparodo tikslių rodiklių, kai variklis yra šaltas. Jeigu matysis, kad transporto priemonė teršia, ji bus tikrinama, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso viešajai įmonei, ar tai privati transporto priemonė.
Technologijų, naudojamų automobilių taršos patikrinimo metu, patikimumas yra aukštas, tad pasitikėti jų nustatomais duomenimis reikėtų. Jeigu vairuotojui kiltų klausimų dėl patikros, visada galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento vidaus tyrimų skyrių dėl pareigūnų netinkamų veiksmų. Patikros metu pareigūnai filmuos, siekiant užtikrinti objektyvumą.
Pareigūnų atpažinimas ir įgaliojimai
Gyventojai gali atpažinti patikrą atliekančius pareigūnus pagal jų uniformas ir tarnybinius automobilius:
- Automobiliai bus ženklinti specialiais oranžinės spalvos aplinkos apsaugos ženklais su užrašu „Lietuvos aplinkos apsauga“ ant šonų ir galo.
- Ant stogo bus mėlynos spalvos švyturėliai su užrašu „Aplinkos apsauga“.
- Automobilio ekipažą sudarys mažiausiai 2 aplinkos apsaugos pareigūnai, dėvintys nustatyto pavyzdžio uniformas.
- Stabdant tamsiu paros metu, prie uniformos bus dėvima speciali liemenė su atšvaitais.
Visais atvejais pareigūnas privalo prisistatyti ir nurodyti sustabdymo priežastis, o pareikalavus pateiks ir pareigūno galias patvirtinantį pažymėjimą.
Daiktų patikra
Automobilių dūmingumo patikros metu pareigūnai turi teisę tikrinti ne tik automobilio taršą, bet ir daiktus, gabenamus automobilyje. Tačiau, matuojant taršą, tokio poreikio nėra, todėl planuojama neapžiūrinėti automobilio daiktų, siekiant patikrinti išmetamąsias dujas. Ši teisė paliekama dėl kitų pažeidimų (pvz., brakonieriavimo, neteisėtų žvejybos įrankių paieškos), kuriuos pareigūnai gali pastebėti vykdydami kitas funkcijas.
Ekspertų vertinimai ir ateities perspektyvos
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano ir jame numatytų priemonių, tokių kaip „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti EURO 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“, esminė peržiūra ir dėstymas naujai vyks kitais metais. Vyriausybės siekis yra riboti taršiausių automobilių patekimą į rinką. Kol kas nedetalizuojama, kokios tiksliai bus priemonės, kurios apsunkins senų automobilių savininkų gyvenimą - numatyta tik kryptis. Galbūt griežtės techninė apžiūra, gal bus kitų, ekonominių svertų. Planuojamą EURO 4 registracijos ribojimo priemonę numatyta įgyvendinti nuo 2027 m. Priemonės įgyvendinimo metais EURO 4 automobilių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų, atitinkantis dabartinį parko vidurkį ir ne mažiau kaip 6 metais senesnis nei vidutiniškai importuojamas.
Pasak saugaus eismo eksperto Virgilijaus Sadausko, kas laukia gyventojų, kurių automobilis dūmingumo patikros metu bus įvertintas kaip neatitinkantis reikalavimų normų, iki šiol nėra pilnai aišku. Ekspertas pastebi, kad susidaro įspūdis, jog valstybė tvarką sudėliojo taip, kad būtų naudinga surinkti tam tikras baudas ir mokesčius, o ne skatinti tvaresnius pasirinkimus, suteikiant galimybę nemokamai ar už simbolinį mokestį pasitikrinti automobilio taršą. Šis požiūris rodo, kad nors reformos yra paleistos, visuomenėje trūksta aiškumo ir skaidrumo dėl jų įgyvendinimo niuansų.
tags: #del #tarsos #lygio #nustatymo #transporto #priemones