Vairuotojai vis dažniau susimąsto apie alternatyvius degalų tipus, ypač kai benzino ir suskystintų naftos dujų (LPG) kainų skirtumas tampa ženklus. Nors LPG įranga reikalauja pradinės investicijos, ji gali būti finansiškai naudinga, ypač didelius atstumus nuvažiuojantiems vairuotojams.
Benzino ir dujų sąnaudų palyginimas
Ekspertai sutinka, kad važiuoti automobiliu, varomu suskystintomis naftos dujomis (LPG), apsimoka, jei per metus nuvažiuojama daugiau nei 10 000 km ir planuojama naudoti įrangą bent kelerius metus. Nors LPG įrengtos transporto priemonės sąnaudos yra šiek tiek didesnės nei benzinu varomų, palyginti su benzino kaina, bendros degalų išlaidos sumažėja apie 40 %.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant dujų sąnaudas, rekomenduojama pridėti iki 15 % prie benzino sąnaudų. Tai paaiškinama tuo, kad litre benzino yra daugiau energijos nei litre dujų, todėl tam pačiam atstumui įveikti reikia sudeginti didesnį kiekį dujų.
Pavyzdžiui, „Škoda Fabia“ automobilyje, naudojant 5,5 l benzino 100 km, sumontavus dujų įrangą ir naudojant 6 l LPG, kelionės kaina 100 km sumažėja nuo 26,4 Lt iki 15,57 Lt. Tokiu atveju, nuvažiavus 100 000 km, sutaupoma 10 830 Lt, o dujų įranga atsipirkdavo maždaug po 12 mėnesių.
Dujų įrangos tipai ir jų ypatumai
Šiuo metu rinkoje populiariausia laikoma ketvirtos kartos dujų įranga, kuri dujas į variklį įpurškia per elektrinius purkštukus, o procesą kontroliuoja elektronika. Tačiau specialistai pastebi, kad skirstymas į kartas yra labiau rinkodaros triukas, nes skirtingų gamintojų įrangos elektronika, programavimas ir mechaniniai sprendimai gali labai skirtis net ir priklausantys tai pačiai kartai.
Nors bendrai sklando nuomonė, kad ketvirtos kartos įranga yra efektyviausia, kai kurie vairuotojai pastebi, kad dujų sąnaudos gali padidėti 10-20 %. Tuo tarpu antros kartos įranga, nors ir pigesnė, gali sukelti problemų su variklio galia ir degalų sąnaudomis, ypač su plastikiniais kolektoriais.
Ketvirtos kartos įrangos privalumas - tai vadinamasis „trouble-free“ sprendimas: nereikia papildomų reguliavimų, nėra šaudymo iš duslintuvo, užtikrinamas stabilus automobilio darbas nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šių priežasčių, net ir didesnė pradinė kaina dažnai pasiteisina.
Gamtinės dujos 101
Automobilių su tiesioginio įpurškimo sistema ir dujos
Ne visiems automobiliams verta montuoti dujų įrangą. Ypač diskusijų kyla dėl automobilių su benzino tiesioginio įpurškimo sistema, pavyzdžiui, „Volkswagen“ FSI variklių. Šiose transporto priemonėse dažniausiai montuojama binarinė dujų įranga, kuri į variklį tiekia tiek dujas, tiek benziną. Tai daroma siekiant aušinti degalų purkštukus, kurie yra tiesiogiai degimo kameroje.
Važiuojant vien dujomis, FSI variklių purkštukai gali sugesti. Binarinė sistema apsaugo purkštukus, tačiau vairuotojai sutaupo mažiau nei važiuodami vien dujomis. Tokios sistemos kol kas montuojamos eksperimento tvarka.
Dujų įranga kaip kompromisas
Dujų įranga yra tam tikras kompromisas tarp diskomforto (sumažėjęs bagažinės tūris, greitesnis variklio dėvėjimasis) ir ekonomijos. Todėl svarbu reguliariai prižiūrėti dujų sistemą - tikrinti kas 10 000-15 000 km.
Dauguma dujų įrangos gamintojų suteikia garantiją nuo vienerių metų ir 30 000 km iki dvejų metų ir 100 000 km. Tačiau svarbu suprasti, kad netinkama priežiūra gali panaikinti garantiją.
Alternatyvos: suslėgtos gamtinės dujos (CNG), elektromobiliai ir hibridai
Be suskystintų naftos dujų (LPG), egzistuoja ir kitos alternatyvos. Suslėgtos gamtinės dujos (CNG) Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusios, daugiausia jas naudoja maršrutinis transportas. Viena iš priežasčių - neišvystyta degalinių infrastruktūra.
Naujų automobilių su gamykloje sumontuota dujų įranga siūlo „Opel“, „Dacia“, „Kia“, „Subaru“, „Ford“. Pavyzdžiui, „Opel Zafira Tourer“ su 1,4 LPG Turbo ecoFLEX varikliu sunaudoja 8,6 l dujų 100 km, o anglies dvideginio tarša yra 139 g/km. Tai mažiau nei analogiškas benzinu varomas automobilis (6,7 l benzino, 156 g/km CO2).
„Opel Zafira Tourer“ su 1.6 CNG Turbo ecoFLEX varikliu sunaudoja tik 4,7 kg suslėgtų gamtinių dujų 100 km. Šis variklis gali būti varomas biodujomis arba jų mišiniu, todėl anglies dvideginio tarša gali būti beveik nulinė.
Elektromobiliai
Elektromobiliai siūlo galimybę visiškai atsisakyti iškastinio kuro, tačiau kol kas jų populiarumui Lietuvoje trukdo didelė kaina ir neatsiperkanti investicija. Valstybės subsidijų trūkumas yra pagrindinė priežastis. Skirtingai nei Lietuvoje, Norvegijoje, taikant įvairias lengvatas, elektromobilių populiarumas yra žymiai didesnis.
Lietuvoje elektromobilių asociacija siūlo galimybę automobilius perdaryti į elektromobilius, tačiau tai reikalauja nemažų investicijų (nuo 55 000 Lt). Didieji gamintojai elektromobilius Lietuvoje planuoja pasiūlyti nuo 2014 m.
Namų sąlygomis galima įrengti įkrovimo stotelę, o įkrautą elektromobilį galima nuvažiuoti 100-120 km, kas pakanka miesto sąlygomis. Akumuliatorių technologijos sparčiai tobulėja, žadant didesnį energijos kaupimą ir mažesnes sąnaudas.
Hibridiniai automobiliai
Hibridiniai automobiliai, nors ir sunaudoja mažiau degalų nei tradiciniai, kol kas nėra finansiškai atsiperkanti investicija Lietuvoje dėl didelės kainos. Pavyzdžiui, „Toyota Prius“ benzino vidutiniškai sunaudoja tik 3,8 l/100 km. Hibridinė sistema kaupia kinetinę energiją ir panaudoja ją elektriniame variklyje.
Ateityje prognozuojama, kad populiarės įkraunami hibridai, kurie mieste galės važiuoti elektra, o ilgesnėms kelionėms naudos vidaus degimo variklį. Tačiau kol kas jų atsipirkimo laikas yra per ilgas.
Vairuotojų patirtys ir įžvalgos
Vairuotojų patirtys rodo, kad dujų sąnaudos gali svyruoti nuo 0,5 l vasarą iki 2,5 l žiemą, priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir automobilio variklio. Kai kurie vairuotojai pastebi, kad važiuojant trumpais atstumais mieste, benzino sąnaudos gali siekti 1,7-2 l/100 km, o bendros išlaidos kuro tik mieste gali siekti apie 15 l dujų plius 1,7 l benzino.
Kiti vairuotojai dalijasi patirtimi, kad pilant dujas iš tam tikrų degalinių, sąnaudos gali pastebimai padidėti arba sumažėti, priklausomai nuo dujų kokybės. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas pastebėjo, kad po dujų purkštukų pakeitimo, sąnaudos mieste išliko 12-13 l/100 km, o eksperimentuojant su 90 km/h greičiu, pavyko pasiekti 8,75 l/100 km.
Didelių automobilių, pavyzdžiui, „Dodge Grand Caravan“ su 3,3 l varikliais, vidutinės sąnaudos mieste siekia apie 11 l. Tuo tarpu mažesnių variklių automobiliai, važiuojant didesniu greičiu, gali sunaudoti ne ką mažiau degalų nei didesnio tūrio varikliai, nes pagrindinis energijos eikvojimas tenka oro pasipriešinimui įveikti.
Vairuotojai taip pat pastebi, kad automobilių su dujų įranga priežiūra yra svarbi. Kai kurie servisuose pastebi, kad dėl prastų dujų ir netinkamos priežiūros, automobiliai „čiaudi“ ir neveikia tinkamai. Dėl šios priežasties, daugelis renkasi ketvirtos kartos įrangą, vertindami jos patikimumą ir mažesnį gedimų skaičių.
tags: #automobilis #sunaudoja #duju #100km