Išsirinkus Jums patinkantį automobilį, svarbu suprasti, ką reikia išsiaiškinti su pardavėju ir kaip elgtis apžiūros metu, pavyzdžiui, atvykti apžiūrėti automobilį kiek anksčiau, nei pardavėjas. Šiame straipsnyje, ruoštame remiantis „Autopretenzija“ klientų patirtimi, aptarsime, ką daryti teisingai ir ko vengti, kai jau apsisprendėte pirkti automobilį, bei kas padėjo priimti galutinį sprendimą. Sužinosime, kur pardavėjas apgavo klientus ir kuo verta tikėti, o ką tiesiog ignoruoti. Taip pat papasakosime apie dažniausiai pasitaikančius paslėptus automobilių defektus ir pateiksime šiek tiek statistikos.

Išsirinkus automobilį, atrodo, kad didžiausias darbas jau padarytas, tačiau taip nėra. Reikia išlikti budriam ir nesikliauti pardavėjo saldžialiežuvavimu. Prisiminkite, kad kaip užpildysite pirkimo-pardavimo sutartį, taip galėsite reikalauti iš pardavėjo atsakomybės, jei paaiškės, kad ir po nuodugnių patikrų automobilyje liko paslėptų defektų.

Dažniausiai pasitaikantys paslėpti defektai

Variklio defektai

Pradėkime nuo dažniausiai pasitaikančių defektų: pavarų dėžės ir variklio. Variklio defektai dažniausiai paaiškėja, kai pakeičiama variklio alyva. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad buvusioje variklio alyvoje gali būti pripilti priedai, kurie varikliui suteikia „naują“, nors ir laikiną, gyvenimą. Variklio priedai laikinai suteikia varikliui apgaulingą „sklandų“ darbą. Tirštuose prieduose esančios medžiagos užpildo variklio išsidėvėjusių dalių tarpus arba dėl didesnio klampumo sudaro įspūdį, kad detalės nėra išsidėvėjusios ir veikia puikiai.

Variklio schemos pavyzdys su išdėvėtomis dalimis arba variklio alyvos buteliukai su priedais

Pavarų dėžės defektai

Pavarų dėžė yra labai svarbus automobilio mazgas, kuris variklio sukuriamą galią perduoda į varančiuosius ratus. Jei neveiks (blogai veiks) pavarų dėžė, automobilis ne tik, kad važiuos su pašaliniais bildesiais, jis tiesiog gali net nepajudėti iš vietos. Dažniausiai pavarų dėžės defektai paaiškėja, kai staiga pasikeičia oro temperatūra ir automobilis iš įšilusio būna atvėsęs, arba atvirkščiai - iš šaltos pavarų dėžės sklandaus darbo, pavažiavus keliasdešimt kilometrų, ji pradeda „kvailioti“. Perjungiant pavaras, jaučiasi smūgiavimas arba jungiasi pavaros su pašaliniais garsais. Taip pat sustojus ir įjungus atbulinę pavarą, jaučiasi smūgis. Tokie ir panašūs defektai dažniausiai pasitaiko automatinėms pavarų dėžėms, bet genda ir mechaninės.

Automatinės pavarų dėžės pavyzdys arba diagramos, rodančios pavarų jungimo problemas

Suklastota rida

Dar vienas dažnai pasitaikantis paslėptas defektas, kuris nustebino „Transekstos“ pateikta statistika, yra suklastota rida. Statistikos duomenimis, kiekvienais metais į „Transekstą“ atvažiuoja apie 68% automobilių su suklastota rida. Šie skaičiai įspūdingi ir nukarūnuoja visus kitus paslėptus defektus. Nors jau daug metų už ridos klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai vis dar dažnas atvejis, kurį patys vairuotojai ignoruoja. Kadangi vairuotojai ignoruoja - policija nesiima (arba imasi) veiksmų. Pavyzdžiui, 2019 metų statistika rodo, kad policija pradėjo net 7 baudžiamuosius tyrimus, kurių pabaiga, mano manymu, labai miglota. Tikra rida yra labai svarbi, kad kiekvienas vairuotojas žinotų, kada reikia atlikti automobilio einamuosius remontus (pagrindinio variklio diržo ir/arba kitų pagrindinių mazgų) keitimą ir/arba patikrą. Pasak Andriaus Kazlos, automobiliai gali važiuoti daug daugiau, jei laiku yra pasirūpinta, tiesiog reikia žinoti tikrą situaciją.

Automobilio odometro nuotrauka su pakeista rida arba informacinė grafika apie ridos klastojimo statistiką

Saugos sistemų neveikimas

Kiek rečiau, bet vis dėlto pasitaikantys paslėpti defektai - saugos sistemų neveikimas (jos gali būti tiek sugadintos, tiek suveikusios). Jei tokios sistemos neveikia, autoįvykio metu tiesiog neišsiskleis oro pagalvės arba nesuveiks saugos diržai. Iš šono žiūrint, gal ir nieko baisaus, nes anksčiau gamintuose sovietiniuose, o ir užsienietiškuose automobiliuose tokių saugos sistemų net nebuvo, tačiau saugumo sistemos yra montuojamos, kad apsaugotų vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų. Tokių saugos sistemų nebuvimą galima nustatyti tik vienu atveju - jas fiziškai išardžius. Tačiau joks pardavėjas nesutiks, kad jo parduodamą automobilį ardytų, ir jis tiesiog atsisakys leisti patikrinti. O prisijungus kompiuterį, pastarasis tik parodys, kad sistema paruošta, nors ji gali būti su vadinamaisiais „apgavikais“, kai automobilio kompiuteris mato signalą, bet pats saugos mechanizmas neveiksnus.

Oro pagalvės ar saugos diržų mechanizmo schema, iliustruojanti neveikiančią sistemą

Skendę automobiliai

Dar vienas paslėptas defektas, kuris dažnai paaiškėja vėliau, - tai skendusiame automobilyje. Elektronika, apsemta vandens, būna išdžiovinama, bet ji „paragavusi“ drėgmės pradeda koroduoti ir oksiduotis, ir ilgainiui nupuvus sujungimui tiesiog nustoja veikti. Vienas iš atpažinimo būdų, kaip atskirti „skenduolį“ automobilį, - salone tvyrantis pelėsio kvapas. Tačiau ir tam kvapui „perpardavėjas“ turi priemonių. Jei salonas prikvėpintas ir susidaro įspūdis, kad jame kas netyčia išpylė kvepalų, jau verta sunerimti. Gali būti, kad kvepalais maskuojamas skendusio automobilio salono medžiagų kvapas.

Automobilio interjeras su pelėsio ženklais arba pažeista koroduota elektronika

„Frankenšteino“ automobiliai

Kadangi lietuviai vadinami auksarankiais, gali taip nutikti, kad nusipirksite „frankenšteiną“. Taip vadinami automobiliai, kurie būna sulipdyti iš kelių automobilių. Geri meistrai labai gražiai užmaskuoja tokius sujungimus ir neįgudusi akis to nepastebės, bet ir tokiam paslėptam defektui aptikti yra specifiniai požymiai. Tai yra nevienodi tarpai tarp detalių, papildomas storas sluoksnis glaisto ant automobilio detalių, itin naujai atrodantys antikorozijos sluoksniai ir kt. Tačiau tokius požymius galima pamatyti tik automobilį apžiūrint pakėlus ant keltuvo ir praardžius kai kurias automobilio detales. Ir vėl šiuo atveju pardavėjas vargiai sutiks leisti atlikti tokius darbus.

Automobilis ant keltuvo su akivaizdžiais suvirinimo ar glaisto pėdsakais

Pakeisti originalūs mazgai ir netinkami varikliai

Esame susidūrę su atvejais, kai į „Autopretenziją“ kreipėsi klientai, kurie tik nusipirkę automobilį ir juo pavažinėję pastebėjo, kad blogai veikia kai kurios automobilių sistemos. Tik po išsamios apžiūros ir nuodugnios patikros buvo pastebėta, kad pakeisti variklio originalūs mazgai arba įstatytas variklis, kuris visiškai netinka tam automobiliui. Bet gudrūs pardavėjai padaro ir tokių gudrybių.

Automobiliai vaikams – Gudruolis Briedis – Kaip, po galais, veikia automobilio variklis? 2 serija – Automobiliai vaikams

Kodėl svarbu žinoti apie paslėptus defektus?

Apie tai pasakojama ne tam, kad išgąsdintų ir atsisakytumėte pirkti naudotą automobilį, o tam, kad suprastumėte, kodėl toks svarbus sandorio išsamus užpildymas raštiškai. Skaitant straipsnį, susidaro įspūdis, kad reikia būti itin geru specialistu, kad nepadarytumėte klaidų. Taip nėra. Prašome Jus būti budriais. Susidaro įspūdis, kad net ir išsamios automobilio patikros neatras visų paslėptų defektų. Taip, tenka pripažinti, kad neišardžius visų automobilio mazgų jų būklės nesužinosite. Taip pat leiskite pažymėti, kad automobilio atlikta Valstybinė techninė apžiūra, toli gražu nėra pripažinimas automobilio, kad jis yra puikios būklės. Suprasdami Valstybinės techninės apžiūros apkrovas ir kokius jie turi nurodymus, ką reikia patikrinti, konstatuojame, kad tokia apžiūra kliautis negalima.

Šį straipsnį ruošė „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius.

tags: #automobilis #pasleptas #lapais

Populiarūs įrašai: