Atvėsus orams, ypač Lietuvoje, kur kone pusmetį tenka dorotis su žiemiškais rūpesčiais, vairuotojų gretose kyla amžinas klausimas: koks automobilis tinkamiausias mūsų šalies sąlygomis? Štai ir šiemet žiema nelūkuriavo ir smogė visa jėga net nelaukdama kalendorinio starto, o žema temperatūra ir gausus sniegas pasitiko vairuotojus nuo pat lapkričio. Kai kuriose šalies vietose dar iki gruodžio sniego dangos storis perkopė 25 cm.
Daugelis tautiečių ypatingų reikalavimų automobiliui dėl to nekelia, nes jie gyvena didmiesčiuose ir kursuoja nuolat valomais keliais. Tačiau tiems, kurie gyvena atokiau ar važinėja prastesniais keliais, transporto priemonės pasirinkimas tampa kur kas aktualesnis. Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto teigimu, storesnis sniego sluoksnis, gilios provėžos ar ledas yra mašinų su visais varančiaisiais ratais stichija.
Be visų varančiųjų ratų sistemos, vienas svarbiausių aspektų, padedančių įveikti sudėtingas žiemos sąlygas ar nelygius kelius, yra automobilio prošvaisa.
Kas yra Prošvaisa ir Kodėl ji Svarbi?
Prošvaisa - tai atstumas nuo žemiausio kėbulo taško iki žemės. Būtent didesnė prošvaisa dažnai tampa svarbiausiu veiksniu, leidžiančiu nenugramzdinti automobilio pusnyje ar perlipti kliūtį. Daugumos tradicinių automobilių prošvaisa siekia 12-14 centimetrų, o krosoveriai dažnu atveju pasižymi aukštesniais rodikliais.
Tiesa, mažesnio dydžio SUV nebūtinai pasižymi išskirtinai dideliomis prošvaisomis, tačiau rinkoje netrūksta aukštesnių modelių. Pavyzdžiui, „Peugeot“ markės automobilių SUV modelių gama išsiskiria aukšta stovėsena. Greta prošvaisos gan svarbūs dar du rodikliai - tai užvažiavimo ir nuvažiavimo kampai, kurie parodo, į kokio statumo įkalnę transporto priemonė gali pajudėti nekliudydama kėbulo ir nuo kokios nusileisti. Štai „Peugeot“ 3008 užvažiavimo bei nuvažiavimo kampas siekia 20 ir 19 laipsnių, o „Peugeot 5008“ - atitinkamai 29 ir 28 laipsnius.
Aukštos Prošvaisos Automobilių Privalumai
1. Geresnis Pravažumas
Aukštesnė prošvaisa pravers ne tik užmiesčio keliuose, kurie žiemą būna užpustyti, bet ir mieste, kada tenka statyti automobilį šalikelėje, kur būna sunešta daug sniego. Pasak automobilių eksperto N., pastaruoju metu gamintojai vieną po kito gamina automobilius su aukštesne prošvaisa, net jeigu tie automobiliai ir nėra tikrieji visureigiai. Automobilių žurnalistas Justas Lengvinas pažymi, kad su didesnę prošvaisą turinčiais automobiliais galima drąsiau jaustis mieste ar net traukiant į sodybą nelygiu miško keliu. Turint didesnę prošvaisą, mažiau šansų nubraukti buferius į aukštą šaligatvio bortelį, o gyvenant ankštame kieme prošvaisos dydis gali būti aktualus, kai tenka manevruoti ratus keliant ant pėsčiųjų takų.
„Argumentų, kodėl svarbus kiekvienas centimetras, kilstelėjantis aukščiau nuo žemės, netrūksta“, - sako automobilių žurnalistas ir ekspertas Egidijus Babelis. Jis pateikia pavyzdį, kad jo tėtis ieškojo automobilio su aukštesne prošvaisa mamai, kuri dažnai važiuoja į kaimą, kur yra žvyrkeliai. Pasak jo, SUV netiko, nes močiutei sunku įsėsti, todėl reikėjo normalios, bet aukštesnės mašinos, kuri rudenį ar pavasarį, kai keliai subjūra, neleistų braukti dugno į kelio nelygumus.
2. Didesnis Komfortas ir Ergonomika
Kalbant apie didesnę prošvaisą turinčius automobilius, J. Lengvinas pastebi, kad jie užtikrina komfortiškesnį važiuoklės darbą. Žvilgtelėjus į skaičius, nurodytus automobilio techninėse charakteristikose, galima numanyti, kaip gerai jis sugers kelio nelygumus. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Citroën“, įdeda daug pastangų, kad padidintų komfortą. Štai C4 modelyje įrengta naujo tipo važiuoklė su progresinių hidraulinių amortizatorių sistema, dėl kurios sėdintys automobilyje jausis ypač komfortiškai ir duobėti keliai jų kelionių nesugadins.
Didesnė prošvaisa taip pat reiškia, kad daugumai žmonių yra patogiau į automobilį įsėsti ir išlipti - nereikia įkristi į žemai įtaisytą sėdynę. Tai itin aktualu ir šeimoms: „Vaikus kasdien tenka sodinti į specialią kėdutę, o jų vežimėlius - krauti į bagažinę. Turint aukštesnę transporto priemonę, reikės gerokai mažiau lankstytis. Tad tai ne tik patogiau, bet ir tausoja nugarą“, - pažymi J. Lengvinas.
3. Geresnis Matomumas ir Saugumo Jaustmas
Papildomų centimetrų, kilstelėjančių automobilį aukščiau nuo žemės, naudą įžvelgia ir eismo psichologai. Jie pabrėžia, kad galimybė sėdėti aukščiau yra itin susijusi su gera savijauta. Pasirodo, sėdint aukščiau, tiek vairuotojui, tiek keleiviams kyla saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmas, mat tokia padėtis suteikia galimybę geriau matyti, kas vyksta kelyje, tiesiai prieš automobilį. Kuo geresnis regėjimo laukas, tuo greičiau vairuotojas galės sureaguoti į priešais atsiradusią kliūtį, duobę ar kitą netikėtumą kelyje.
4. Degalų Sąnaudos - Mitas ar Realybė?
Skeptikai linkę tikinti, kad aukštesnis automobilis reiškia, jog jo degalų sąnaudos taip pat didesnės. Visgi šiuolaikinių automobilių ekspertai tvirtina, kad tai - viso labo mitas, likęs iš senų laikų. Dabar kiekvienas automobilis išbandomas vėjo tuneliuose, kur iki visiško aptakumo šlifuojamos visos išsikišusios ir aerodinaminį koeficientą gadinančios detalės, bandymuose nuvažiuojama šimtai tūkstančių kilometrų. Pavyzdžiui, lyginant 15,6 cm prošvaisą turintį „Citroën C4“ hečbeką su „Seat Leon“, kurio prošvaisa siekia 13 cm, WLTP bandymai rodo, jog „Seat Leon“ 100 km nuvažiuoja su 5,5-5,6 l degalų, o C4 tam pačiam atstumui naudoja 5,4-5,5 l degalų, kas paneigia šį mitą.
Aukštos Prošvaisos Automobilių Trūkumai ir Klaidžios Mados
1. Išvaizda Ne visada Atspindi Realybę
Toli gražu ne visada visureigiška išvaizda liudija, kad transporto priemonės prošvaisa bus iš tiesų didelė. Kai kada tokį įspūdį gali sukurti aukščiau įtaisytos sėdynės, aukštesnis kėbulas, o skaičiai techninėje brošiūroje išduos, kad automobilio prošvaisa, kitaip tariant, atstumas nuo žemės iki dugno, prilygsta įprastam hečbekui. Tai priežastis, dėl kurios automobilių ekspertai ragina nepasikliauti vien jausmais, bet ir tikrinti skaičius. Pavyzdžiui, elektromobilis „Citroën ë-C4“ arba analogiška vidaus degimo variklį turinti C4 modelio versija, nors ir atrodo kaip miesto visureigis, iš tiesų yra hečbekas, tačiau pasižymi net 15,6 cm prošvaisa, lenkiančia kai kuriuos mažuosius SUV.
Egidijus Babelis pabrėžia, kad tik tam, kad atsirastų galimybė važiuoti aukščiau nuo žemės, krosoverio ar visureigio kėbulo tikrai nereikia - neverta permokėti už paprasčiausią madą.
2. Važiavimo Dinamika ir Valdymas
Nors didesnę prošvaisą turintys automobiliai pasižymi komfortiškesniu važiuoklės darbu, ekspertas nurodo, jog važiuoklės minkštumas - priežastis, dėl kurios kai kurie vairuotojai nemėgsta tokio tipo modelių. „Kuo aukštesnis automobilis ir kuo minkštesnė jo važiuoklė, tuo jo valdymas ne toks dinamiškas“, - sako žinovas.
3. Visi Varomieji Ratai: Būtinybė ar Perteklius?
Visi varomieji ratai (4WD) apčiuopiamai brangesni ir naudoja daugiau degalų. Anot R. Gabarto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologai skaičiuoja, kad per daugiau nei 60 metų meteorologinė žiema Lietuvoje vidutiniškai sutrumpėjo apie 33 dienomis, o statistinė temperatūra šoktelėjo daugiau nei 3 °C. Tai reiškia, kad atšiaurių žiemų, kurioms būtinai reikia 4WD, mažėja. N. pažymi, kad sistema, kai priekinis tiltas visada varomas, o galinis įsijungia tik praslydus priekiniams ratams, žiemą tinka mažiau, nes galinis tiltas įsijungia jau praradus saugų sukibimą. Jis teigia, kad didesnio populiarumo keturių varomųjų ratų sistemos sulaukė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, kai vairuotojai suprato, jog tokia sistema ne tik pagerina visureigių pravažumą, tačiau ir užtikrina geresnes valdymo savybes bei padidina dinamiką.
Vis dėlto, daugelis ekspertų sutaria, kad bene svarbiausias dalykas žiemą tebėra padangos. „Jeigu padangos prastos, neišgelbės nei visi varomieji ratai, nei blokuojamieji diferencialai ar palėtintos pavaros. Jei kam slysta automobilis, iš kiemo neišsikapanoja ir kyla minčių, kad keturi varomieji ratai padės, geriau tiesiog nusipirkite geras padangas ir iš visur išvažiuosit. Keturi varomieji naudingi bus tik bekelėje“, - perspėja E. Babelis. R. Gabartas jam antrina: „Saugioms žiemos kelionėms nepervertinamai svarbūs yra vairuotojo įgūdžiai ir adekvatus eismo situacijos vertinimas.“
Siekiant pasiūlyti mažesnę kompaktiškųjų miesto visureigių kainą, gamintojai vis dažniau apskritai atsisako keturių varančiųjų ratų sistemų, nes, anot R. Gabarto, „dabar nedaugeliui reikia tokio pravažumo, kokiu išsiskyrė, pavyzdžiui, nuotaikingasis „Suzuki Jimny“. Vidutinio, dažniausiai tik pakeliui į sodybą nuo asfalto nuvažiuojančio vairuotojo poreikius dabar patenkina elektroninės sistemos.“
Pagalbinės Elektroninės Sistemos
Pastaruoju metu populiarėja gamintojų pagalba vairuotojams žiemą - važiavimo režimų pasirinkimas. Vairuotojui pakanka pačiam nustatyti, kokiomis sąlygomis jis ruošiasi važiuoti, o kompiuteris atitinkamai pritaiko variklio sūkių, ratų sukimosi greičio, stabdymo jėgos ir kitų duomenų susiejimo algoritmus. „Tokios sistemos valdo ratų prasisukimą per elektroninę stabilumo programą (ESP). Vienu režimu leidžia prasisukti daugiau, kitu - mažiau, trečiu prasisukimą reguliuoja arba suka juos vienodai“, - paaiškina E. Babelis. Pašnekovo žodžiais, važiavimo režimai ypač gelbsti mažiau patyrusius vairuotojus arba linkusius nepaisyti saugumo.
Esant blogoms eismo sąlygoms žiemą, vairuotojams padeda ir kitos pagalbinės elektroninės automobilio sistemos: stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), slydimą stabdančios bei traukos kontrolės sistemos. Galinio vaizdo kamera automobilyje taip pat yra tikras išsigelbėjimas žiemą, nors svarbu nepamiršti jos nuvalyti. Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, „Nissan Note“, galinio vaizdo kamera nusivalo pati - automatiškai.
tags: #automobilis #auksta #apacia