Eismo įvykio metu patyrus automobilio apgadinimus, vairuotojui tenka apsispręsti - ar remontuoti automobilį savo lėšomis, ar pasinaudoti draudimo kompanijos teikiamu žalos atlyginimu. Draudiminis automobilio remontas reiškia, kad taisymas finansuojamas draudimo bendrovės lėšomis, tuo tarpu įprastas remontas - kai už darbus mokate patys, be draudimo išmokos.
Iš pažiūros gali atrodyti, kad skirtumas tėra kas apmoka sąskaitą, tačiau realybėje draudimo remonto procesas gerokai skiriasi nuo įprasto. Šiame straipsnyje aptarsime esminius skirtumus, į ką atkreipti dėmesį ir kaip pasirinkti teisingai. Sužinosite, kuo pasižymi remontas po auto įvykio per draudimą, kokie jo privalumai bei trūkumai, palyginti su remontu savo iniciatyva.
Draudiminis automobilio remontas ir jo procesas
Draudiminis automobilio remontas - tai automobilio taisymas, vykdomas po draudiminio įvykio ir finansuojamas draudimo bendrovės lėšomis pagal jūsų turimą polisą. Draudiminiais įvykiais paprastai laikomos situacijos, kai patirti nuostoliai atlygintini pagal transporto priemonės draudimą.
Žalos nustatymas ir administravimas
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Tai daroma atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotais dalyvumo ir neįgalumo lygio dokumentais, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį.
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo ir darbdavio ar jam prilyginto asmens pateiktus dokumentus apie nukentėjusio trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį ir jo apskaičiavimą. Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sutrikdymo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sutrikdymo.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos (atskaičius laidojimo pašalpas), ir vadovaudamasis kitais gautais dokumentais apie patirtą žalą.
Kai dėl eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos žalos administravimo metu turi būti suderinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu. Taip pat žalos administravimo metu su atsakingu draudiku arba Biuru derinamos žalos atlyginimo sąlygos, kai planuojama reikalauti atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidas ar išlaidas, kurios bus padarytos dėl plastinių operacijų, reabilitacijos, specialių transporto priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ar kitais panašiais atvejais.
Turto žalos nustatymas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.
Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinasias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Įvykio registravimas ir apžiūra
Kai įvyksta nelaimė, pirmiausia pranešate apie įvykį savo draudikui. Draudimo bendrovė registruoja įvykį ir pateikia instrukcijas dėl žalos įvertinimo. Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia jam užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį. Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą: apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai.
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Jeigu atsakingas draudikas ar Biuras siūlė nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlikti medicininę apžiūrą ir šis ją atliko, apžiūros išlaidas apmoka atsakingas draudikas ar Biuras. Nukentėjusio trečiojo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jeigu apžiūra buvo būtina siekiant nustatyti žalos priežastis, dydį, sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą.
Pretenzijos teikimas ir išmokų mokėjimas
Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas. Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Pageidaujantis gauti išmoką draudėjas (apdraustasis), atlyginęs draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą ar turėjęs būtinųjų išlaidų, raštu turi pateikti jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą ar atlyginti turėtas būtinąsias išlaidas. Pageidaujantis gauti išmoką regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį turintis asmuo, kuris atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą ar mokėjo išmokas siekdamas atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, raštu turi pateikti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją sumokėti žalai atlyginti išleistą sumą, taip pat dokumentus, pagal kuriuos galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir atsakingo asmens civilinę atsakomybę, dokumentus, kuriais įrodomas atlygintos žalos dydis ir jos atlyginimo faktas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė ir kitus reikšmingus sprendimui priimti dokumentus.
Dėl žalos asmeniui išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą sąskaitą arba jo sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas. Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis. Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis. Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą. Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
Draudiminio ir įprasto remonto skirtumai
1. Apmokėjimas
Esminis skirtumas - kas sumoka už remonto darbus. Įprasto remonto atveju visą sumą dengia automobilio savininkas. Tuo tarpu draudiminiame remonte didžiąją dalį išlaidų padengia draudimo įmonė. Pavyzdžiui, po autoįvykio, kuris pripažintas draudiminiu, gali būti padengta visa kėbulo remonto kaina, jei turite pilną draudimą. Tai reiškia, kad automobilio savininkui finansinė našta gerokai mažesnė.
2. Proceso reguliavimas ir dokumentacija
Atliekant remontą be draudimo, jūs pats sprendžiate, į kurį servisą vykti, pats derinate darbų apimtį ir kainą. Draudiminio remonto metu procesas labiau reglamentuotas: reikia bendrauti su draudiku, laukti jo patvirtinimų. Visą dokumentaciją tenka teikti draudimui. Visgi daug darbų nuima nuo pečių pats servisas - dažniausiai geri servisai bendrauja tiesiogiai su draudimo kompanija, suderina sąmatą, pateikia reikalingus dokumentus.
3. Remonto kokybė
Galima manyti, kad draudimo apmokamas remontas visada bus idealus, tačiau realybėje kokybė priklauso nuo pasirinkto serviso. Kai draudimas apmoka, kai kurie vairuotojai linkę rinktis draudiko rekomenduotą servisą - ne veltui, mat tokie partneriai paprastai turi aukštus kokybės standartus. Draudikai bendradarbiauja tik su tais, kuriais pasitiki. Tuo tarpu įprasto remonto atveju galite rinktis bet kurį servisą, net ir mažai žinomą - čia atsiranda rizika dėl darbo kokybės.
Būna atvejų, kai, gavę draudimo išmoką, žmonės bando sutaupyti ir taisyti automobilį pigiai pas neaiškius meistrus - deja, tai kartais atsisuka prieš juos pačius: neprofesionaliai suremontuotas automobilis greitai vėl genda, pasirodo paslėpti defektai, o pigios dalys tarnauja ne taip ilgai. Draudimo remontas šiuo požiūriu saugesnis - jei vykdote jį patikimame servise, darbams dažnai suteikiama garantija, o nekokybiško remonto atveju galite skųstis draudikui.
4. Dalių pasirinkimas
Draudimo kompanijos dažnai turi savo taisykles dėl detalių: pavyzdžiui, jei automobiliui 10 metų, jis gali kompensuoti ne naujas originalias dalis, o dėvėtas ar neoriginalias (tam tikrais atvejais). Tai daroma siekiant ekonomiškumo, bet neturi bloginti kokybės - geras servisas visada parinks tinkamas dalis. Įprastame remonte jūs pats sprendžiate dėl dalių - galite rinktis pigesnes ar brangesnes, naujas ar naudotas, priklausomai nuo biudžeto.
Draudimo atveju kai kurie sprendimai daromi draudiko, nors klientas taip pat gali tartis. Pavyzdžiui, jei norite būtinai naujos originalios detalės, kurios draudimas neapmokėtų pilnai, galbūt sutiksite papildomai sumokėti kainos skirtumą. Kėbulo dažymas ir medžiagos taip pat įtraukiamos į sąmatą pagal normatyvus - draudimas apmoka standartinį dažymo darbų laiką ir medžiagų kiekį.
5. Remonto trukmė
Neretai manoma, kad su draudimu viskas užtrunka ilgiau - iš dalies tai tiesa, nes reikia laukti draudiko sprendimų. Įprastas remontas gali prasidėti tuojau pat, kai tik susitariate su meistrais. Draudiminiame procese pridedama kelių dienų ar net savaičių laukimo: kol atvyks draudimo komisijos atstovas apžiūrėti automobilio, kol patvirtins sąmatą. Tačiau skirtumas nebūtinai didelis, ypač jei servisas ir draudikas dirba efektyviai. Įprasto remonto trukmę įtakos turi tik serviso užimtumas ir darbų apimtis, tad jei meistrai laisvi, automobilį sutaisys greičiau.
6. Remonto apimtis
Reikia suprasti, kad draudimo kompanija siekia atlyginti nuostolius mažiausiomis sąnaudomis, nepažeidžiant kokybės principo. Tai reiškia, kad draudimo remontas gali būti labiau orientuotas į būtiniausių darbų atlikimą: pavyzdžiui, jei automobilio sparną galima taisyti ir perdažyti, draudimas neapmokės naujo sparno. Atliekant remontą pats, galite nuspręsti investuoti daugiau, nei būtina. Draudiminis įvykis apsiriboja konkrečios žalos sutvarkymu.
Draudiminio remonto privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Finansinė nauda: Didžiausias pliusas - sutaupote pinigų.
- Patogumas: Tvarkant automobilį per draudimą, daugumą procedūrų už jus atlieka servisas: jis pildo dokumentus, derina sąmatas.
- Kokybės kontrolė: Draudikai linkę dirbti su patikimais servisais, todėl yra didesnė tikimybė gauti kokybišką paslaugą.
- Greitesnis sugrįžimas į eismą: Kai draudimo formalumai sutvarkomi greitai, automobilio taisymas vyksta be finansinių trikdžių. Tai ypač aktualu, jei avarija nutiko mėnesio gale ar pan.
Trūkumai
- Laiko sąnaudos administravimui: Reikia šiek tiek laiko popierizmui. Tenka pateikti įvykio deklaraciją, laukti draudiko sprendimo, derinti smulkmenas.
- Priklausomybė nuo draudiko sprendimų: Jeigu draudimo bendrovė nusprendžia kažko nepadengti, gali tekti primokėti patiems.
Įprasto remonto privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Sprendimų laisvė: Turite visišką laisvę rinktis, kaip ir kur taisyti automobilį. Galite vykti pas pažįstamą meistrą, rinktis naudotas detales arba atvirkščiai - įgaliotą atstovybę.
- Greitis: Jei pažeidimai nedideli ir turite lėšų, remontą galite atlikti nedelsiant, tą pačią ar kitą dieną po įvykio. Nereikia laukti jokių patvirtinimų - sutariate su servisu ir iš karto imamasi darbų.
- Jokio poveikio draudimo istorijai: Jei nusprendžiate nepasinaudoti draudimu, jūsų draudimo istorijoje neliks įrašo apie išmoką.
Trūkumai
- Finansinė našta: Didžiausias minusas - visas išlaidas dengiate patys. Net ir nedidelis kėbulo dažymas ar bamperio keitimas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o rimtesnis automobilio kėbulo remontas po avarijos - kelis tūkstančius.
- Rizika dėl kokybės: Taupydamas lėšas, žmogus gali ieškoti pigesnių sprendimų, rinktis nepatikrintus meistrus ar atidėti svarbius darbus. Tokie kompromisai vėliau atsiliepia saugumui ir automobilio ilgaamžiškumui.
- Mažesnė apsauga nuo netikėtumų: Jei po remonto išaiškėja koks brokas ar papildomas defektas, kurio netaisėte, teks vėl investuoti savo lėšas.
Kaip priimti sprendimą?
Sprendimas, ar remontuoti automobilį draudimo lėšomis, ar savo, priklauso nuo kelių faktorių:
- Žalos dydis: Jei žala labai maža ir turite tik privalomąjį draudimą, draudimas vis tiek nepadengs jūsų automobilio remonto, nes jis padengia tik kitiems padarytą žalą. Tokiu atveju greičiausiai rinksitės susimokėti patys. Tačiau jeigu žala didelė, draudimo išmoka būtina norint nepatirti milžiniškų nuostolių.
- Kaltininkas ir draudimo rūšis: Jei nesate kaltas dėl avarijos, būtinai naudokitės kaltininko draudimu. Kreipiatės į kaltininko draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Jei esate kaltas, bet turite draudimą, sprendimas priklauso nuo draudimo sąlygų.
- Automobilio vertė ir amžius: Jei jūsų automobilis visai naujas ar brangus, rekomenduojama tvarkyti jį per oficialius atstovus ir draudimą - taip išlaikysite vertę ir gausite kokybiškas dalis.
- Avarijų istorija: Jei per paskutinius kelerius metus jau turėjote draudiminių išmokų, dar vienas atvejis dar labiau padidins draudimo įmokas ateityje. Čia reikia skaičiuoti: jei žala nedidelė, galbūt pigiau susitvarkyti pačiam, nei mokėti padidintą įmoką kelis metus.
Visada pravartu pasitarti su serviso meistrais arba draudimo specialistais. AV Terminal konsultantai gali apžiūrėti jūsų automobilį po įvykio ir pasakyti, kiek preliminariai kainuotų remontas. Jei suma nedidelė, galbūt pasakysime, jog neverta inicijuoti draudimo bylos.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekiant išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, svarbu žinoti apie pakaitinio automobilio nuomą po eismo įvykio. Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.
Kam atlyginama nuoma?
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas.
Nuomos kainos ir sąlygos
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu: Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas pastangas remontą atlikti laiku, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta:
- Iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti: remonto trukmė iki 3-5 darbo dienų.
- Iki 5 dalių: remonto trukmė iki 5-8 darbo dienų.
- Daugiau nei 5 dalys: remonto trukmė gali būti virš 8 dienų.
Ką daryti, jei remontas netikslingas?
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo bendrovę el. paštu. Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome susisiekti el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis į draudiką el. paštu.
AV Terminal paslaugos po autoįvykio
AV Terminal siūlo kompleksines paslaugas, kurios palengvina automobilio remonto procesą po eismo įvykio:
- Visos paslaugos vienoje vietoje: Atliekami visi būtini darbai: nuo sąmatos suderinimo su draudiku iki pilno automobilio atstatymo (kėbulo lyginimas, dažymas, mechaninių dalių keitimas).
- Bendradarbiavimas su draudimo bendrovėmis: AV Terminal turi patirties dirbant su visomis Lietuvoje veikiančiomis draudimo įmonėmis, žino jų reikalavimus ir sistemas.
- Kokybės standartai: Svarbu, kad kiekvienas remontas būtų atliktas nepriekaištingai.
- Operatyvumas: Mūsų komanda deda pastangas sutrumpinti laukimo laiką - dalis užsakome nedelsiant po apžiūros, turėdami draudiko preliminarų sutikimą pradedame kėbulo lyginimo darbus. Dvi dažymo kameros dirbtuvėse leidžia greičiau atlikti dažymo etapą.
- Klientų informavimas: Draudiminio remonto metu kyla daug klausimų - klientai informuojami apie darbų eigą, suderinami papildomi sprendimai, jeigu tokių reikia.
Apibendrinant, draudimo remontas skiriasi nuo įprasto finansavimu, administravimu ir tam tikrais procesais, tačiau galutinis tikslas abiem atvejais vienodas - sugrąžinti automobilį į saugią, pilnai eksploatuoti tinkamą būklę. Naudojantis draudimo apsauga, galima sumažinti finansinę naštą ir gauti profesionalią pagalbą tvarkant formalumus. Vis dėlto kokybės rezultatas galiausiai priklauso nuo pasirinkto autoserviso. AV Terminal siūlo tiek draudiminio įvykio administravimo paslaugą, tiek aukščiausio lygio automobilio kėbulo remontą ir kitus remonto darbus. Mes padėsime jums visame kelyje - nuo eismo įvykio deklaravimo konsultacijos iki sutvarkyto automobilio grąžinimo. Nesvarbu, ar renkatės draudimo keliu, ar mokate patys, mūsų tikslas - kokybiškai atstatytas ir saugus automobilis. Susisiekite su mumis ir sužinokite, kaip galime Jums pagelbėti po patirto autoįvykio.
tags: #automobilio #remonta #apmoka #draudimas