Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže, vairuotojai neretai daro klaidas, kurios gali lemti ne tik didesnį automobilio dėvėjimąsi, bet ir rimtus gedimus. Norint užtikrinti efektyvų ir saugų automobilio eksploatavimą, svarbu vengti šių dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Dažnos vairavimo klaidos ir jų pasekmės
Viena iš dažniausių klaidų, ypač tarp pradedančiųjų vairuotojų, yra rankos laikymas ant pavarų perjungimo svirties važiuojant. Nors tai gali atrodyti patogu, toks įprotis nerekomenduojamas, nes gali sukelti vibraciją ir pagreitinti pavarų perjungimo mechanizmo dėvėjimąsi.
Kitas svarbus aspektas - teisingas sankabos pedalo naudojimas. Sankabos pedalą reikėtų spausti tik perjungiant pavaras ir iškart jį atleisti. Nuolatinis sankabos pedalo laikymas įspaustoje padėtyje yra žalingas, nes įspaustas pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, todėl jie greičiau dyla. Net ir dažnai perjunginėjant pavaras, nepatariama nuolat laikyti kojos ant sankabos pedalo. Kai koja liečia pedalą, sankabos diskai gali būti ne visai suspausti, o bet koks tarpelis šiame mechanizme sukelia nereikalingą trintį ir trumpina eksploatacijos laikotarpį.
Pasitaiko ir vairuotojų, kurie pavaras perjungia nespausdami sankabos pedalo. Tai ypač būdinga pradedantiesiems arba tiems, kurie anksčiau vairavo automobilius su automatine pavarų dėže. Pavarų perjungimas be sankabos sukelia didžiulę apkrovą pavarų dėžei, o dažnai kartojant šį veiksmą, pavarų dėžė gali sugesti. Tokia problema dažnai pasireiškia, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje jaučiamas didelis laisvumas.
Neteisingas pavarų perjungimas gali sukelti svarbių automobilio komponentų gedimus. Pavyzdžiui, važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara. Tai gali pakenkti varikliui ir transmisijai.
Stovėjimo ir pavarų pasirinkimo klaidos
Viena iš ypač žalingų klaidų yra stovėjimas su įjungta pavara, kai tuo pačiu metu yra nuspausta sankaba. Geriausia ir saugiausia praktika sustojus yra įjungti laisvą pavarą ir stovėti nuspaudus stabdžio pedalą. Ilgesniam sustojimui, ypač stačioje įkalnėje, rekomenduojama naudoti stovėjimo stabdį, ypač jei gale stovi kitas automobilis.
Klaidinga praktika yra spausti akceleratorių iki dugno, važiuojant dideliu pavarų skaičiumi (pvz., šešta pavara) ir mažu greičiu (pvz., 70 km/val.). Tokiais atvejais patartina įjungti žemesnę pavarą, o esant reikalui, galima praleisti kelias pavaras, jungiant tiesiogiai į reikiamą žemesnę pavarą (pvz., į antrą).
Stovint su mechanine greičių dėže, geriausia praktika yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir spausti stabdžio pedalą. Stovėjimas su įjungta pavara ir nuspausta sankaba sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis išlieka stabilus ir saugus.
Trumpalaikiam sustojimui (pvz., prie šviesoforo) rekomenduojama palikti pavarų svirtį „N“ (neutralioje) padėtyje ir laikyti nuspaustą stabdžio pedalą, arba naudoti „Auto Hold“ funkciją, jei ji yra. Ilgesniam sustojimui (pvz., automobilių aikštelėje) rekomenduojama įjungti „P“ režimą (parkavimo pavara), kuris užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Taip pat svarbu naudoti rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį), ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Svarbu atsiminti, kad pirmiausia įjungiamas rankinis stabdys, o tik tada „P“ režimas, siekiant sumažinti apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas, „P“ režimo jungti nebūtina, tačiau ilgesniam laikui ar išlipant iš automobilio, rekomenduojama naudoti abu - ir „P“ režimą, ir rankinį stabdį.
Kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą, todėl visada verta susipažinti su automobilio technine dokumentacija.
Automobilio gedimų prevencija ir signalai
Reguliariai tikrinkite alyvos lygį variklyje ir pavarų dėžėje, taip pat antifrizo ir stabdžių skysčio lygį. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į alyvos lygį variklyje. Nepakankamas antifrizo lygis gali lemti variklio perkaitimą, o tai gali sukelti jo elementų deformaciją.
Pavarų dėžės darbinio skysčio keitimas, nors ir ne taip dažnai, yra privaloma procedūra. Net nedidelis degalų nuotėkis gali turėti rimtų pasekmių.
Reguliariai apžiūrėkite paskirstymo diržą, ar nėra įtrūkimų ir kitų pažeidimų. Paprastai paskirstymo diržas keičiamas kas 90 000 kilometrų, tačiau draudimo sumetimais rekomenduojama tai daryti kas 60 000 kilometrų.
Jei automobilis prarado jautrumą vairo posūkiams, tai gali būti vairo sistemos gedimo požymis. Bendras lengvųjų automobilių vairo pasukimo atsilikimas neturėtų viršyti 10 laipsnių.
Atkreipkite dėmesį į prietaisų skydelio indikatorius. Įjungus uždegimą, visos kontrolinės lemputės turėtų užsidegti ir po to užgesti. Patikrinkite, ar visos jos veikia tinkamai. Apie būtinybę įkrauti akumuliatorių gali pranešti tiek techninės problemos (pvz., blogas uždegimo laikas, sugedę elektros prietaisai, pritemdyti priekiniai žibintai), tiek prietaisų skydelio rodmenys.
Aušinimo sistemos gedimai gali sukelti rimtų automobilio problemų. Siekiant išvengti variklio perkaitimo ar užvirimo, aušinimo skysčio lygį rezervuare reikia reguliariai tikrinti ir neatidėlioti aušinimo sistemos remonto.
Dažnai pasitaikantys gedimai yra lemti aplaidumo. Automobiliai - technika, kuri dėvisi, o netinkamai prižiūrėta dėvisi dar greičiau. Laiku pastebėti gedimą yra labai svarbu.
Visi garsai, kurie nebūtų laikomi įprastais automobilyje, gali būti skirstomi į ūžesius, šnypštimus, beldimus ar cypimus. Svarbu atkreipti dėmesį į laiką, kada šie garsai pasireiškia: greitėjant, stabdant, stovint prie sankryžos ar sukant.
- Barškėjimas po automobiliu: dažniausiai tai susiję su dujų išmetimo sistema, kuri atsilaisvino, arba su korozija.
- Šnypštimas iš po kapoto: gali signalizuoti apie perkaitusį variklį, užsikimšusius filtrus. Reikėtų patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į daviklius.
- Keisti garsai sukant vairą: gali būti vairo stiprintuvo dirželio arba paties vairo stiprintuvo gedimo indikatorius. Tai taip pat gali signalizuoti skysčio trūkumą arba didesnį gedimą.
- Cypimas iš po kapoto: dažnai ignoruojamas, tačiau gali reikšti rimtą gedimą.
- Tikėjimas ar beldimas varikliui dirbant laisva eiga arba bandant greitėti: tylus tikėjimas gali signalizuoti nepakankamą alyvos kiekį, o garsus beldimas - būtinybę patikrinti vožtuvus.
Kitaip nei sportiniame automobilyje, pašalinių garsų automobilyje neturėtų būti.
Apie automobilio gedimą gali signalizuoti ne tik garsai, bet ir kvapai.
- Saldstelėjęs kvapas salone: gali reikšti aušinimo skysčio nuotėkį.
- „Sugedusių kiaušinių“ kvapas: tai nemalonus kvapas, susijęs su degalų apdirbimo sistema ir katalizatoriumi.
Skysčių nutekėjimai, balos po transporto priemone, šlapi vamzdeliai po kapotu gali signalizuoti apie problemas su greičių dėže, varikliu ar aušinimo sistema.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors kai kurias problemas galima diagnozuoti ir išspręsti patiems, kitoms reikalinga profesionali diagnostika ir remontas. Jei pastebėjote neįprastus garsus ar kvapus, geriau nelaukti, kol gedimas taps rimtesnis. Profesionalų komanda gali atlikti išsamią diagnostiką, nustatyti gedimų priežastis ir atlikti reikiamus remonto darbus.
Vairuotojai turėtų būti atidūs ir patiems tirti automobilį. Pavyzdžiui, jei prietaisų skydelyje užsidega variklio alyvos piktograma, iškart reikėtų sustoti ir užgesinti automobilį. Tai gali reikšti nepakankamą alyvos kiekį, todėl svarbu patikrinti jos lygį ir, jei reikia, papildyti.
Padangų slėgio lemputės signalizuoja, kai padangų slėgis nukrenta per žemai. Svarbu kuo skubiau pripūsti padangas, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas.
Kosmetinius automobilio defektus, tokius kaip įbrėžimai ar nusidėvėję valytuvai, dažnai galima pašalinti patiems. Valytuvus galima pakeisti vos per kelias minutes.
Bildėjimas gali atsirasti dėl stabdžių sistemos problemų. Susidėvėję stabdžių diskai gali sukelti stabdžių kaladėlių vibraciją. Taip pat svarbu tikrinti stabdžių skysčio lygį, kuris yra labai svarbus siekiant išvengti gedimų. Stabdžių skystį reikia tikrinti maždaug kas metus, atkreipiant dėmesį į automobilio gamintojo rekomendacijas.
Jei važiuojant girdimas bildėjimas, tai gali būti dėl nusidėvėjusių ar pažeistų pakabos elementų. Svarbu, kad pakabos sistemos komponentai būtų patikrinti, o jei reikia, ir priveržti, kad būtų išvengta tolimesnių pažeidimų. Gerai veikianti pakaba užtikrina automobilio stabilumą posūkiuose ir yra labai svarbi saugumui.
Jei atsilaisvino duslintuvas, gali būti girdima „bildesio simfonija“, ypač važiuojant nelygia kelio danga. Kiti blogai veikiančios išmetimo sistemos požymiai: sumažėjęs degalų efektyvumas, pablogėjęs automobilio našumas. Tokiu atveju patariama kreiptis į servisą.
Taip pat svarbu patikrinti, ar salone ar bagažinėje nesimėto daiktai, kurie gali sukelti nepageidaujamus garsus.
„Grojančių“ ratų guolių garsas atsiranda dėl metalo nusidėvėjimo guolio viduje. Tikrąją gedimo priežastį galima sužinoti techninės apžiūros metu.
Pastebėjus neįprastus garsus automobilyje, geriau nelaukti, kol jie sustiprės. Verčiau registruotis automobilio patikrai ir leisti profesionalams pasirūpinti jūsų automobiliu.
Paslėpti defektai ir pardavėjo atsakomybė
Paslėpti defektai yra tie trūkumai, kurių pirkėjas akivaizdžiai nemato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Tai gali būti defektai, kurių neįmanoma pamatyti be specialios įrangos, pvz., nepasikėlus automobilio autoservise ar nepajungus diagnostikos įrangos.
Paslėpti defektai gali būti tyčia paslėpti (pvz., variklio ar pavarų dėžės gedimai, ridos atsukimas, variklio alyvos priedai, maskuojantys netinkamą variklio darbą) arba natūralus nusidėvėjimas. Natūralus nusidėvėjimas vertinamas atsižvelgiant į automobilio ridą ir amžių. Net ir natūralus nusidėvėjimas tam tikrais atvejais gali būti pagrindas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį arba reikalauti nuostolių atlyginimo, ypač kai automobilį parduoda verslininkas.
Norint įrodyti paslėptus defektus, dažnai atliekama defektacija - specialistų išvada, patvirtinanti automobilio techninę būklę, kompiuterinę diagnostiką, o prireikus ir tam tikrų mazgų ardymą.
Pardavėjas atsako už automobilio kokybę, net jei pats teigia apie defektą nežinojęs. Pardavėjas privalo elgtis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Jei pirkėjas eksploatavo automobilį netinkamai, pardavėjo atsakomybė gali būti sumažinta arba panaikinta.
Sutarties sąlygos, kuriose pardavėjas atsisako bet kokios garantijos, ne visada turi teisinę galią, jei jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Jei automobilis turėjo gamyklinių trūkumų, už daikto kokybę pirmiausia atsako pardavėjas, tačiau jis gali gintis teigdamas, kad problema kilo dėl gamintojo klaidos.
tags: #automobilio #paminos #parodymai