Iš pavadinimo galima suprasti, kad kuro slėgio reguliatorius yra komponentas, kuris padeda reguliuoti tiekiamo kuro slėgį sistemoje. Nors jis yra visuose vidaus degimo varikliuose, jo išvaizda gali skirtis, priklausomai nuo variklio dizaino, nes skirtingi varikliai reikalauja skirtingo kuro kiekio. Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Nuolatinis kuro slėgio palaikymas yra gyvybiškai svarbus variklio darbui ir ilgaamžiškumui, o jo svyravimai gali sukelti įvairių problemų. Tarp pagrindinių kuro perdavimo sistemos komponentų patenka kuro slėgio reguliatorius. Jo pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalų perduodamo benzino ar dyzelino slėgį, reikalingą variklio darbui.

Schematinė kuro tiekimo sistemos diagrama su kuro slėgio reguliatoriumi

Kuro slėgio reguliatoriaus veikimo principai

Kuro slėgio reguliatorius kontroliuoja slėgį ir taip užtikrina, kad purkštukai reikiamu metu tiektų reikiamą degalų kiekį. Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų degimą, bet ir išlaiko variklio našumą skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi. Norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus.

Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas, jo viduje yra spyruoklė ir membrana.

Mechaniniai ir elektroniniai reguliatoriai

Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.

Kuro slėgio reguliatoriaus slėgis yra stebimas automobilio kompiuterio, kuris taip pat mato kitas automobilio sistemas per įvairius signalus, perduodamus daviklių, ir taip optimizuoja variklio darbą. Pavyzdžiui, kada sparčiai įsibėgėjate ir reikia didelio dinamiškumo, reguliatorius turi visiškai atverti vožtuvus bei paleisti kuro praleidimą maksimaliu srautu. Už slėgio reguliavimą elektroninėse sistemose atsako solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Solenoidiniai srauto vožtuvai veikia dviem atvejais: atidaryti ir uždaryti.

Kuro slėgio reguliatoriaus vieta kuro sistemoje

Degalų slėgio reguliatorius paprastai yra degalų tiekimo linijoje. Pastaroji - nepakeičiama degalų įpurškimo sistemos dalis. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė.

Automobilio variklio skyriaus nuotrauka su pažymėta kuro linija ir reguliatoriumi

Gedimo požymiai ir pasekmės

Gera žinia, kad blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai lengvai pastebimi. Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs. Požymiai gali atsirasti dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus tarpiklio arba diafragmos, esančios viduje. Nors kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, tačiau yra labai panašūs. Deja, visi simptomai gali įspėti apie daug įvairių problemų, tačiau juos pastebėjus vis tiek apsimoka pradėti nuo paprasčiausiai patikrinamos ir pigiausios detalės, kuri dažnai yra kuro slėgio reguliatorius.

Pagrindiniai gedimo simptomai:

  • Sumažėjusi automobilio galia, galios trūkumas.
  • Netolygus variklio darbas dirbant laisvąja eiga, šokinėjančios apsukos.
  • Trūkčiojimai arba užgęstantis variklis. Automobilio variklis sukasi ir kartais gali atrodyti, kad trumpam buvo paleistas, tačiau staiga vėl užgęsta dėl per mažo slėgio sistemoje. Problema labai akivaizdi greitėjant arba važiuojant pastoviu greičiu.
  • Padidėjusios kuro sąnaudos. Sugedus slėgio reguliatoriui, gali labai pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Toks neefektyvumas atsiranda dėl to, kad reguliatorius nebepalaiko optimalaus slėgio ir purkštukai nebegali dirbti efektyviai. Mechaniškai šį procesą lemia reguliatoriaus nebesugebėjimas reaguoti į variklio apkrovos pokyčius, tad sistema tiesiog priversta dirbti su tuo, ką gauna, o tai bus per didelis arba per mažas degalų kiekis.
  • Juntamas degalų kvapas ir nuotėkiai. Juntamas vis stipresnis degalų kvapas gali reikšti degalų nuotėkį. Dėl reguliatoriaus problemų atsiradęs kuro nuotėkis yra rimtas pavojus saugumui. Tokio nuotėkio požymiai yra pastebimas benzino kvapas aplink transporto priemonę, matomos šlapios dėmės šalia kuro sistemos komponentų arba net degalų bala po stovinčia transporto priemone.
  • Degalai tepalo lygio matuoklėje. Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, tai taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso.
  • Juodi dūmai iš išmetimo sistemos. Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą. Dėl sugedusio arba netinkamai veikiančio degalų slėgio reguliatoriaus gali susidaryti labai sodrus degalų mišinys, kai dega per daug degalų ir per mažai oro. Juodi dūmai reiškia ne tik, tai, kad švaistomas kuras, bet ir didesnį neigiamą poveikį aplinkai bei automobilio eksploatacijai.
  • Sunkus variklio užvedimas. Jei slėgis per mažas, variklis negaus pakankamo kuro kiekio ir dėl to atsiras degimo sutrikimų - nepavyks uždegti pačių degalų ir oro mišinio.

Problemos su degimo sistema kartais gali atrodyti labai klaidinančios, kadangi degimo sistemos darbas yra labai priklausomas nuo gero kitų sistemų darbo. Dėl šio reguliatoriaus gedimo gali kilti įvairių variklio problemų - nuo išaugusių kuro sąnaudų iki variklio gesimo ar sunkaus užvedimo.

„Check Engine“ lemputė ir kuro siurblio garsas

Daugelyje šiuolaikinių automobilių prietaisų skydelyje yra įmontuotas kompiuteris, skirtas stebėti automobilyje įmontuotus jutiklius. Dėl neįprasto sistemos darbo, kurį fiksuoja jutiklis, prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „Check Engine“. Tokiu būdu kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai.

Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.

Diagnostika ir patikra

Norint apsisaugoti nuo brangiai kainuojančio remonto, reikia neignoruoti tam tikrų ženklų bei laiku kreiptis į servisą. Jei įtariate kuro slėgio reguliatoriaus problemą, labai svarbu ją nedelsiant diagnozuoti ir išspręsti, kad išvengtumėte tolesnės žalos varikliui. Daugelyje automobilių kuro slėgio reguliatorių pakeisti nėra sudėtinga, tačiau prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogas kuro slėgio reguliatorius. Pirmiausiai rekomenduojama paskaityti jūsų automobilio remonto vadovą ir surasti tikslias procedūros instrukcijas.

Vizuali apžiūra ir kuro nuotėkio patikra

Pradėkite nuo vizualios apžiūros, ar nėra degalų nuotėkio arba perdavimo sistemos pažeidimo požymių. Aplink reguliatorių, siurblį, baką ir jungtis neturėtų būti drėgmės arba lašančio benzino ar dyzelino. Norėdami patikrinti, ar kuro linijos nėra perpildytos (aktualu vakuumu valdomiems reguliatoriams), atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų.

Slėgio matavimas manometru

Kadangi kuro slėgio reguliatorius yra mechaninė detalė (arba valdoma elektronika), jo patikrinti multimetru kaip įprasto daviklio nepavyks. Tačiau procesas yra gana paprastas, jeigu turite slėgio matuoklį (manometrą). Norėdami tiksliai diagnozuoti reguliatoriaus problemas, prie degalų sistemos turite prijungti slėgio matuoklį. Šis įrankis padės patikrinti, ar degalų slėgis atitinka gamintojo rekomenduojamas specifikacijas. Net ir namų sąlygomis, tiesiog įsigiję manometrą su tinkamu antgaliu galite patikrinti slėgį sistemoje bei matyti problemas. Atraskite vožtuvą, prie kurio galima prijungti slėgio matuoklį. Pamatuokite slėgį užgesintam ir užvestam automobiliui.

Konkretūs slėgio rėžiai gali kiek skirtis, bet kai variklis neužvestas, degalų slėgis turėtų būti apie 3 barus. Užregistruokite sistemos slėgį, kai automobilis dirba laisva eiga, ir palyginkite jį su slėgiu spaudžiant akceleratorių bei didinant apsukas. Tinkamai veikiantis reguliatorius turėtų palaikyti pastovų slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.

Profesionalios diagnostikos rekomendacija

Jei atlikus šiuos bandymus pastebėjote, kad slėgis yra nepastovus arba neatitinka rekomendacijų, arba, jei yra matomų pažeidimų ar nesandarumų, patartina nuvežti automobilį profesionaliam mechanikui. Tik po profesionalios apžiūros ir kompiuterinės ar mechaninės diagnostikos galima patvirtinti, ar degalų slėgio reguliatorių reikia remontuoti bei keisti. Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys).

Common Rail sistemos slėgio reguliavimo ypatumai

Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, jų diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose - jau apie 250 Bar.

Už slėgio reguliavimą Common Rail sistemoje atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant Common Rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo gali siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus).

Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio Common Rail siurblyje priežastimi. Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.

Svarba ir išlaidos

Taigi, kuro slėgio reguliatorius atsako už tai, kad variklis veiktų efektyviai ir kuro sąnaudos išliktų optimaliuose rėžiuose, taip pat, kad nekiltų pavojų saugumui. Jei degalų sistema neveikia tinkamai, automobilio variklis gali prastai dirbti, gesti arba generuoti labai daug taršių išmetamųjų dujų. Kol siurblio bei purkštukų keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų, todėl juos pakeisti yra gana ekonomiška. Jeigu reikalingas kuro slėgio reguliatorius, įsigyti jį galite ir internetu.

tags: #mazda #3 #kuro #slegio #reguliatoriaus #vieta

Populiarūs įrašai: