Kiekviena kelionė, ypač didelėmis transporto priemonėmis kaip autobusai, gali virsti tragedija dėl įvairių veiksnių - nuo prastų oro sąlygų iki vairuotojo klaidų ar tiesiog nepalankių aplinkybių. Susidūrus transporto priemonėms, pasekmės visam ekipažui gali būti itin skaudžios. Šis straipsnis apžvelgia autobusų ir lengvųjų automobilių avarijų priežastis bei pasekmes, akcentuojant eismo saugumo svarbą.
Autobusų avarijų rizikos veiksniai ir valdymo iššūkiai
Autobusų vairuotojai kasdien susiduria su dideliu iššūkiu valdyti didelę transporto priemonę, ypač ekstremaliomis sąlygomis. Smūgis, riksmai ir visiškas chaosas - įprasta kelionė autobusu vos per sekundę gali baigtis tragiškai.
Vairuotojų patirties ir sprendimų įtaka
Autobuso vairuotojas Mindaugas Saulėnas prisimena patį sunkiausią savo gyvenimo momentą, kai, gidui supainiojus maršrutą, pilnu autobusu teko įveikti siaurutį tiltą virš tarpeklio. „Taip, tie metrai buvo patys sunkiausi. Košmaras... Pirmą kartą gyvenimą atsisukau į saloną, kuriame buvo mirtina tyla. Ką mąstė žmonės, nežinau, turbūt tą patį - ar mes pravažiuosime tą skardį“, - prisimena vairuotojas. Jis pasakoja: „Įvertinau sąlygas, kelio plotį, nes galimybės išvažiuoti atgal iš tarpeklio tiesiog nebuvo. Supratau, kad šita transporto priemonė galu neišvažiuos. Tuomet buvo priimtas sprendimas nuolat greitėjant važiuoti per tiltelį“. Nuo viso ekipažo įtampos kibirkščiuojantis autobusas tuos kelis šimtus metrų įveikė sėkmingai. „Nepatikėsit, bet, pervažiavęs tiltą, viskas, ką aš padariau, - tai sustojau. Salone pasigirdo didelės ovacijos“, - tęsia M. Saulėnas.
Nors ši laimingai pasibaigusi istorija nutiko užsienyje, autobusų vairuotojai atviri: įtampos ir ekstremalių situacijų netrūksta ir Lietuvos keliuose. Tam nereikia tarpeklių, užtenka ir plikledžio. Tai rodo ir paskutinės eismo nelaimės. Štai Ukmergės rajone nuo kelio nuvažiavo ir apvirto vaikus į ekskursiją vežęs autobusas. Spėjama, kad slidus, provėžuotas kelias buvo per didelis išbandymas vairuotojui. Be traumų neapsiėjo nei jis pats, nei autobusu važiavę keleiviai. Panašūs atvejai rodo, kad slidžiai dangai nuklojus kelius, didelei transporto priemonei ant jo laviruoti ypač pavojinga.
Meteorologinių sąlygų ir techninės būklės poveikis
Stiprus šoninis vėjas, liūtis, rūkas - meteorologinės sąlygos gali greitai pakeisti kelionės eigą. Net jei prieš kiekvieną reisą autobuso techninė būklė nuodugniai patikrinama, to gali neužtekti. „Net jei autobusas tvarkingas, jis 100 proc. neišgelbės. Svarbus saugus atstumas, saugus greitis ir dėmesys“, - sako autobuso vairuotojas Viktoras Narbutas. Vienus ant plikledžio sumėto ir kelionė baigiasi griovyje, kiti išlaviruoja. Vadinasi, suvaldyti autobusą įmanoma?
M. Saulėnas teigia: „Teoriškai gal ir įmanoma, bet praktiškai įtaką daro labai daug veiksnių. Visų pirma, pagrindinis veiksnys yra keleivių panika. Trukdo tuo, kad jie nėra prisisegę saugos diržų ir pradeda blaškytis po saloną, o tai daro įtaką autobuso atramos taškui, kuris pradeda svyruoti.“
Vairuotojo profesionalumas ir mokymai
Nors veiksnių daug, visų žvilgsniai pirmiausia krypsta į autobuso vairuotoją. Būti vairuotoju - pašaukimas ir tikrai ne visi gali tapti profesionalais, pabrėžia didelę darbo patirtį turintis instruktorius. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Saugaus eismo skyriaus vadovas Jurijus Zaranka įsitikinęs, kad svarbus ir vairuotojo charakterio tipas. Jo nuomone, pats geriausias vairuotojas - sangvinikas.
Instruktorius apgailestauja, kad pirminiam ir profesiniam autobusų vairuotojų mokymui skiriama per mažai valandų. „Asmuo, kuris eina mokytis medicinos, žino, kad jo klaida gali privesti prie tragedijos. Tas, kuris ateina tapti vairuotoju profesionalu, irgi turi žinoti, kad tam tikros klaidos gali privesti prie tragedijos“, - aiškina J. Zaranka. Apžvelgdamas pastarąsias eismo nelaimes, J. Zaranka pabrėžia, kad vairuotojas profesionalas turėtų taikliai vertinti situaciją ir principingiau priimti reikalingus sprendimus. „Jei slidu - nevažiuojame. Tai leidžia ir norminiai dokumentai“, - pabrėžia J. Zaranka.
Keleivių saugumo svarba ir saugos diržai
Kiek vairuotojų pasinaudoja teise nevažiuoti, kai slidu, sunku pasakyti. Tačiau medikai, žvelgiantys tiesai į akis po eismo įvykių, teigia, kad keleiviai turi būti patys už save atsakingi ir bent jau būti prisisegę saugos diržus.
VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany perspėja: „Susidūrus transporto priemonėms ir stabdant žmogus įgauna labai didelę kinetinę energiją. Jis gali skristi per visą autobusą. Tokiu atveju jis gali patirti galvos traumą, gali lūžti kaulai, atsirasti politraumų, stuburo lūžių.“
Jei keleivis važiuoja prisisegęs saugos diržu, traumos avarijos atveju paprastesnės: žmogus gali atsipirkti tik menkais sužalojimais ir išgąsčiu. Jei vis dėlto nusprendžiama saugos diržu savęs nevaržyti arba netgi kelionės metu pasivaikščioti po autobusą ir užkandžiaujant pabendrauti su kitais, pasekmės radikaliai skiriasi. Dažniausiai neprisisegę keleiviai tiesiog išlekia pro langus.
Didžiausios rizikos vietos autobuse
Priekinės autobuso sėdynės paprastai laikomos didesnės rizikos vietomis, todėl ten gamintojas dažniausiai yra numatęs trijų taškų saugos diržus. Kad jais vis tiek nesinaudojama, rodo dar vienas pavyzdys iš gyvenimo. Viena kelionė vos nesibaigė tragiškai diržu neprisisegusiam gidui.
„Buvo kažkokia kliūtis, reikėjo stabdyti, o žmogus persisvėrė. Tiesiog galva atsirėmė į priekinį stiklą ir kelionė buvo baigta. Ačiū Dievui, jis liko gyvas, bet autobuso langas buvo sumaitotas“, - atvejį prisimena M. Saulėnas.
Saugumo sistemų evoliucija ir atsakomybė
Nors praktika rodo, kad ir šiandien pasitaiko autobusų be saugos diržų, senieji autobusai ne tik jų neturėjo. Apie išmanesnes saugumo sistemas senesnių autobusų vairuotojai, matyt, net nesvajojo. Niekas net neabejoja - naujuose autobusuose esančios saugumo sistemos tikrai padeda saugiau keliauti. Štai, pavyzdžiui, avarinio stabdymo sistema. Jei vairuotojas kliūties ir nepastebėtų arba nespėtų laiku sustabdyti, už jį tai padarytų išmanioji sistema.
Tačiau profesionalai pataria neatsipalaiduoti: šiuolaikinėmis technologijomis vairuotojai dar turi mokėti naudotis. Praktika rodo, kad net ir patyrusiems vairuotojams jos gali būti kietas riešutėlis.
Lengvųjų automobilių avarijos: dažniausios priežastys ir pasekmės
Autobusų ir lengvųjų automobilių avarijos dažnai susijusios su įvairiais veiksniais, nuo vairuotojo elgesio iki kelių sąlygų. Nors šios nelaimės sukrėčia visą visuomenę, svarbu suprasti, kas jas lemia, ir kaip galima užkirsti kelią tragedijoms.
Laboratorijos, kuri apsaugo jūsų automobilį nuo pražūties, viduje
Neatsargus lenkimas ir išvažiavimas į priešingą eismo juostą
Per ketverius metus neatsargus kitos transporto priemonės lenkimo manevras jau pražudė 187 žmones, per 1700 buvo sužeista. Neatmetama, kad būtent šis manevras sukėlė šiurpią avariją ir Plungės rajone, kurioje žuvo beveik visa šeima: vyras, moteris ir jų mažametė dukra, o kitos dukros būklė sunki. Nukentėjo ir kito automobilio keleiviai.
Anot eismo ekspertų, vairuotojai dažnai pamiršta, kad vairavimas - labai atsakingas dalykas. Ir net menkiausia klaida gali virsti tragedija. Svarbiausia vairuojant - atidumas. Ir jeigu kyla nors menkiausia abejonė, manevro daryti negalima. Skubėjimas, nuovargis, susierzinimas - esą „kiek galiu vilktis iš paskos, aplenksiu kuo greičiau“ - taip pat daro savo.
Girtumas prie vairo
Apie 19.09 val. pareigūnai iškviesti į Pabambių kaimą, apie 6 kilometrus į vakarus nuo Skaudvilės. Pranešta, kad šalia namo kiemo įvažiavimo esančiame griovyje rastas lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“. Pareigūnai išsiaiškino, kad mašiną vairavo ir jos nesuvaldė 65 metų vyras. Per šį įvykį žmonės nenukentėjo. Avarijos priežastis elementari - vairuotojas buvo „šiltutėlis“. Pensinio amžiaus vyrui nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Į alkotesterį įpūtė 2,69 alkoholio promilės. Jo atžvilgiu policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Tam, kas automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, gresia baudžiamoji atsakomybė - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kelių būklė ir kitos aplinkybės
Priežastys, dėl kurių atsitinka avarijos, yra įvairios:
- Slidi kelio danga: dėl žiemos sąlygų, lietaus ar staigių temperatūros pokyčių keliai tampa slidūs, o vairuotojams sunkiau suvaldyti transporto priemonę.
- Vairuotojų klaidos: nesuvaldyta transporto priemonė, netinkamas greitis, neatsargus manevravimas, nesilaikymas saugaus atstumo arba reikalavimų praleisti kitas transporto priemones.
- Blogos oro sąlygos: sniegas, rūkas, stiprus lietus ar vėjas gali sumažinti matomumą ir apsunkinti vairavimą.
- Kelių būklė: nevalyti keliai, duobės ar kiti kelio dangos pažeidimai gali prisidėti prie avarijų.
Avarijų tyrimas ir liudytojų vaidmuo
Kraupios avarijos Plungės rajone tyrimas kol kas atliekamas. Situacija labai paini, ir dar negalima pasakyti, kurio automobilio vairuotojas kaltas dėl avarijos, nes eismo įvykio dalyviai arba komoje, arba negyvi. Tokioms nelaimėms tyrimai vyksta greitai, pasitelkiant budinčius tyrėjus iš apskričių centrų.
Kad viskas būtų tiksliai įvertinta, pareigūnų reakcija turi būti greita. Reikia nepamiršti, kad dabar ruduo, ankstyva tamsa ir lietus greitai naikina svarbias detales. Kita vertus, labai svarbu ir aplinkinių reakcija. Dažnai žmonės, matę įvykį ir galintys būti liudininkais, numoja ranka ir išvažiuoja, nepalikę jokių kontaktų. Policija atlieka savo darbą ir juos apklausia. Nemaža problema ta, kad liudininkai yra apklausiami po kelis kartus: jie duoda parodymus policijos pareigūnams, po to - teisme, kuris paprastai vyksta po metų ir daugiau. Jau būna praėję nemažai laiko, žmonės neretai ir pamiršta kai kurias detales. Tai taip pat gali būti viena priežasčių, kodėl žmonės vengia liudyti. Būna, kad jie ir pasigaili sutikę liudyti, nes neužtenka vieną kartą nupasakoti įvykį, tenka vaikščioti po teismus, gaišti laiką.
Sąmoningumo kėlimas ir prevencijos priemonės
Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliosiantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau, anot ekspertų, vien baudimais situacijos nepakeisime. Kita svarbi priemonė - vairuotojų sąmoningumo kėlimas.
Skandinavija, kuri laikoma brandžiausia vairuotojų visuomene, yra puikus pavyzdys. Tai nereiškia, kad Skandinavijos šalyse nebūna skaudžių avarijų, tačiau iki skandinavų mums dar toli. Geriausia pradėti nuo savęs. Jei šalia sėdintys vaikai mato, kad tėvas ar mama grubiai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tikėtina, kad jie užaugę elgsis taip pat. Jei matai kelyje agresyviai besielgiantį vairuotoją, tai nereiškia, kad turi elgtis taip pat agresyviai. Kur kas protingiau tokiam užleisti kelią. Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas. Kita vertus, dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų, tai rodo ir statistika.
Pavyzdžiui, švedai siekia nulio žuvusiųjų keliuose - tai ir Lietuvos siekiamybė. Vokietijoje, jeigu greitkelyje atsitinka nelaimė ar kažkas neatsakingai vairuoja, policija tuojau pat sureaguoja ir atvažiuoja. Kodėl? Todėl, kad Vokietijoje yra atsakingi žmonės. Jie tučtuojau reaguoja ir skambina tarnyboms. Deja, mūsų visuomenėje atsakingumo dar trūksta. Tačiau yra ir gerų dalykų. Šiemet pradėtas matuoti vidutinis greitis ir matomi teigiami poslinkiai. Nors neišvengiama tragiškų avarijų kelyje „Via Baltica“, tačiau šiame ruože vairuotojų kultūra pagerėjo.
Konkretūs autobusų ir lengvųjų automobilių avarijų pavyzdžiai
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir užsienyje įvyko nemažai incidentų, kuriuose dalyvavo autobusai ir lengvieji automobiliai. Kiekviena avarija - tai pamoka ir priminimas apie atsakingo vairavimo svarbą.
Avarija prie Aukštadvario
Ketvirtadienį įvyko didelė avarija prie Aukštadvario, kurioje susidūrė trys transporto priemonės: autobusas, lengvasis automobilis ir automobilvežis. Avarija įvyko prieš 10 val. Į įvykio vietą buvo atsiųstos didžiulės gelbėtojų pajėgos, pareigūnai. Prispaustų žmonių nebuvo, tačiau nukentėjo viena moteris, pirminiais duomenimis - „Toyota“ keleivė. Autobusu „Kautra“ važiavo 12 keleivių - jie nenukentėjo. Įvykis tiriamas. Pirminiais duomenimis, kelyje sugedęs lengvasis automobilis išsikvietė techninę pagalbą, ir pastarajai atvažiavus buvo užkirstas kelias autobusui. Autobusas buvo priverstas keisti kryptį, tačiau avarijos išvengti nepavyko. Buvo išversti atitvarai.
Troleibuso ir autobuso avarija Kaune
Judrioje Kauno vietoje pirmadienio pavakarę eismą stabdė troleibuso ir autobuso avarija. Jie susilietė šonais, vairuotojai nesutarė dėl kaltės, todėl važiuojantys buvo pasmerkti stovėti spūstyje. Eismo įvykis įvyko įvažiuojant į Kovo 11-osios gatvės ir V. Krėvės prospekto žiedą. Šonais susilietę viešojo transporto atstovai užėmė dvi juostas, tad nutįso nemenka transporto priemonių eilė - nuo Pramonės prospekto žiedo. Su Kauno apskr. VPK susisiekus paaiškėjo, kad pranešimą apie eismo įvykį pareigūnai gavo 17:32 valandą. Pasak jų, vairuotojai nesutaria kaltės. Liudytojo teigimu, autobusas, kaip ir matoma nuotraukoje, važiavo per dvi juostas. Negana to, atsitrenkus į troleibusą, autobuso vairuotojas nutarė važiuoti toliau, kol neišdužo langai.
Sunkvežimių ir autobuso avarija ties Cinkiškių kaimu
Trečiadienio popietę ties Cinkiškių kaimu susidūrė dvi sunkiasvorės transporto priemonės „DAF“, „Scania“ ir keleivinis autobusas, kuriuo važiavo vaikai. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko tuomet, kai rąstus vežančiam sunkvežimiui, važiuojančiam iš Klaipėdos link Kauno, netikėtai sprogo vairuotojo pusės padanga. Liudininkai, važiavę iš paskos, pasakojo, kad pamatytas vaizdas išties sustingdė kraują. Žmonės išgirdo didžiulį trenksmą ir pamatė, kaip du „susikabinę“ vilkikai verčiasi kelyje. Virsdami sunkvežimiai suknežino kelkraščio atitvarus ir išlėkė į priešpriešinę eismo juostą. Čia jie dar kliudė iš Kauno į Raseinius važiavusį pilną vaikų autobusą. Laimei, vaikai nenukentėjo. Jie greitai buvo persodinti į kitą autobusą ir išvežti namo. Matyti, kad autobusas buvo pažeistas nestipriai - iškrito grotelės ir išdužo priekinės lempos. Medikų pagalbos prireikė vairuotojui, kurio sunkvežimis ir sukėlė eismo įvykį. Jis nukentėjo labiausiai - skundėsi galvos ir kojos skausmais. Po nelaimės ant kelio pabiro rąstai.
Mokyklinių autobusų saugumas: priežastys ir prevencija
Šis straipsnis apžvelgia avarijas, kuriose dalyvavo mokykliniai autobusai Lietuvoje. Aptariami įvairūs incidentai, jų priežastys ir pasekmės, siekiant atkreipti dėmesį į vaikų saugumą keliuose.
Avarijų atvejai
- Šakių rajono avarija: 65 metų vyras dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio „Mitsubishi L200“ ir kliudė pagrindiniu keliu važiavusį mokyklinį autobusiuką „VW Crafter Altas“. Per avariją nukentėjo devyni mokiniai.
- Avarija Kurklių seniūnijoje: dėl slidžios kelio dangos apsivertė nesuvaldytas mokyklinis autobusiukas, kuriuo iš mokyklos buvo vežami penki vaikai. Laimei, nei vienas vaikas nebuvo sužeistas.
- Molėtų rajono avarija: Rudilių kaime susidūrė autobusas su sunkiasvoriu automobiliu. Autobusu keliavo 36 asmenys - vairuotojas vežė 32 moksleivius ir kelis pedagogus. Pirminiais policijos duomenimis, nukentėjo keturi vaikai ir du suaugusieji.
- Joniškio rajono avarija: mokyklinis autobusas „Mercedes Benz 311“ nuvažiavo nuo kelio į melioracijos griovį ir apvirto ant šono.
- Peleniškių kaimo avarija: važiavę priešpriešais susidūrė mokyklinis autobusas „Mercedes Benz Sprinter“ ir traktorius „John Deere 7410“. Per eismo įvykį sunkiai sužalotos dvi nepilnametės.
- Avarija Stryjų-Luhansko-Izvarynės greitkelyje: mokyklinis autobusas ZAZ susidūrė su „Volkswagen Transporter“. Per avariją žuvo du vyrai, buvę „Volkswagen Transporter“. Dar septyni mokykliniame autobuse buvę žmonės, įskaitant vieną vaiką, patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.
- Avarija dėl blogų oro sąlygų: nuo užpustyto kelio nuvažiavo mokyklinis autobusas. Incidentas baigėsi laimingai - autobusas nenuvirto ant šono, tačiau vežami vaikai nemenkai išsigando.
Pasekmės ir prevencija
Nors ne visose avarijose nukenčia vaikai, kiekvienas incidentas kelia didelį susirūpinimą dėl vaikų saugumo. Svarbu suprasti, kad net ir nedideli sužalojimai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Siekiant užkirsti kelią tokioms nelaimėms, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Vairuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas: reguliarūs mokymai, ypač susiję su vairavimu sudėtingomis sąlygomis, yra būtini.
- Transporto priemonių techninė priežiūra: mokykliniai autobusai turi būti nuolat tikrinami ir prižiūrimi, užtikrinant jų techninį patikimumą.
- Kelių infrastruktūros gerinimas: savivaldybės ir kelių priežiūros tarnybos turėtų užtikrinti gerą kelių būklę, ypač tuose maršrutuose, kur važinėja mokiniai.
- Informacinės kampanijos: vairuotojų, mokinių ir tėvų informavimas apie saugų elgesį kelyje gali padėti sumažinti riziką.
tags: #autobuso #ir #lengvosios #avarija