Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra esminė teisinė priemonė, užtikrinanti eismo dalyvių apsaugą ir padarytos žalos atlyginimą. Šios draudimo sutarties šalims, draudėjui ir draudikui, taikomos įvairios teisės aktų nuostatos, įskaitant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau - Privalomojo draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) nuostatas, taip pat atitinkamų Sąlygų reikalavimus.
Draudimo sutarties sudarymas ir pareigos
Pareigą sudaryti draudimo sutartį turi asmuo, nustatomas Privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta tvarka. Jo vardu draudimo sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas arba kitas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, reikalingus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šiame punkte nurodytų asmenų, atsakingų už draudimo sutarties sudarymą, atstovu pagal įstatymą.
Informacijos teikimas ir sutarties forma
Prašymą sudaryti draudimo sutartį draudėjas pateikia draudikui žodžiu arba raštu. Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, numatytus Sąlygose. Draudėjas savo iniciatyva turi teisę pateikti ir papildomą informaciją, ir (arba) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas savo iniciatyva turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.
Draudikas ar jo įgaliotas atstovas draudėjo fizinio asmens prašymu privalo įteikti jam Sąlygų kopiją. Sąlygos taip pat turi būti paskelbtos draudiko interneto svetainėje. Privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos privalo būti nurodytos draudimo liudijime.
Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudėjo pageidavimu draudikas gali pateikti tiek popierinę, tiek elektroninę draudimo sutartį ir draudimo liudijimą. Bet kokie šalių susitarimai ir draudimo sutarties pakeitimai, taip pat su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti rašytiniai. Sutarties šalys turi teisę pareiškimus ir pranešimus teikti ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis.
Draudimo liudijimo išdavimas
Sudaręs draudimo sutartį, draudikas privalo išduoti draudėjui draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą, atitinkantį Privalomojo draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo Sąlygų 14 punkte nurodytų pareigų.
Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numerio ženklas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numerio ženklas žinomas.
Žaliosios kortelės svarba
Jeigu draudikas pageidauja, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortelės sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortelę. Žalioji kortelė įsigalioja joje nurodytos dienos 00.00 valandą.
Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių draudimo sutarčių tam pačiam ar iš dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui.
Draudimo įmoka ir sutarties galiojimas
Įmokos apskaičiavimas ir mokėjimas
Draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas. Draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų. Draudėjas už draudimo sutartimi suteiktą draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas.
Jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Sąlygų 25 punkte nustatyto pranešimo gavimo dienos, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
Sutarties įsigaliojimas ir nutraukimas
Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudiko ir draudėjo sutarto momento, nurodyto draudimo sutartyje ar draudimo liudijime. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo sutartyje, kartu nurodant valandą ir minutes. Draudimo sutartis nutraukiama Privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Draudimo sutarties pratęsimas
Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia suėjus draudėjo prašyme atleisti nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo nurodytam terminui arba tada, jeigu draudikas draudėjo prašymu išduoda naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kuriuo draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, pratęsus draudimo sutarties galiojimo terminą bendras draudimo sutarties pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių, o draudiko išduodamo draudimo liudijimo galiojimo terminas negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.
Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties galiojimo terminui, draudimo sutarties galiojimo terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka 12 mėnesių terminui, jeigu tokia sąlyga buvo numatyta draudimo sutartyje ir draudėjas ar draudikas nepareiškia raštu nesutikimo pratęsti draudimo sutarties galiojimo termino. Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę ne vėliau kaip paskutinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.
Draudiko regresinės teisės
Privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytais atvejais draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalį grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo) ar draudėjas.
Teismų praktika dėl draudimo pareigos
Teisingumo Teismas nagrinėjo bylą, susijusią su Lenkijos savivaldos vienetu Powiat Ostrowski, kuriam buvo paskirta bauda už neapdraustą transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad iš principo privaloma sudaryti motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl valstybėje narėje įregistruotos transporto priemonės, kuri stovi privačioje valdoje ir dėl jos savininko pasirinkimo yra skirta sunaikinti, net jei ši transporto priemonė tam tikru momentu nėra tinkama važiuoti dėl techninės būklės.
Transporto priemonės statusas ir techninė būklė
Transporto priemonės techninė būklė laikui bėgant gali kisti, o galimybė ją suremontuoti priklauso nuo subjektyvių veiksnių, kaip antai jos savininko ar valdytojo noro atlikti arba pavesti atlikti reikiamus remonto darbus ir to, ar turima tam būtinų lėšų. Todėl, jeigu vien to, kad transporto priemonė tam tikru momentu yra netinkama važiuoti, pakaktų, kad ji prarastų transporto priemonės statusą, ir jai nebūtų taikoma pareiga apdrausti, šios sąvokos „transporto priemonė“ objektyvus pobūdis būtų paneigtas. Be to, pareiga apdrausti nėra susijusi nei su transporto priemonės naudojimu tam tikru momentu kaip transporto priemonės, nei su tuo, ar ji sukėlė žalą. Todėl pareiga apdrausti negali būti netaikoma vien dėl to, kad tam tikru momentu įregistruota transporto priemonė yra netinkama važiuoti dėl techninės būklės ir todėl negali sukelti žalos, net jei taip yra nuo nuosavybės teisės perdavimo momento. Lygiai taip pat vien tai, kad savininkas ar kitas asmuo ketina ją sunaikinti, neleidžia teigti, kad ji praranda „transporto priemonės“ statusą ir todėl nebetaikoma pareiga ją apdrausti.
Žalos atlyginimo užtikrinimas
Teisingumo Teismas nusprendė, kad pareiga iš principo apdrausti valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę, kuri stovi privačioje valdoje ir jos savininko sprendimu yra skirta sunaikinti, net jei tam tikru momentu ji netinkama važiuoti dėl techninės būklės, yra taikoma, pirma, siekiant užtikrinti per eismo įvykius nukentėjusių asmenų apsaugą, nes žalos atlyginimo įstaigos įsikišimas siekiant atlyginti žalą, padarytą turtui arba asmeniui transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta, numatytas tik tuo atveju, jeigu sudaryti draudimo sutartį yra privaloma. Iš tiesų, šis aiškinimas užtikrina, kad šiems nukentėjusiesiems žalą bet kuriuo atveju atlygintų arba draudikas pagal šiuo tikslu sudarytą sutartį, arba žalos atlyginimo įstaiga tuo atveju, kai kelių eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo apdrausta arba kai ji neidentifikuota. Antra, juo geriausiai galima pasiekti tikslą užtikrinti tiek transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra Sąjungos teritorijoje, tiek jose esančių asmenų laisvą judėjimą.
Oficialus pašalinimas iš eismo
Galiausiai, Teisingumo Teismas pažymėjo, jog tam, kad transporto priemonei nebūtų taikoma pareiga apdrausti, ji turi būti oficialiai pašalinta iš eismo pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus. Iš tiesų, nors transporto priemonės registracija iš principo patvirtina jos tinkamumą važiuoti ir atitinkamai naudoti kaip transporto priemonę, negalima atmesti galimybės, kad įregistruota transporto priemonė yra objektyviai visiškai nebetinkama važiuoti dėl blogos techninės būklės. Tačiau išvada dėl tokio netinkamumo važiuoti ir jos „transporto priemonės“ statuso praradimo turi būti padaryta objektyviai. Nors transporto priemonės išregistravimas gali reikšti tokią objektyvią išvadą, Sąjungos teisėje nereglamentuojama, kaip transporto priemonė gali būti teisėtai pašalinta iš eismo.
„Regitra“ primena, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. Įstatymo reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių ir (ar) priekabų pirmiausia bus sustabdomas leidimas dalyvauti eisme. Įstatyme reikalaujama, kad priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, turi būti pašalinamos per 90 dienų. Jei per šį laikotarpį jos bus nepašalintos, leidimas dalyvauti viešajame eisme bus panaikintas, o transporto priemonė bus išregistruojama. Ilgiausias laikotarpis, kuriam įstatymas leidžia sustabdyti registraciją - vieni metai. Nuo 2014 m. liepos 1 d. sustabdyti registraciją bus galima „Regitros“ padalinyje arba elektroniniu būdu prisijungus prie „Regitros“ el. paslaugų.
tags: #transporto #priemoniu #valdytoju