Nuo seno ieškoma būdų, kaip sumažinti pavojingus susidūrimus tarp transporto priemonių ir laukinių gyvūnų. Viena iš tokių priemonių, kurią siūlo gamintojai ir kartais dalija pareigūnai, yra specialūs švilpukai gyvūnams atbaidyti. Šie prietaisai tvirtinami prie automobilio ir, anot gamintojų, skleidžia ultragarso dažnius, kurie įspėja gyvūnus apie artėjantį automobilį, taip mažindami nelaimingų atsitikimų riziką.
Istorija ir veikimo principas
Elnių švilpukai, Austrijoje išrasti 1979 m., iki šiol platinami Europoje ir JAV. Paprasti, oru varomi švilpukai yra nebrangūs, kainuojantys nuo 5 iki 10 JAV dolerių už vienetą, o elektroninės sistemos gali kainuoti kelis šimtus dolerių. Įrenginiai paprastai tvirtinami prie automobilio priekio. Teigiama, kad jie sukuria ultragarso dažnius, kurie atbaido gyvūnus, informuodami juos apie artėjančias transporto priemones.
Ankstyvieji bandymai Suomijoje, atlikti su šunimis, lokiais, elniais ir briedžiais, rodė, kad šie gyvūnai girdėjo švilpukų skleidžiamus garsus, ką patvirtino judėję jų ausys. Tačiau vėlesni tyrėjai kėlė abejonių dėl šių bandymų metodologijos.
Moksliniai tyrimai ir abejonės dėl efektyvumo
Nepaisant populiarumo, daugelio mokslinių tyrimų rezultatai kelia abejonių dėl švilpukų efektyvumo.
Tyrimai Jutoje ir Džordžijoje
Mokslininkai Jutos universitete, Laura Romin ir Larry Dalton, neatrado jokio skirtumo tarp laisvai besisukančių elnių grupių, važiuojančių automobiliu su švilpukais ir be jų. Nors kai kurie elniai pasišalindavo, tai vyko nepriklausomai nuo švilpukų buvimo.
Neseniai Džordžijos universiteto mokslininkų, vadovaujamų Sharon Valitzki, atlikta apžvalga apie elnių švilpukų veiksmingumą padarė panašias neigiamas išvadas. Jie pažymėjo, kad ankstesni tyrimai buvo supainioti dėl komerciškai pagamintų prietaisų, kuriems trūko tinkamos funkcijos ir pakankamo garso intensyvumo, kad būtų girdimi gyvūnams esant realioms kelio sąlygoms.
Nepakankamas garso intensyvumas ir netinkamas dažnis
Paaiškėjo, kad kai kurie parduodami švilpukai neskleidžia ultragarso dažnio garso, kaip teigiama, o kai kurie netgi neskleidžia jokio garso įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Kasdieniai stebėjimai ir patirtis su naminiais gyvūnais rodo, kad garsas kaip atbaidymo technika veikia labai ribotai. Galbūt gyvūnas, niekada negirdėjęs žmogaus sukurtų prietaisų garso, galėtų išsigąsti, tačiau švilpimas savaime yra natūralus garsas.
Gyvūną galima išmokyti sieti tam tikrą garsą su teigiama ar neigiama patirtimi, tačiau tai reikalauja daug kartų pakartojimo. Netgi paukščių ir šernų atbaidymo dujinės patrankos, skleidžiančios žemo dažnio trenksmus, veikia tik tol, kol gyvūnai pripranta prie garso.
Gyvūnų elgesys ir susidūrimų statistika
Rudenį ir pavasarį smarkiai išauga susidūrimų su gyvūnais rizika, nes žvėrys migruoja įprastais takais ir kerta kelius. Dažniausiai į kelią išbėga stirnos, o daugiausia nuostolių pridaro šviesų apakinti briedžiai.
Neringos miesto policijos komisariato viršininkas Sigitas Šveikauskas minėjo, kad kai kurie gyventojai naudoja švilpukus, tvirtinamus prie automobilių, tikėdamiesi atbaidyti miško žvėris. Tačiau mokslininkai teigia, kad ultragarso poveikis gyvūnams nėra pakankamai ištirtas, ir neaišku, kaip gyvūnas reaguos - ar bėgs nuo jo, ar atvirkščiai, puls į kelią.
Pareigūnai Šiauliuose dalino ultragarsą skleidžiančius švilpukus, teigdami, kad jie skirti apsaugoti gyvūnus ir žmones. Tačiau vairuotojų nuomonės skiriasi - vieni tikisi, kad priemonė padės, kiti abejoja jos veiksmingumu, pabrėždami, kad svarbiausia yra patiems vairuotojams būti budriems.
Nuo metų pradžios iki lapkričio Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 3500 automobilių susidūrimų su gyvūnais, sužeista beveik 50 žmonių. Pareigūnai pastebi, kad susidūrimų skaičius pastaraisiais metais auga, ypač rudenį, kuomet tamsusis paros laikas ilgas, o gyvūnai aktyviai migruoja.
Abejonės dėl ultragarso tyrimų
Miškų mokslo specialistė dr. Rasa Vaitkevičiūtė teigė, kad jai nėra žinoma apie atliktus tyrimus Lietuvoje, kurie aiškintų, kaip ultragarsas veikia gyvūnus ir ar jo poveikis prognozuojamas. Ji pabrėžė, kad jei žinotume, kaip žvėris elgsis pamatęs automobilį, mokslas būtų gerokai pažengęs.
Statistiškai dažniausiai į kelius išbėga stirnos, tačiau jų elgesys nenuspėjamas. Todėl, pasak dr. R. Vaitkevičiūtės, pasikliauti vien ultragarso švilpukais, kol jie nėra tinkamai ištirti ir integruoti į automobilių gamybą, nederėtų. Svarbiausia yra pasirinkti saugų greitį ir būti budriam, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose kelio atkarpose.
Dzūkijos riešuto savininkas įvertino mūsų medžius | Ūkis #s02e05
Veikimo principai ir montavimas
Švilpukai gyvūnams atbaidyti, kaip teigiama, veikia nuo oro srauto. Jie tvirtinami prie automobilio priekinės dalies, nukreipiant tiesiai į horizontą. Rekomenduojamos vietos montavimui: ant buferio, grotelėse, šalia veidrodžių, ant veidrodžių apatinės plokštumos ar ant stoginių atramų. Montavimas paprastai nereikalauja specialisto pagalbos.
Automobiliui pasiekus tam tikrą greitį (dažnai nurodoma 30-50 km/val. ar 50-90 km/val.), švilpukas ima skleisti žmogaus ausiai negirdimą garsą, kuris, tikimasi, atbaido gyvūnus. Kai kurie gamintojai teigia, kad garsas sklinda 400 metrų spinduliu ir yra girdimas tik gyvūnams.
Gyvūnų elgesys ir apsaugos priemonės
Laukiniai gyvūnai gyvena miškuose tūkstančius metų, ir žmogus yra tik svečias jų namuose. Tamsoje jie drąsesni, tačiau išgąsdinti gali elgtis nenuspėjamai. Patelės su mažyliais, ypač šernų, tampa dar atsargesnės, saugodamos save ir vaikus. Briedžiai, nors ir vengia žmogaus, nėra jo bijantys, nes mūsų miškuose neturi natūralių priešų.
Jei kelyje pamatėte briedį, rekomenduojama sustabdyti, įjungti avariines šviesas ir lėtai pravažiuoti. Paprasčiausias būdas apsaugoti save ir gyvūnus - važiuojant gamtoje skleisti neįprastą, ištisinį ultragarsą, kurį gyvūnai suvoktų kaip pavojaus šaltinį.
Efektyvumo tyrimas JAV ir kitų prietaisų patirtis
Vienas iš mokslinių tyrimų, vertinusių sumontuotų švilpukų efektyvumą, buvo atliktas JAV Kalifornijos valstijos Modoc apskrityje. Per tyrimo laikotarpį nebuvo užregistruota nei oficialiai, nei neoficialiai nei vieno susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejo. Išvados padarytos su 96,6% tikimybe, lyginant su 7 metų periodu.
Tačiau verta paminėti ir kitų ultragarsinių prietaisų patirtį. Prieš kelerius metus intensyviai buvo reklamuojami ultragarsiniai prietaisai graužikų ir kurmių atbaidymui. Deja, dauguma vartotojų nepastebėjo jokio atbaidymo efekto, o kai kurie kurmiai netgi išvertė patį prietaisą.
Taip pat minimas bandymas su ultragarsiniu įrenginiu pramoninei žuvininkystei, kurio tikslas buvo privilioti žuvis link tinklų. Tačiau praėjus daugiau nei 40 metų, nepavyko rasti informacijos, kad pramoninė žvejyba būtų sėkmingai vykdoma naudojant ultragarsą.
Grįžtant prie žvėrių atbaidymo švilpukais, kyla klausimas, ar tai tik dar vienas rinkodaros triukas. Galima būtų atlikti paprastus, nebrangius tyrimus, užtveriant nedidelį miško plotą su keliu viduryje, apgyvendinant ten skirtingų rūšių gyvūnus ir stebint jų elgesį, judant transportui. Tai leistų greitai nustatyti, ar švilpukai iš tiesų yra efektyvūs.
Galimos ateities pasekmės ir dabartinė situacija
Nors šiuo metu policija reidų metu dalina švilpukus nemokamai, ateityje situacija gali pasikeisti. Kyla susirūpinimas, kad prekeiviai gali siekti įteisinti švilpukus įstatymiškai, o vairuotojai būti baudžiami už jų neturėjimą. Tai nebūtų stebėtina, atsižvelgiant į tendencijas griežtinti taisykles ir taikyti baudas.
Šiuo metu pasikliauti ultragarso švilpukais ir važiuoti didesniu greičiu prietemoje ar naktį - rizikinga. Ypač atidžiai reikia vairuoti rudenį, kuomet elniai rujoja ir gyvūnų aktyvumas yra didelis. Be to, medžiotojai negali efektyviai sumažinti kanopinių žvėrių populiacijos, o Seimui neįteisinus medžiotojų naudojimosi naktiniais taikikliais, situacija gali dar labiau pablogėti, nes gyvūnai yra aktyviausi naktį.
Yra siūlomi ir sudėtingesni ultragarsiniai prietaisai, kuriuose įrengti du aukštos kokybės ultragarsą skleidžiantys įrenginiai, girdimi tik gyvūnams. Tokios sistemos tvirtinamos lipnia juostele ir yra skirtos atbaidyti miško gyvūnus, tokius kaip kiaunės. Taip pat yra siūlomas "ULTRA LI" švilpukas, kuris skleidžia ultragarsinius dažnius, atbaidančius laukinius gyvūnus. Šie davikliai pradeda skleisti garsą, kai automobilis pasiekia 50 km/val. greitį, o garsas sklinda 400 metrų spinduliu. Tačiau net ir tokiais atvejais pabrėžiama, kad montuojant daviklius ant transporto priemonės, nereikėtų tikėtis, kad kelionė nenutrūks netikėtai iššokus gyvūnui.
tags: #auto #svilpukai #zverims #baidyti