Vieniems vairavimo egzaminą išlaikyti - juokai, o kiti drebančia širdimi į egzaminuotojo automobilį sėda kažkelintą kartą ir kaltina valstybinę įmonę „Regitra“ noru pasipinigauti, o egzaminuotoją - tendencingumu. „Regitra“ teigia, kad „nevykėliams“ vairuotojams pataria geriau pasirengti egzaminui, nes tai esą vairavimo mokyklų skubos darbo išdava, tad egzaminuotojai čia niekuo dėti.
Būsimųjų vairuotojų nusivylimas ir kaltinimai
Vairavimo egzamino išlaikymo iššūkiai
Būsimoji vairuotoja pasakoja, kad „gėda žmogui pasakyti, jog vairavimo egzaminą laikysiu penktą kartą. Po dar vienos nesėkmės baisu eiti namo ir prisipažinti tėvams, kad vėl teks mokėti 86 litus už dar vieną bandymą.“ Nepatenkintųjų „Regitros“ darbu, atliekančios būsimųjų kelių „asų“ egzaminavimą, yra nemažai. Tik pusei būsimųjų vairuotojų pavyksta išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą iš karto. Kiti bando laimę antrą, trečią, ketvirtą kartą ir susiriesdami keikia neva nežinia dėl ko priekabiaujančius egzaminuotojus.
Gandai ir finansinės spekuliacijos
Nusivylę būsimieji vairuotojai piktų žodžių valstybinei įmonei negaili: neva ši tik melžia jų pinigus. Kalbos sklaidos, kad esą įbrukus egzaminuotojui porą šimtų litų, galima „reikalą“ sutvarkyti pigiau. Taip pat kalbama, kad neva egzamino rezultatas priklauso ne nuo vairavimo kokybės, bet nuo to, kokia egzaminuotojo nuotaika: jei iš lovos išlipo ne ta koja - gero nelauk. Kalbų, gandų, anekdotais virtusių pasakojimų - begalės, tačiau nė vienas nedrįsta kalbėti viešai, nes „mums dar reikės ten eiti“.
Nelaimėliai nė neabejoja, kad „Regitra“, rinkdama pinigus už egzaminą, „vartosi tarsi inkstas taukuose“: „Pažiūrėkite, kokie jų atlyginimai. Paprasta dokumentų priėmėja gauna du tūkstančius, apie vadovus nėra ko ir kalbėti. Kuo daugiau kartų laikomas egzaminas - tuo jiems didesnis pelnas.“
Vairavimo mokyklų požiūris
Jaudulio įtaka ir nepakankamas pasirengimas
Miesto vairavimo mokyklos neveda statistikos, kiek jų auklėtinių susikerta per praktinio vairavimo egzaminą „Regitroje“. Manoma, kad pusei būsimųjų vairuotojų tenka jį perlaikyti. Kalbinti mokyklų vadovai vairuotojų „kalvių“ kaltės neįžvelgia, tačiau ir nelaimėlių keikiamai „Regitrai“ žaibų nesvaido.
UAB „Vairolita“ vadovas Valentas Binkis teigia: „Nepasakyčiau, kad dabar vairuotojai praktiniam egzaminui prasčiau pasirengę“. Tačiau praktika rodo, kad egzaminuojamiesiems dažnai koją pakiša jaudulys: „Būna: gerai važiuoja, bet nepraleidžia pėsčiųjų, viešojo transporto, dėl to ir neišlaiko“. V. Binkis linkęs atsargiai vertinti susikirtusių vairuotojų kalbas apie neva niekuo nepateisinamą „Regitros“ savivalę egzaminuojant, sakydamas: „Nepasakyčiau, kad taip blogai, kaip kalbama, nors neišlaikiusiųjų žodžiuose yra truputėlis tiesos“.
Vis dėlto, V. Binkis abejoja, kad žmonės sukertami be reikalo. „Vairavimo mokytojai mato, kad kai kuriems išties trūksta vairavimo įgūdžių, tačiau nuvažiavę 20 privalomų akademinių valandų jie bando laikyti egzaminą ir rizikuoja neišlaikyti. Ką mes galime padaryti? Ne visi „bagoti“, kad užsimokėtų už papildomas vairavimo pamokas, tačiau susikirtus tenka mokėti „Regitrai“ už dar vieną bandymą. Deja, ne visiems sekasi“, - pasakojo V. Binkis. Jis neatmetė prielaidos, kad „Regitrai“ pakartotinis egzamino laikymas gali būti finansiškai naudingas: „Darosi šiek tiek pinigėlių“.
Diskusijos dėl egzaminavimo skaidrumo
Kalbėdami apie galimus kyšius, V. Binkis įsitikinęs, kad tai tėra tik kalbos, nes egzaminuotojas ir būsimasis vairuotojas važiuoja tik dviese. „Anksčiau per egzaminą galėjo kartu važiuoti ir mokinio vairavimo mokytojas. „Regitra“ nusipirko savo automobilius ir neleidžia egzamine dalyvauti pašaliniams. Dabar viskas vyksta be liudininkų, tad kieno pusėje teisybė - tik jiems abiem žinoti“, - mano V. Binkis.
UAB „Vairobalt“ direktorius Vladas Tručinskas sako: „Sunku pasakyti, kaip ten yra. Egzaminai lauke - didelė problema. Neišlaikiusieji guodžiasi, kad egzaminuotojai pernelyg griežti. Sunku sužiūrėti, kiek jų išlaiko iš pirmo karto. Mūsų darbas juos parengti, o kaip toliau sekasi - nebežinome, nes ne visi susikirtusieji į mus kreipiasi.“ Anot pašnekovo, ketvirtas ar penktas bandymas tapti vairuotoju - dar ne riba, o egzamino laikymo rekordas užfiksuotas Vilniuje, kur žmogus egzaminuotojo automobilyje tirtėjo 14 kartų.
V. Tručinskas pabrėžia, kad tai, jog vairuotojais tampama tik po kelių nesėkmingų bandymų, jokiu būdu nėra vairavimo mokyklų darbo brokas: „Mes ruošiam iš „dūšios“. Taip, kaip priklauso. Vieniems pavyksta iš karto. Kitiems 20 vairavimo pamokų - per mažai, o mokėti papildomai gal neturi iš ko.“ Jo teigimu, meškos paslaugą padaro jaudulys ir per egzaminą atsirandanti psichologinė įtampa: egzaminuojamieji „prisigaudę“ įvairių kalbų, kiti - išties netvirtai jaučiasi prie vairo, iš jaudulio daro elementarias klaidas.
„Regitros“ ir Panevėžio filialo atsakas
Panevėžio situacija ir „Regitros“ filialo viršininko pozicija
Vairuotojus rengiančios įmonės „Auto“ vadovas Kazimieras Algirdas Činga mano, kad panevėžiečiai neturėtų skųstis - jie praktinio vairavimo egzaminą laiko bene sėkmingiausiai, palyginti su kitais miestais. A. Činga teigia: „Apie skundus dėl „Regitros“ nieko negaliu pasakyti - kas ten žino. Dėl vairavimo - čia jau kaip Dievas duoda. Vienas ir baigęs du aukštuosius laikys egzaminą kelis kartus, o kokiai melžėjai pasiseks tai padaryti be jokio vargo.“
Tiek jo, tiek kitų miesto vairavimo mokyklų vadovų nuomone, „Regitrai“ būtų labai sveika turėti konkurentą, nes mokantieji būsimus vairuotojus puikiai žino sveikos konkurencijos naudą - mokyklos neriasi iš kailio, gerindamos parengimo kokybę, kad tik pritrauktų kuo daugiau klientų. „Mes rengiam labai gerai. O kad kartais į egzaminą einama rizikuojant neišlaikyti - faktas. Neišlaiko, tada ateina ir prašo papildomų vairavimo pamokų. Vėl mokama už egzaminą. Protingiau būtų tuos 86 litus iš karto skirti įgūdžiams tobulinti“, - pataria A. Činga.
A. Činga įsitikinęs, kad ant „Regitros“ griežiantieji dantį turi teisėtų ir priimtinų būdų skųsti, jų nuomone, neobjektyvius egzaminuotojus. „Aš ir pats nueinu į „Regitrą“. Paprašau egzaminų protokolų. Analizuoju klaidas. Kiekvienas būsimas vairuotojas po egzamino gali prašyti protokolo kopijos ir jei jaučiasi nepelnytai sukirstas - skųsti „Regitrą“. Jei to nedaro - gali būti, kad nesijaučia visiškai teisūs, o nusivylusieji gali visko prikalbėti“, - įsitikinęs „Auto“ vadovas.
Valstybinės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkui Rimantui Kaulinskui neišlaikiusiųjų praktinio vairavimo egzamino priekaištai - ne naujiena. Jis nė kiek nenustebo išgirdęs, kad nepatenkintųjų jo vadovaujamos įmonės darbu skundai pasiekė žiniasklaidą. „Net galiu numanyti, kas skundėsi. Tikriausiai Rūta po penkių nesėkmingų bandymų“, - spėliojo R. Kaulinskas.
Iš egzamino „pravytieji“ - nereti svečiai jo kabinete. R. Kaulinskas pasakoja: „Antai vienas pareiškė: jei jo draugė neišlaikys dar kartą egzamino, skųsis visiems iš eilės, kreipsis į spaudą. Man keistos tokios spaudimo priemonės: jei jau matai, kad šioje sistemoje kas nors negerai - skųskis bet kuriuo atveju. O čia: jei neišlaikys - skųsis. Jei išlaikys - atseit nebus ir pretenzijų“. Pasak jo, neva be reikalo nuskriaustų būsimųjų vairuotojų gynėjų pretenzijos dažnai būna išsakomos itin drastiška forma, o įspūdžiui sustiprinti palydimos spyriu į jo kabineto duris. „Tokie žmonės neturi jokio supratimo apie elementarią elgesio kultūrą. Nežinau nė ką galvoti apie per egzaminą susikirtusią aštuoniolikmetę, duris uždarančia koja“, - tik pečiais gūžčiojo R. Kaulinskas.
Vairavimo mokyklų darbo broko aspektai pagal R. Kaulinską
R. Kaulinskas kalba apie „mokyklų darbo broką“. Pavasarį ir vasarą, padaugėjus norinčių tapti vairuotojais, miesto vairavimo mokyklose - didysis darbymetis. „Jie apkrauti darbu, padaugėjus besimokančiųjų, nukenčia mokinių vairavimo kokybė. Žiemą vienam mokiniui gali skirti daugiau laiko, „žaisti“ su juo. Vasarą - svarbu atstumti privalomas valandas. Ne visi instruktoriai sąžiningai atlieka savo darbą - antai įsisodina į mokomąjį automobilį savo žmoną. Mokinys ją gabena į polikliniką, ten laukia penkiolika minučių - akademinė valanda (45 minutės) netrunka prabėgti, o rezultatas - minimalus“, - priekaištų vairavimo mokytojams negailėjo R. Kaulinskas.
Jo teigimu, egzaminuotojai spėja pajusti, kada vairavimo mokyklose karštymetis: kai mokinių mažiau - jų egzaminų rezultatai geresni. Pavasarį egzaminuojamųjų vairavimo kokybė prastėja, nes instruktoriai stengiasi greičiau „pravaryti“. Pasak pašnekovo, „Regitra“ nėra nusistačiusi nė prieš vieną vairavimo mokyklą, todėl jis viešai neminėjo geriau ir prasčiau būsimus vairuotojus rengiančiųjų. „Meškos paslaugą“ savo mokiniams, R. Kaulinko nuomone, daro patys instruktoriai, besimokantiesiems bandydami įteigti, kad išlaikyti vairavimo egzaminą turint prastus įgūdžius nėra galimybių, ir iš karto siūlantys susimokėti už papildomas važiavimo pamokas. „Jie suinteresuoti, kad mokiniai važinėtų daugiau valandų, neatmetu minties, kad pinigėliai už papildomas vairavimo pamokas byra į instruktorių kišenę. O taip nuteikti būsimieji vairuotojai į „Regitrą“ ateina nemanantys išlaikyti praktinio važiavimo“, - kalbėjo R. Kaulinskas.
Pamąstymus, kad „Regitrai“ reikia konkurento, sugriausiančio dabar egzistuojantį monopolį, pašnekovas vadina neapgalvotais. „Jei viena „Regitra“ nuolaidžiaus, kita - ne, aišku, į kurią suks būsimieji vairuotojai“, - sakė viršininkas.
Egzaminų statistika ir miestų skirtumai
Praktinio egzamino išlaikymo tendencijos
Jeigu 2017 m. iš pirmo karto vairavimo teorijos egzaminus išlaikė 57 proc. visų laikiusių, tai pastaraisiais metais šis dydis vos viršija 40 proc. Dėl praktinio egzamino padėtis dar prastesnė. Ją iškart išlaikančių sumažėjo nuo daugiau kaip 40 proc. iki kiek daugiau nei 20 proc. Iš pačios „Regitros“ duomenų būtų galima spėti, kad galbūt vieni egzaminuotojai yra griežtesni už kitus.
Sėkmingiausi ir nesėkmingiausi miestai
Naujienų portalui tv3.lt „Regitra“ persiuntė nuasmenintus duomenis pagal miestus apie tai, kokia dalis būsimų vairuotojų egzaminus išlaiko iš pirmo karto. Sprendžiant iš jų, dažniausiai tai pavyksta padaryti egzaminus laikant Panevėžio, Tauragės ir Alytaus padaliniuose. Juose praėjusiais metais iš pirmo karto egzaminus išlaikė maždaug 4 iš 10 laikiusiųjų. Daug prasčiau sekasi egzaminą laikantiems „Regitros“ Telšių padalinyje. Pernai jame egzaminą iš pirmo karto išlaikė vos 23 proc. egzaminuojamų vairuotojų.
Egzaminuotojų veiklos skirtumai
Dar labiau egzaminą išlaikiusių ir neišlaikiusių skaičiai skiriasi, priklausomai nuo to paties padalinio egzaminuotojo. Pavyzdžiui, pernai Vilniaus padalinyje 11,6 tūkst. egzaminų priėmė 37 egzaminuotojai. Pas vieną iš jų iš pirmo karto vairavimą išlaikė net 54 proc. mokinių. Tačiau kitas egzaminuotojas, priėmęs panašų skaičių egzaminų, buvo tiesiog negailestingas - pas jį pasisekė vos 9 proc. laikiusiųjų pirmą kartą. Kauno padalinys turi bent 3 egzaminuotojus, pas kuriuos egzaminą iš karto išlaiko kas antras mokinys. Kita vertus, pas kitus du egzaminuotojus iš pirmo karto vairavimo egzaminą išlaiko vos 15 proc. laikančiųjų.
„Regitros“ oficiali pozicija ir skaidrumo siekiai
Egzaminuotojų rengimas ir atranka
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė primena, kad jos atstovaujama bendrovė yra atsakinga už tai, kad į eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, gebantys savarankiškai vairuoti ir priimti reikiamus sprendimus net kritinėse situacijose. „Tai labai svarbus uždavinys, kad kiekvienas iš mūsų gatvėse galėtų jaustis ramiai ir saugiai. Dėl šios priežasties įmonė skiria didelį dėmesį darbuotojų atrankai, kuri susideda ne tik iš profesinių žinių ir gebėjimų, tačiau yra vertinami ir psichologiniai niuansai“, - aiškino E. Bačionytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad jokia aukštoji mokykla vairavimo egzaminuotojų nerengia. Esą todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik darbuotojų atrankai, bet ir kokybiškam jų parengimui. Norint tapti „Regitros“ egzaminuotoju, reikia praeiti atranką, kuri susideda iš trijų dalių. Pirmiausia, turi atitikti bendruosius kriterijus, tuomet išlaikyti teorijos ir praktikos vairavimo egzaminą. Po to atliekamas psichologinis ir motyvacinis pretendentų vertinimas. Išlaikius visus testus, pretendentas yra įdarbinamas, o tuomet prasideda jo, kaip egzaminuotojo, parengimas.
Egzamino rezultato sudedamosios dalys ir vertinimo kriterijai
E. Bačionytės teigimu, vairavimo egzamino rezultatas priklauso nuo trijų dedamųjų: būsimojo vairuotojo pasiryžimo išmokti vairuoti, vairavimo mokyklų paruošimo ir „Regitros“ egzaminavimo. „Regitros“ egzaminuotojai su būsimu vairuotoju susitinka jau galutinėje stotelėje ir, pasitelkdami visus standartus bei taisykles, įvertina jo gebėjimą savarankiškai dalyvauti eisme.
„Egzaminų įrašai yra nuolat tikrinami, juos peržiūri įvairaus lygio specialistai, komandų vadovai bei administracijos darbuotojai. Vadovai atlieka su egzaminuotojais vertinimo analizę ir stengiasi, kad visi vienodai suprastų vertinimo kriterijus. Tiesa, reikalavimo, kad pas visus egzaminuotojus būtų panašus išlaikymo procentas, nėra, nes toks kriterijus neleistų egzaminuotojams dirbti objektyviai. Pernai buvo peržiūrėta beveik dvigubai daugiau egzaminų, siekiant užtikrinti vertinimo kokybę ir skaidrumą“, - komentavo E. Bačionytė. Pasak jos, „Regitros“ tikslas - didinti skaidrumą, peržiūrėti kuo daugiau egzaminų ir suvienodinti vertinimo kriterijus, kad juos aiškiai suprastų tiek būsimieji vairuotojai, tiek vairavimo mokyklos, tiek egzaminuotojai.
Bendradarbiavimas su vairavimo mokyklomis
„Regitra“ taip pat informavo, kad pernai pradėjo reguliarius susitikimus su vairavimo mokyklomis visoje Lietuvoje. Esą per metus įstaigos atstovai susitiko su beveik 400 instruktorių. „Susitikimų metu buvo ne tik dalijamasi įvairiomis įžvalgomis ar naujovėmis, tačiau kartu ieškoma glaudesnio dialogo bei grįžtamojo ryšio, kaip pagerinti būsimų vairuotojų kelionę iki sėkmingo savarankiško dalyvavimo eisme. Susitikimų metu taip pat buvo aptariami egzamino vertinimo kriterijai bei teritoriniai kiekvieno miesto klausimai“, - nurodė atstovė spaudai.
Regitros paneigimai ir teisės į apeliaciją
Anekdotai apie pinigus ir egzaminus
Kalbas apie „Regitros“ bandymus pasipinigauti būsimųjų vairuotojų sąskaita Panevėžio filialo viršininkas R. Kaulinskas pavadino pramanais. „Prie ko čia pinigai. Apie pinigus - anekdotai. Reikia išmokti važiuoti, kad išlaikytum egzaminą, ir viskas“, - teigė R. Kaulinskas. Pasak jo, susikirtusieji per vairavimo egzaminą pretenzijų juos mokiusioms vairavimo mokykloms neišsako. Išimtis - 1934-aisiais gimęs vyriškis. Jis išklausė teorinį mokymo kursą, važinėjo su instruktoriumi privalomas valandas, teorijos egzaminą išlaikė, bet „lūžo“ vairuodamas „Regitroje“. „Kiek žinau, vyriškis padavė vairavimo mokyklą į teismą, kaltindamas ją netinkamu parengimu egzaminui“, - pasakojo viršininkas.
Žinoma, kad vairuotojo pažymėjimo negavusiam 73-ejų metų vyrui jį mokiusi mokykla dėl šventos ramybės grąžino pinigus. Mat mokinys atsisakė toliau tobulinti vairavimo įgūdžius - aiškino, kad pinigų papildomoms pamokoms neturi. Garbaus amžiaus vyras įsitikinęs, kad teises jam turėjo garantuoti mokslai, už kuriuos jis jau sumokėjo nemažą sumelę, ir daugiau išlaidauti nė neketino.
Kaltinimų paneigimas ir apeliacijos teisė
„Tegul ateina kalbantieji, kad „Regitros“ specialistai ima kyšius. Tegul pabando įkišti, tada išvys jų reakciją. Nežinau kaip visoje Lietuvoje, tačiau už savo darbuotojus galiu garantuoti. Aš jais pasitikiu. O šnekos apie neva milžiniškas algas „Regitroje“ - iš piršto laužtos. Dokumentų priėmėjos alga - šiek tiek didesnė už minimalią. Uždarbis nepriklauso nuo vairavimo egzaminų skaičiaus. O ir pats mokestis - ne iš lubų apskaičiuotas, o nustatytas Vyriausybės. Nei keisti, nei koreguoti jo neturime teisės. Taip kalbantiesiems derėtų papildomai pasitikrinti sveikatą“, - nepatenkintiesiems atsikirto R. Kaulinskas.
Jį stebina, kad egzaminuotojams piktų žodžių negailintieji nepasinaudoja savo teise ir nepateikia apeliacijų. Per trejus metus, kai „Regitra“ egzaminuoja būsimus vairuotojus, R. Kaulinskas sulaukė vos trijų vairuotojų apeliacijų. Viena jų iš dalies pasitvirtino. „Regitros“ specialistai gali papasakoti neką mažiau anekdotinių situacijų iš savo praktikos. Antai viena būsimoji vairuotoja nuo Nemuno gatvės žiedo vežė egzaminuotoją Linų fabriko link tol, kol baigėsi kelias. Mergina pasiteisino: „Nebuvo vietos kur apsisukti“.
tags: #atsiliepimai #apie #panevezio #regitros #egzaminuotojus