Ratų suvedimas yra viena svarbiausių bet kurio automobilio techninės priežiūros užduočių. Laikui bėgant, dėl įvairių veiksnių, ratai gali išsiderinti ir išsireguliuoti, todėl padangos ima dėvėtis netolygiai. Dėl to automobilis pasidaro blogai valdomas ir išauga kuro sąnaudos. Ratų suvedimas reikalingas ir kai kuriomis kitomis situacijomis.
Kas yra ratų suvedimas ir kodėl jis svarbus?
Ratų geometrija iš tiesų yra automobilio pakabos reguliavimas. Ratų geometrijos metu išlyginamas ratų išvirtimas, kad nebūtų neatitikimų. Dėl jo ratai greičiau bei netolygiai dėvisi.
Pagrindiniai ratų geometrijos parametrai
Ratų išvirtimas
Tai ratų kampas, kuomet ratas yra pakreiptas į vidų arba išorę, žiūrint iš priekio. Netinkamas išvirtimas gali sukelti netolygų padangų dėvėjimą.
Ratų suvedimas (Toe)
Pats suvedimas tikrina, kad padangos nebūtų pernelyg smarkiai nukreiptos į vidų ar išorę, žiūrint iš viršaus.
Kasteris (Caster)
Kasteris yra ratų kampas bei padėtis, kai žiūrite į automobilį iš šono. Tai turi įtakos transporto priemonės stabilumui ne tik tiesėje, bet ir posūkyje. Jei kasteris išderintas, gali kilti sunkumų bandant važiuoti stabiliai.
Ratų suvedimo metu automobilis yra pakeliamas, ir naudojami pažangūs sensoriai bei kameros, kad būtų išmatuoti kampai, proporcijos bei matmenys. Tai palyginama su gamintojo specifikacijomis.
Požymiai, rodantys, kad reikalingas ratų suvedimas
Nors ratų suvedimas turėtų būti daromas gana reguliariai, tam tikri požymiai rodo, kad laikas nebeatidėlioti bei atvykti dėl suvedimo:
- Netolygus arba greitas padangų nusidėvėjimas. Jei pastebėjote, kad padangų protektorius dėvisi netolygiai, tai ženklas dėl potencialiai prasto suvedimo.
- Automobilį traukia į vieną pusę.
- Vairas išcentruotas. Jei vairas neatsisuka ir nesustoja centre, net važiuojant tiesiai, tai gali reikšti, kad yra problemų su suvedimu.
- Vairo vibracija. Dėl prasto suvedimo vairas gali vibruoti, ypač važiuojant didesniu greičiu.
- Po avarijos ar smūgio. Jei smarkiai atsitrenkėte į bordiūrą, duobę ar patekote į avariją, gali prireikti suvedimo.
- Prieš techninę apžiūrą.
Jeigu suvedimo nedarysite, jus ir jūsų automobilį ims kamuoti daug problemų. Visų pirma - padangos greičiau dėvėsis ir jas teks dažniau keisti. Automobilis su blogai suvestais ratais gali būti sunkiau valdomas, ypač darant posūkius ar važiuojant nelygiu keliu.
Ratų suvedimo supratimas!
Automobilio dinaminės savybės ir stabilumas
Jėgos, veikiančios ratą posūkyje
Posūkyje ratą veikia stūmimo jėga P. Šią jėgą išskaidome į susidedamąsias x ir y. Tam, kad ratas riedėtų x kryptimi, reikia nugalėti riedėjimo varžą. Tam, kad ratas riedėtų jėgos y kryptimi, reikia, kad būtų nugalėta sukibimo jėga.
Statinis ir dinaminis automobilio stabilumas
Automobilio stabilumą apibūdina įvairūs veiksniai: G - automobilio svorio jėga; Rzk ir Rzd - statmenos kelio reakcijos; Ryk ir Ryd - trinties jėgos; Gz = Gcosβ ir Gy = Gsin β - svorio jėgos dedamosios; φ - padangų sukibimo koeficientas; βs - didžiausia kampo reikšmė, kad automobilis neslystų žemyn; βv - didžiausia kampo reikšmė, kad automobilis nevirstų. Didžiausios kampo βv reikšmės būna šios:
| Automobilio tipas | Didžiausia kampo βv reikšmė |
|---|---|
| Lengvieji automobiliai (kai h≤b/2) | 45-60º |
| Normaliai pakrauti sunkvežimiai (kai h≈0,75b) | 35º |
| Keturračių ir vikšrinių traktorių | 40-50º |
| Triračių traktorių | 30-35º |
Automobiliui virstant, kai Rzd=0, svorio jėgos G vektorius eina per tašką Kk. Automobilis gali apvirsti besisukdamas apie tašką Ku, kai Rzp=0 ir nuokalnės kampas tgαv≥lp/h, bei turi būti tokia sąlyga lp/h>φ. Teigiamas skersinis kelio posvyris taip pat turi įtakos stabilumui.
Kritinis greitis ir dinaminės savybės
Automobilio greitis, atitinkantis maksimalų dinaminį faktorių tiesioginėje pavaroje, vadinamas kritiniu. Esant greičiui, didesniam už kritinį, bet koks atsitiktinis kelio varžos padidėjimas, priverčiantis mažinti greitį, tuo pačiu metu didina dinaminį faktorių. Judėjimas tampa nepastovus, o kliūtį galima įveikti perjungiant į žemesnę pavarą. Kuo didesnis kritinis greitis, tuo dažniau naudojamos žemesnės pavaros ir tuo pačiu yra blogesnės automobilio dinaminės savybės.
Kai kuriais atvejais automobilis dėl ratų prabuksavimo negali pilnai išnaudoti dinaminių galimybių. Todėl dinaminė charakteristika yra riboto dydžio ir ją ribojama dėl ratų sukibimo su keliu. Maksimali traukos jėga pagal sukibimo sąlygą gali būti išreikšta formule. Į šią formulę įstačius atskirų dydžių reikšmes, nustatomas kiekvienam greičiui maksimalus dinaminis faktorius, kuris gali būti pasiektas.
Dažni ratų ir vairavimo sistemos gedimai bei jų diagnostika
- Deformuoti priekinių ratų diskai. Jei stabdžių pamina staigiai stabdant, važiuojant 50-80 km/val. greičiu, šokinėja aukštyn žemyn, greičiausiai deformavosi priekinių ratų diskai. Kuo skubiau juos keiskite, nes tokie diskai dvigubai pailgina stabdymo kelią.
- Vairo stiprintuvo prievado diržo praslydimas. Jei statant automobilį, kai ratai pasukti iki ribos, girdite garsų cypimą, jį beveik visada sukelia praslystantis vairo stiprintuvo prievado diržas. Kaip laikina priemonė tiks diržo patempimas, bet vėliau jį pakeiskite.
- Sunkumas sukti vairą. Jei statant automobilį sunku sukti vairą, patikrinkite spaudimą padangose. Jei spaudimas normalus, patikrinkite ratų suvedimą, ypač jei automobilis važiuoja tiesiai, o vairas pasuktas.
- Vairo rato šokinėjimas važiuojant 60 km/val. greičiu. Jei važiuojant 60 km/val. greičiu vairo ratas pradeda šokinėti, patikrinkite visų keturių ratų suvedimą.
- Vibracija važiuojant dideliu greičiu (apie 110 km/val.). Važiuojant dideliu greičiu, apie 110 km/val., tik vieno automobilio krašto drebėjimą arba silpną vibraciją paprastai sukelia išsibalansavę ratai.
- Girgždesys posūkiuose. Jei posūkiuose girdite girgždesį, tikriausiai yra nusitrynę ratų guoliai. Patikrinkite kiekvieną ratą: pakelkite automobilį domkratu ir abiem rankomis suėmę ratą pamėginkite jį pasupti.
- Traškesys priekiniais ratais varomuose automobiliuose. Jei priekiniais ratais varomuose automobiliuose važiuojant mažu greičiu, kai vairas pasuktas, pasigirdo traškesys, tai rodo, kad nusidėvėjo išorinis pusašio šarnyras. Kalimas nėra pavojingas tol, kol nepasidarys labai stiprus ir aiškiai girdimas.
Ratlankio išnešimas (ET) ir jo reikšmė
Ratlankių dokumentacijoje rasite žymenį ET, kuris naudojamas kaip sutrumpinimas nuo vokiško žodžio Einpresstiefe, reiškiančio įspaudo gylį. Angliškai dažnai užrašomas kaip Rim Offset, todėl ir sulietuvintai kartais minimas kaip ratlankio ofsetas. Šiame kontekste svarbu suprasti, kaip ET dydis keičia ratlankio poziciją.
ET tipai ir jų įtaka
Neigiamas ET
Neigiamas ET žymimas su minusu, pavyzdžiui, ET -25. Tai reiškia, kad ratlankio tvirtinimo plokštuma yra per 25 mm nutolusi nuo ratlankio centro link automobilio, todėl toks ratas bus labiau atsikišęs į išorę. Jei pats ratlankis yra pakankamai platus, esant neigiamam ET išnešimui, ratlankiai gali išlįsti už sparnų.
Nulinis ET
Nulinis ET reiškia, kad tvirtinimo plokštuma sutampa su ratlankio centru. Tokią gamyklinę konfigūraciją dažniau sutiksite tarp visureigių, tokių kaip Toyota Land Cruiser, Ford Everest, Hyundai Galloper, Nissan Terrano. Dauguma gamintojų turi modelių su nuliniu ET išnešimu, pavyzdžių nesunkiai rasite ir tarp Lexus, Citroën ar Volkswagen automobilių.
Teigiamas ET
Dažniausiai automobilių gamintojų taikomas ET išnešimas yra tarp +30 mm ir +40 mm. Tai leidžia perkelti automobilio svorio centrą po juo ir vizualiai siaurina automobilį, tačiau palieka žymiai mažiau laisvės ratlankio dizaino įmantrumui. Teigiamas ET išnešimas dažniausiai pakiša ratlankį giliau po automobilio kėbulu, kadangi ratlankis labiau apgaubia stebulę. Ši gamyklinė konfigūracija dažnai taikoma mažiems ir vidutinio dydžio autobusiukams, krovininiams automobiliams. Tarp lengvųjų automobilių teigiamas išnešimas būdingas vokiškiems automobiliams ir tiems automobiliams, kurių gamyklinėje komplektacijoje ratai yra didesni. Vizualiai tokie ratlankiai ne retai atrodo plokštesni, kaip kad, pavyzdžiui, Audi A3.
Kaip nustatyti ratlankio ET ir pasirinkti tinkamą?
Dažnai antrinėje rinkoje gaminami ratlankiai nėra orientuoti į vieną konkretų modelį, siekiant turėti didesnį potencialių pirkėjų ratą. Be to, ratlankių duomenys skiriasi tarp skirtingų automobilių modelių bei gamintojų. Dėl to ratlankių būna įvairiausių dydžių ir matmenų. Renkantis ratlankius, šiuos matmenis reikia derinti prie savo automobilio modelio gamyklinių parametrų. Nuo kelių priklausys ne tik estetinis automobilio vaizdas, manevringumas, bet ir jo saugumas.
Dėl netinkamai parinkto ET išnešimo ratas gali liestis prie kitų automobilio dalių arba atrodyti ne taip estetiškai.
Norėdami apskaičiuoti ET, galite pasinaudoti šiais matavimais: A - tai ratlankio plotis (padalinkite jį per pusę - taip sužinosite atstumą iki ratlankio centro); B - tai atstumas nuo ratlankio kraštinės briaunos iki tvirtinimo plokštumos. Pagal gautas ratlankių išmatavimų reikšmes nesunkiai suskaičiuosite ET atlikdami paprastus veiksmus. Yra duomenų bazių, kuriose rasite visų automobilių markių ET duomenis pagal modelį ir metus. Be gamyklinių komplektacijų, lentelėse taip pat rasite pritaikomų alternatyvų matmenis savo automobilio modeliui pagal ratlankių dydį ir padangų aukštį.
tags: #ar #yra #skirtumas #kuris #automobilio #ratas