Viešojoje erdvėje neretai girdimi pasisakymai apie ketinimus kreiptis į teisėsaugą dėl šmeižimo. Visgi, prieš priimant sprendimą rašyti pareiškimą policijai, svarbu suprasti teisinę atsakomybę, kylančią už melagingus pranešimus, bei ribą tarp saviraiškos laisvės ir teisinės atsakomybės.
Teisinė atsakomybė už šmeižimą
Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina saviraiškos laisvę, tačiau ji nėra absoliuti. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant netikras, žeminančias ir niekinančias žinias apie kitą asmenį.
Baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už šmeižimą:
- BK 154 str. 1 d.: Tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį, paskleidimas užtraukia baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
- BK 154 str. 2 d.: Kvalifikuotas šmeižimas (per visuomenės informavimo priemones arba melagingai apkaltinus sunkiu nusikaltimu) užtraukia baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Svarbu atskirti faktus nuo nuomonės. Faktams taikomas tiesos kriterijus, o nuomonė - tai vertinimas, komentarai ar pastabos, kuriems tiesos kriterijus netaikomas, tačiau jie turi būti paremti tikrovėje egzistuojančiais faktais.
Ar galima būti nubaustam už pranešimą policijai?
Kyla klausimas, ar pats veiksmas - kreipimasis į policiją - gali užtraukti atsakomybę? Svarbu pabrėžti, kad pranešimas apie nusikaltimą negali būti naudojamas kaip „pagąsdinimo“ priemonė.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo perspėti asmenį apie baudžiamąją atsakomybę pagal BK 236 straipsnį už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą arba melagingą nekalto asmens įskundimą. Tai reiškia, kad jei asmuo sąmoningai teikia melagingus duomenis, siekdamas pakenkti kitam asmeniui, jis pats gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Kada pranešimas apie nusikaltimą nėra laikomas pagrįstu?
Ne visa informacija laikoma pranešimu apie nusikaltimą. Pareiškimas negali būti grindžiamas vien spėjimais, prielaidomis ar samprotavimais. Jei pranešama ne apie nusikalstamą veiką, o apie civilinio ar administracinio pobūdžio ginčus (pvz., skolos negrąžinimas ar darbo ginčai), tokie klausimai turi būti sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne baudžiamajame procese.
Fantastiška drama, Žalgirio mūšis su Fenerbahče ir sezono pabaiga | Ant karštų
Kaip teisingai pranešti apie nusikaltimą?
Jei nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, galite kreiptis į policiją žodžiu arba raštu. Pranešimą gali pateikti ir jūsų įgalioti atstovai (artimieji, globėjai). Svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Praneškite tai įstaigai, kuri pagal kompetenciją tiria tokio pobūdžio nusikaltimus.
- Tiksliai nurodykite įvykio vietą, laiką ir aplinkybes.
- Būkite pasirengę patvirtinti informaciją apklausos metu.
Jei policijos pareigūnas nepagrįstai atkalbinėja nuo pareiškimo priėmimo, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas ar piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228, 229 str.).
Civilinės gynybos priemonės
Baudžiamoji teisė yra „paskutinė priemonė“ (ultima ratio). Prieš kreipiantis į teisėsaugą dėl garbės ir orumo gynimo, rekomenduojama išnaudoti civilines priemones, numatytas Civiliniame kodekse (pvz., melagingos informacijos paneigimas). Civiliniame procese įrodinėjimo standartai skiriasi: atsakovas turi įrodyti, kad jo kritiška nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą.
tags: #ar #pareiskimas #policijai #gali #uztraukti #bauda