Klausimas, ar galima kalti vinis į medį, dažnai kyla tiek statybose, tiek kasdieniame gyvenime. Atsakymas yra - taip, tačiau svarbu žinoti, kokias vinis pasirinkti ir kaip jas tinkamai naudoti, kad konstrukcija būtų tvirta ir ilgaamžė, o gyvam medžiui nebūtų padaryta žala. Šis straipsnis apžvelgia medienos tvirtinimo elementus, jų savybes, pritaikymą ir teisingas naudojimo technikas įvairiose situacijose.
Medienos tvirtinimas statybose: Vinys ar medvaržčiai?
Mediena yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, ir tarpusavyje medienos konstrukcijos tvirtinamos specialiais medienai skirtais tvirtinimo elementais. Bene daugiausia medienos tvirtinimo elementų naudojama karkasinių namų statyboje.
Kyla klausimas: kaip geriau tvirtinti medines konstrukcijas statant karkasinį namą - sukti medvaržčiais ar kalti vinimis?
Statant karkasinį namą, nelabai svarbu, ką naudosite, jei medžiagos kokybiškos. Jei naudosite pigius geltonus medvaržčius, tai jų galvos gali trūkinėti, kai medis vaikšto. Jei naudosite nerifliuotus, necinkuotus vinis, tai jos rūdija ir gali atsipalaiduoti. Todėl naudokite ką norite, bet tik kokybiškus produktus.
Medvaržčių ir vinių pranašumai bei trūkumai
Gamyboje karkasai kalami tik vinimis dėl spartesnio ir greitesnio darbo. Tačiau iš praktikos pasakytina, kad būna (bet retai) tokių situacijų, kur be medvaržčio niekaip neišsisuksi. Nors anksčiau vinys buvo pagrindinis medienos jungimo elementas, dabar yra daugybė medvaržčių, pritaikytų sąlygoms, kuriose anksčiau jie nebuvo naudojami. Tvirtinimo elementus derinant su klijais gaunama itin tvirta medinė konstrukcija.
Priklausomai nuo jūsų poreikių bei galimybių sukti medvaržčius, to daryti nepatartina vien dėl dvigubai brangesnės medvaržčio savikainos. Įrankių nuomos punkte išsinuomojus kompresorių ir pistoletą kalti vinims, bus našesnis ir efektyvesnis darbas bei sutaupysite šiek tiek pinigų, kuriuos galėsite išleisti brangesnei, gražesnei, kokybiškesnei vidaus apdailai.
Karkasų gamybai naudojamos šaudomos vinys, nes jos sutaupo gamybos laiko ir yra tampresnės/atsparesnės medžio "vaikščiojimui". Medvaržčiai naudojami oro tarpų/lotelių prisukimui bei sienų tarpusavio jungimui, nes su jais galima lyginti.
Medienos tvirtinimo elementai: Tipai ir savybės
Medienos tvirtinimo elementai skirstomi į lauko ir vidaus pagal naudojimo vietą. Atitinkamai jie būna apsaugoti nuo išorės poveikio. Nuo tvirtinimo elemento apsauginio sluoksnio labai priklauso jo kaina.
Apsauga nuo korozijos
Lauko tvirtinimo elementai dažniausiai nuo nepalankių atmosferos sąlygų apsaugomi storesniu cinko sluoksniu. Cinkas saugo pagrindinį metalą nuo sąlyčio su deguonimi. Veikiamas aplinkos sąlygų, cinkas plonėja ir ilgainiui atsidengia tvirtinimo elemento metalas.
- Medvaržčių cinko sluoksnis per metus neagresyvioje aplinkoje sumažėja apie 1-1,5 µm ir 6-8 µm agresyvesnėje aplinkoje.
- Tvirtinimo elementų cinko storis gali skirtis priklausomai nuo padengimo būdo.
- Karštu cinku dengiant, cinko storis gali būti 50-150 mikronų, nors dažniausiai būna apie 20-45 mikronų storio (EN ISO 1461).
- Elektrolizės būdu cinkuojant, cinko storis būna 5-15 mikronų (EN ISO 2081).
Yra daugiau apsauginių paviršių iš cinko, chromo, kitų antikorozinių dangų. Pažangūs gamintojai yra sukūrę savo firminius padengimus, kurių sudėties ir technologinio proceso neatskleidžia. Pavyzdžiui, „Essve“ siūlo aukštos antikorozinės apsaugos medvaržčius su CorrSeal ar M-Fusion danga.
- CorrSeal technologija: Cinkuojama be chromo, gaunama produkcija, kurią galima naudoti C4 aplinkoje. Apsauginį sluoksnį sudaro 5-ių lygių apsaugos. Įprastinėse technologijose chromo druskomis apdorojus cinką, tai gali pailginti tarnavimo laiką apie 3 kartus. Tokie medvaržčiai vadinami geltonai pasyvuotais.
- M-Fusion technologija: Kai naudojant slėgį ir aukštą temperatūrą susimaišo cinkas ir geležis elementų paviršiuje. Taip pat išgaunama aukšta apsaugos nuo korozijos klasė.
Aplinkos agresyvumo klasifikacija
Medvaržčiai, dažniausiai jų pakuotės, turėtų turėti žymenį, kokioje aplinkoje jie gali būti naudojami. Aplinkos agresyvumas vertinamas pagal EN ISO 12944-2:2000 standartą:
| Aplinkos Tipas | Aprašymas | Metalo dengimo tipas | Išvaizda |
|---|---|---|---|
| C1 | Sausos vidaus patalpos | Elektrolitinis, blizgusis cinkavimas | Sidabro arba vario blizgus paviršius, gali būti kitos spalvos |
| C2 | Nešildomos vidaus patalpos, kur galima laikina vandens kondensacija | Elektrolitinis, blizgusis cinkavimas, Karštasis cinkavimas, dengimas nemetalinėmis medžiagomis | |
| C3 | Lauko sąlygos be aplinkos taršos | Karštasis cinkavimas, aliuminis | |
| C4 | Lauko aplinka, vidutinė tarša, zona 1-10 kilometrų nuo jūros | Corseal, M-Fusion, nerūdijantis plienas, storesnio sluoksnio karštas cinkavimas | |
| C5M/C5-I | Pajūrio zonos, kilometrai iki jūros, pramonė objektai, netoli druska barstomų kelių | Nerūdijantis plienas |
Raudonas laukelis apačioje dešinėje rodo padengimą (Corseal) ir tinkamumą naudoti C4 agresyvumo aplinkoje. Šalia nurodomas išdrožos tipas (TX20). Kairė apačia nurodo medvaržčio parametrus (4,5x70 - 4,5 mm diametras ir 70 mm ilgis).
Mechaninės savybės
Medienos tvirtinimo elementų mechaninės savybės daug priklauso nuo naudojamo metalo. Tai dažniausiai būna antroji, o kartais ir pirmoji pagal svarbą kainos sudedamoji dalis. Vizualiai vienodi medvaržčiai dažnai gali turėti metalo sudėties ir kokybės esminių skirtumų. Dažnai pigūs tvirtinimo elementai gaminami iš antrinių metalo žaliavų. Tokie tvirtinimo elementai neišlaiko vienodos kokybės, gavę didesnes apkrovas lūžta, lankstosi.
Medienos tvirtinimo elementų tipai
Medienai tvirtinti naudojami įvairūs kampiniai, medvaržčiai, vinys, klijai. Dažniausiai sudėtingiems jungimams naudojami keli elementai derinant juos su medienos sukirtimais.
Medvaržčiai medienos tvirtinimui
Medvaržčiai ir medsraigčiai yra du skirtingi vieno elemento pavadinimai. Jie būna skirti laukui ir vidaus darbams. Be jau minėtų apsauginių, mechaninių savybių, medvaržčiai skiriasi galvutės tipu ir paskirtimi.
Medvaržčių tipai:
- Medvaržtis su pilnu sriegiu;
- Inkarinis sraigtas su sustiprinta Torx galvute, skirtas metalinių tvirtinimo elementų jungimui prie medienos;
- Medvaržtis medienai su kryžmine galvute vidaus darbams;
- Cinkuotas medvaržtis medienos jungimui patalpos viduje ir konstrukcijose su Torx galvute;
- CorSeal padengimo medvaržčiai medienai lauke su Torx galvute.
Viena iš svarbesnių medvaržčių savybių - tai gebėjimas įsigręžti į medį be papildomo skylučių gręžimo ir nesuskaldant medžio. Tai gerokai sutrumpina darbo laiką ir užtikrina kontakto patikimumą. Įsigręžimui naudojama gana didelė jėga ir labai svarbus medvaržčio ir suktuko sukibimas.
Senesnės kartos medvaržčių su kryžmine galvute kontaktas su suktuko galvute dažnai būna silpnas, nusprūsta. Išsidrąsko išdroža ir sunku ne tik toliau įgręžti, bet ir ištraukti. Populiariausi dabar medvaržčiai su Torx daugiabriaune žvaigždės formos išdroža. Sukibimą užtikrina dvylika briaunų. Išdrožos dydis priklauso nuo medvaržčio dydžio. Parenkant suktuko galvutę reikia atitaikyti konkrečiai Torx išdrožai. Suktuko galvutės žymimos numeriais TX + dydis.
Įsukimą palengvina antgalyje esantis griovelis, kuris išstumia drožles. Gręžimo briaunos esančios virš sriegio praplatina skylę ir palengvina įsigręžimą. Po galvute esanti freza leidžia lengvai įgilinti galvutę į medį.
Specializuoti medvaržčiai
- Gegniniai medvaržčiai su sustiprinta Torx galvute dažniausiai naudojami gegnės tvirtinimui prie murloto, jie atsparūs kirpimo jėgai. Šiuos medvaržčius galima įsukti ir nedarant papildomos skylutės, tačiau išgręžus skylutę užtikrinamas didelis jungimo tikslumas.
- Kryžminės galvutės medvaržčiai dažniausiai naudojami prisukti lengvesnį medį. Dažnai išgręžiama mažesnio skersmens skylutė, kad lengviau įsigręžtų medvaržtis. Keturkampę išdrožą turi gipskartonis/medis juodieji medsraigčiai. Kryžminė išdroža būna skirtinga, yra PH (Philips) ir PZ (Pozidriv) išdrožų tipai. PZ yra dažniau naudojama, ji turi papildomas briaunas ir atpažįstama pagal užapvalintą galiuką. PH turi ilgesnį ir aštresnį smaigalį.
Ilgą laiką medvaržčiai nebuvo naudojami metalo jungimui su mediena, ir medienos jungimui, kur numatomos kerpančios apkrovos. Įprastinių medsraigčių metalas nelaiko statmenos ar įstrižos apkrovos. Tačiau jau kuris laikas statybininkams siūlomi medsraigčiai, kuriais prisukami metaliniai tvirtinimo elementai ir tvirtinamos gegnės. Tai gerokai supaprastino ir pagreitino daugelio mazgų jungimus.
Vinys medienos tvirtinimui
Vinys išlieka svarbiu medienos tvirtinimo elementu. Jos pigesnės, jomis paprasta naudotis. Vis dėlto medvaržčiai po truputį išstumia vinis iš daugelio tvirtinimo mazgų. Nors kai kur jos išlieka nepakeičiamos, kaip, pavyzdžiui, kalant dailylentes.
Vinių tipai:
- Nerūdijančio plieno vinys: Tinka C4+ sąlygoms. Idealus variantas grebėstams prikalti.
- Cinkuotos sraigtinės vinys: Tinka lauko sąlygoms, galima naudoti grebėstams prikalti.
- Paletinės vinys: Rievetos, puikiai sujungia ir laiko medieną.
- Viniakalės vinys: Kieto metalo, rievelės tvirtai laiko medienoje.
- Statybinės vinys: Labiau tinkamos vidaus ir nuo drėgmės apsaugotoms patalpoms. Lauke netinka ne tik dėl prastos apsaugos nuo aplinkos poveikio. Besiplečianti mediena ištraukia vinis, konstrukcija susilpnėja.
- Vinys plačia galvute: Prikalti plokštėms.
- Storos įpjautinės sukabinimo vinys su sustiprinta galvute: Skirtos metaliniams tvirtinimo elementams prikalti prie medienos.
- Dailylenčių vinys: Maža galvutė pasislepia medienoje.
Taisyklės, kurių reikia laikytis kalant vinis:
Atstumai tarp kalamų vinių skaičiuojami atsižvelgiant į medienos tipą, medienos storį ir vinies skersmenį. Skirtingi atstumai bus, jei mediena bus kalama išilgai ir skersai medienos pluošto.
- Kalant išilgai medienos sluoksnio, atstumas tarp vinių negali būti mažesnis nei 15 vinies skersmenų (d), jei medienos storis daugiau 10 d arba mediena neperkalama. Jei mediena yra 4 d, atstumas padidėja iki 25 d. Atstumas nuo medienos galo - ne mažiau 15 d.
- Kalant skersai medienos pluošto, atstumas tarp vinies ašies ir krašto 4 d. Neperkalamos medienos atstumai tarp vinių ne mažiau 15 d.
Vinys skirstomos taip pat pagal dydį. Pirkdami vinis matysite, pavyzdžiui, du skaičius: 4,5 x 100, tai reiškia, kad perkate 4,5 milimetrų skersmens, 100 milimetrų ilgio vinis. Dažniausiai neperkalamos medienai perkamos vinys bent 5-10 mm mažesnio skersmens nei perkalamai medienai. Jungiant dvi plonesnes medienos detales perkamos ilgesnės vinys, kad perkalus jas būtų galima užlenkti ir patikimai sutvirtinti mazgą.
Viniakalės
Gerokai darbus palengvina viniakalės. Viniakalės vinys yra iš kieto metalo, pritaikytos atlaikyti smūgį, kuris sukiša vinį per visą jos ilgį. Vinys yra su ranteliais, kurie neleidžia viniai judėti judant medienai. Viniakalės vinys būna plonesnės, todėl galima kalti arčiau medienos krašto ir arčiau kitų vinių. Darbas su viniakale greitesnis.
Viniakalė gali būti dujinė-akumuliatorinė ir pneumatinė. Dujinė akumuliatorinė patogesnė dėl didesnio mobilumo. Smūgį sukuria akumuliatoriaus žiežirbos uždegtos dujų kameroje. Vieno balionėlio ir pakrauto akumuliatoriaus pakanka apie 1000-iui vinių įkalti. Kalant plaktuku, darbas ilgesnis 5-6 kartus. Pneumatinė viniakalė jungiama prie kompresoriaus ir smūgį sukuria suspaustas oras. Nerūdijančios vinys naudojamos ten, kur daug drėgmės, agresyvesnė aplinka.
Didžiosiomis vinimis prikalami horizontalieji grebėstai. Mažesnėmis vinimis prikalami vertikalieji grebėstai - tašeliai oro tarpui. Tašeliai klojami ant difuzinės plėvelės, į tarpą reikia pakloti vinių juostą.
Profesionali vyniakalė, tikras geras įrankis meistrams - gurmanams.
Kiti tvirtinimo elementai
Metaliniai tvirtinimo elementai
Medienos jungimui dažnai naudojami metaliniai kampai, plokštelės, laikikliai. Jie sudaro gana ženklią tvirtinimo elementų kainos dalį, tačiau užtikrina patikimus mazgų sujungimus.
Gegnių tvirtinimai yra kelių tipų. Tradiciniai gegnių tvirtinimai sujungia gegnę su murlotu. Jie būna kairiniai ir dešininiai. Kai gegnė nutolusi nuo murloto, dažniausiai vidinėje mazgo dalyje, naudojami specialūs gegnių laikikliai (pvz., Essve). Jie taip pat būna kairiniai ir dešininiai.
Gegnių laikikliai tvirtinami inkariniais sraigtais ir vinimis. Skylučių ir tuo pačiu vinių bei sraigtų diametras iki 5 mm. Dažniausiai sukalama ar susukama po 6 inkarinius medvaržčius arba vinis į sparną. Konkrečiai situacijai parenkami skirtingo ilgio laikikliai. Reikėtų įvertinti, kad viršutinis sparnas neturi išlįsti virš gegnės. Taip pat nėra prasmės įsigyti ilgesnį nei murlotas gegnių tvirtinimą.
Sustiprintas metalinis kampas naudojamas statmenam jungimui sustiprinti. Standumo briauna neleidžia lankstytis kampučiams ir atlaiko gana dideles laužimo apkrovas. Sijų laikikliai naudojami medinių perdangų įrengimui. Ši konstrukcija taip pat tarnauja kaip papildomas lygiagrečių murlotų jungimas, neleidžiantis jiems išsilenkti į išorę nuo stogo konstrukcijos svorio.
Klijai ir ankerinė masė
Klijai medienos tvirtinimo darbuose vis dažniau papildo ar net keičia vinis ir medvaržčius. Aukšta modernių klijų adhezija patikimai sujungia medines dalis. Kaip atskirą grupę verta paminėti ankerinę masę, kuri labai plačiai naudojama medinių elementų tvirtinimui prie betono. Svarbu pritvirtinti karkasinio, skydinio, modulinio namo rostverką prie pamato, kad jis nepasislinktų.
Rostverko tvirtinimas ankerine mase: pradžioje medienos grąžteliu pragręžiama mediena. Naudojami 2 grąžteliai - vienas su snapeliu, kitam nupjaunamas snapelis. Didžioji dalis pragręžiama normaliu grąžteliu, likusi dalis su grąžteliu nupjautu snapeliu. Betono grąžtu išgrežiama skylė betone, kruopščiai išvalomos dulkės. Labai padeda kiek didesnio diametro nei skylė kietų, plastikinių šerelių šepetėlis. Skylė užpildoma ankerine mase, įstatomas metalinis strypelis. Komponentai susimaišo slinkdami specialiu vamzdeliu. Po paros masė sutvirtėja ir rostverkas prisukamas varžtais.
Karkasinio namo konstrukcijų jungtys
Privačioje statyboje daug medienos tvirtinimo mazgų yra karkasinio namo statyboje. Reikalingus tvirtinimo elementus ir jų kiekius turėtų apskaičiuoti konstruktorius projektuotojas. Jie dažniausiai naudoja tipinius projektus, tačiau geriau žino, kurį projektą pritaikyti. Karkasinio namo statyboje tvirtinimo elementai gali sudaryti apie 7-10 proc. sąmatos. Tinkamų elementų visuma užtikrins konstrukcijos stabilumą.
- Gegnės ir murloto jungtis: Didžiausios apkrovos tenka gegnės ir murloto jungčiai. Tvirtinama gegniniais kampučiais, ilguoju medvaržčiu su sustiprinta galva, inkariniais vinimis ir medsraigčiais. Taip pat rekomenduojamas gegnės ir murloto sukirtimas.
- Viršutinis gegnės jungimas: Naudojant gegninius kampučius, ilgąjį medvaržtį su sustiprinta galvute, stygą, leidžiančią kompensuoti skėtimo jėgą. Viršutinis gegnių tvirtinimo mazgas turi daugiau natūralių atramų. Gegnės remiasi viena į kitą ir į kraigo lentą. Papildomai gegnės pritvirtinamos viršuje gegnių laikikliais.
- Murloto ir rostverko tarpusavio sujungimas: Naudojami sustiprinti kampai.
- Statramsčių prijungimas prie murloto ir rostverko: Paprasčiausia prišaudyti viniakale.
- Perdengimo sijų sujungimas: Naudojami sijų laikikliai.
- Grebėstų tvirtinimas prie gegnių: Geriausia rievėtos nerūdijančios vinys.
- Rostverko tvirtinimas prie pamato: Naudojama dvikomponentė ankerinė masė, sriegiuotas strypelis.
- Sienų sutvirtinimas skersiniais tašais: Naudojami medvaržčiai arba rievėtos vinys.
Atsakingiausias momentas yra gegnės jungimas su murlotu. Čia yra didžiausios stogo konstrukcijos apkrovos. Tuo tarpu gegnės ir murloto sukirtimo plotas yra labai nedidelis. 8 iš 10 senovinių rąstinių namų deformacijų yra būtent gegnės ir murloto susikirtime. Todėl čia galima panaudoti net perteklinius tvirtinimo sprendimus. Pradedama nuo sukirtimo, tada įsukamas gegninis medvaržtis su sustiprinta galva. Iš išorės pritvirtinami gegnių laikikliai. Iš vidaus gegnės pritvirtinamos gegnių tvirtinimo elementais.
Grindų ir dailylenčių tvirtinimas
Grindinės lentos
Grindinės lentos kalamos sraigtinėmis vinimis. Kalama į šonus, siekiant, kad nesimatytų vinių galvučių. Kadangi dažnai kalamas plonas medis, kuris gali skilti, svarbu parinkti arba paruošti vinis. Kalant lentas, pravartesnės bukos vinys, meistrai dažnai prieš kaldami stukteli plaktuku į vinies smaigalį. Pirmosios lentos galą prisukite ar prikalkite prie lagių taip, kad tvirtinimo vieta atsidurtų po grindjuoste.
Medinės dailylentės
Medinės dailylentės turi būti saugomos jų originalioje pakuotėje mažiausiai 2 dienas toje patalpoje, kurioje jos bus tvirtinamos. Dailylentės gali būti tvirtinamos prie visų rūšių pagrindų. Medis - tai natūralus produktas, todėl skirtingu metų laiku, keičiantis santykiniam oro drėgnumui, keičiasi ir jo savybės. Todėl dailylentės gali linkti, suktis, šiek tiek riestis.
Dailylentės gali būti aliejuojamos, dažomos, beicuojamos, lakuojamos. Rekomenduojame tai daryti dar prieš jų tvirtinimą ant sienos ar lubų, tokiu būdu padengsite visą dailylentės plokštumą. Tokios dailylentės vėliau nereikalauja jokio papildomo impregnavimo. Beicuotos dailylentės nereikalauja papildomos priežiūros.
- Vinių matmenys dailylentėms - 2,2×45 mm.
- Vidaus dailylentes tvirtinant drėgnose patalpose, vinys ir sraigtai turi būti cinkuoti.
- Vinis galima kalti plaktuku arba viniašaudžiu.
- Įsitikinkite, kad kiekviena dailylentė pritvirtinta glaudžiai, nepaliekant tarpelių.
Tvirtindami prie sienos dailylentes visada palikite oro tarpą ventiliacijai. Šis oro tarpas turi būti per visą pakalimo sieną - nuo apačios iki viršaus, kad oras laisvai judėtų, o patekęs vanduo galėtų lengvai išgaruoti. Taip užtikrinsite tolygų drėgmės pasiskirstymą medienoje ir lentos nesikraipys.
Norėdami apsisaugoti nuo vabzdžių, su išdrožomis suleistų arba lenta ant lentos sukaltų dailylenčių sienos viršutinį ir apatinį oro tarpą pridenkite tinkleliu nuo vabzdžių. Geriau, kad termomediena neturėtų tiesioginio sąlyčio su porėtais, vandenį sugeriančiais paviršiais ir nesiglaustų prie tokių, ant kurių vanduo kaupiasi. Ypač svarbu, kad nesiliestų galais, nes nupjautos medžio skaidulos imlesnės drėgmei. Dažnai naudojama DPC plėvelė ar kitos hidroizoliacinės medžiagos, bet efektyviausias sprendimas - palikti oro tarpą.
Jei termomedienos nedengsite jokiomis apsaugančiomis medžiagomis, jungdami lentas į ilgį, galų sudūrimuose palikite bent 5 mm atitraukimą ventiliacijai. Geriausia, kad pastato angas ar kitus su dailylentėmis besiribojančius elementus pavyktų apkalti sveikomis dailylentėmis, neskeliant jų per ilgį.
Termomedieną geriausia tvirtinti savisriegiais medvaržčiais arba vinimis iš nerūdijančio plieno. Jei kalsite vinimis, geriau rinkitės rievėtąsias - jos tvirčiau laiko, tad galite imti plonesnes ir sumažinti lentos skilimo riziką.
Tvirtinimo taisyklės dailylentėms:
- Vinis kalkite spaudimą reguliuojančiu pneumatiniu plaktuku.
- Venkite paslėpto dailylenčių tvirtinimo.
- Varžtą sukite arba vinį kalkite ne arčiau kaip 25 mm nuo lentos galo ir ne arčiau kaip 30 mm nuo lentos krašto.
Vinių kalimas į gyvus medžius: Žala ar saugumas?
Klausimas, ar medžiui nedaroma žala, jei informacinė lentelė prikalta ilgomis vinimis prie gyvo medžio kamieno, sukėlė visuomenės susirūpinimą, kaip antai „Delfi“ kreipęsis skaitytojas Edvardas.
Vilniaus miesto savivaldybė paaiškino, kad priešingai - būtent toks ženklinimas laikomas saugiu ir reikėtų sunerimti, išvydus kitaip paženklintą medį.
Tako ženklinimas dabar yra kur kas draugiškesnis aplinkai - buvusias plastikines juosteles aplink medžius keičia aliuminio kompozito lentelės, kurios yra pritvirtintos prie medžių arboristinėmis vinimis (tokios naudojamos ir kituose Europos miestuose). Tai vakarų šalyje įprastas žymėjimas, kuris nedaro žalos medžio fiziologijai ir gyvybinėms funkcijoms, nesutrikdo vandens apytakos, nepažeidžia medžio šerdies.
Vilniaus savivaldybės atstovas paaiškino, kad vinukai palikti neįkalti 4-5 cm į medį, priklausomai nuo medžio amžiaus. Paliktas atstumas nuo medžio žievės iki informacinės lentelės leidžia žievei augti, o lentelė lieka savo vietoje. Arboristinės vinys pagamintos iš nerūdijančio plieno, nes tam tikri medžiai, tokie kaip ąžuolas, turi savyje tam tikrų rūgščių, nuo kurių paprastas metalas surūdytų. Taigi, toks ženklinimas yra praktiškai saugiausias įmanomas.
Šis žymėjimo būdas nedaro žalos medžio fiziologijai ir gyvybinėms funkcijoms, nesutrikdo vandens apykaitos, nepažeidžia medžio šerdies. Toks sprendimas yra draugiškesnis aplinkai, nei anksčiau naudotos plastikinės juostelės aplink medžius.
Arboristų nuomonės
Vis dėlto, arboristas Artūras Žilinskas teigė, kad gyventojų pyktį vinys kelia ne veltui. Pasak jo, bet koks į medį kalamas svetimkūnis sužaloja jo audinius. „Jei medis daug stambesnis, 30-40 cm skersmens, aš vis tiek nekalčiau.
Jaunikliams medžiams tai yra žaizda. Jei liks vinys daug metų, galiausiai bus nieko gero. Būna, šaliname pavargusius medžius, kiek medžio šerdyje randame vinių. Toje vietoje medis dažniausiai būna išgedęs ir jau net užsigydęs. Per daug metų dėl to gali ir skylė kamiene atsirasti“, - paaiškino A. Žilinskas.
„Tie skersiniai tiek apauga, kad atsiduria medžio kamieno viduryje po 10 metų. Gali prasidėti nuo vinies. Jei jas ištrauktų po pusmečio, na, kad ir po metų, medis jaunas gali lengvai išsigydyti. Bet jei ilgam, nieko gero nebus, jei suskilo, tai visai pažeidimas rimtas“, - dėstė A. Žilinskas. „Jei koks nevertingas klevukas ar mažiukas, nemanau, kad kas užsiiminės. Įdomu, ar tos lentelės ilgaamžės. Bet net jei neilgaamžės, negalima taip daryti, yra visokių priemonių: galima apjuosti dirželiu, kur užsispaudžia kaip guma, gali augti kartu su medžiu. Manau, čia pasirinktas pigiausias variantas, norint padaryti greitai, kuo paprasčiau“, - komentavo arboristas A. Žilinskas.
Pasak arboristų ir dendrologų, miestų medžiai džiūsta ne dėl jiems pritaikytų vinių, o dėl to, kad prisodinome netinkamų rūšių, taip pat sudarome sąlygas kenkėjams apsigyventi medžiuose. Neretai medžius mieste sodiname ypač skurdžioje žemėje, todėl jiems kenkia ne tik ligos, bet ir mitybinių medžiagų trūkumas. Medžiams kenkia ir žiemą ant kelių purškiamos druskos, išmetamosios automobilių dujos. Kita problema - genėjimas: neretai jis būna netinkamas, sužeidžia medį.
tags: #ar #galima #kalti #vinis #i #medi