VDU docentės Lauros Šeibokaitės įsitikinimu, dar reikia laiko, kad Lietuvos vairuotojų įpročiai kelyje pasikeistų, mat pati visuomenė pernelyg toleruoja Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Šis požiūris į taisykles ir elgesį kelyje atspindi platesnius psichologinius veiksnius, kurie veikia vairuotojų sprendimus ir bendrą eismo saugumą.
Vairuotojų elgesys ir kelių eismo saugumas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2018 m. didžiausią visų įskaitinių eismo įvykių dalį sudarė susidūrimai (34,19 proc.) ir užvažiavimai ant pėsčiojo (28,09 proc.). Anot LAKD tyrimo, pernai 71,25 proc. įvykusių įskaitinių eismo įvykių kaltininkai buvo automobilių vairuotojai. Jie dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas ir susidariusias situacijas keliuose, nesilaiko kelių eismo taisyklių, stokoja eismo kultūros - nepagarbiai elgiasi su kitais eismo dalyviais. Neigiamos įtakos eismo saugumui turi vairavimas išgėrus, apsvaigus ar pavargus.
„Psichologai ir daugelis vairavimo specialistų rizikingą vairavimą apibrėžia kaip tokį, kuris didina tikimybę patekti į eismo įvykį. Visa, ką žmogus daro ne pagal taisykles“, - teigė L. Šeibokaitė.
Rizikingo vairavimo psichologiniai veiksniai
Tyčiniai ir netyčiniai KET pažeidėjai
Specialistai išskiria dvi vairuotojų kategorijas. Vieni jų eismo taisykles laužo tyčia. Tokie vairuotojai žino KET, bet vis dėlto patys sprendžia, kaip elgtis kelyje. Tai ypač galioja greičio viršytojams, nes jie įsitikinę, kad geriau žino, koks greitis leistinas nei eismo specialistai.
Kita kategorija pažeidėjų taip elgiasi netyčia. Geriausias to pavyzdys - situacijos, kai įprastame kelyje pakeitus ženklus ar kelio ženklinimą, vairuotojai tai pastebi ne iškart, o tik po kurio laiko. Netyčiniai pažeidėjai irgi gali sukelti avarinių situacijų, bet vis dėlto pavojingiausi tie, kurie sąmoningai laužo KET.
Greičio viršijimo motyvai ir saugumo iliuzija
Užkietėję greičio viršytojai - viena pavojingiausių pažeidėjų grupių. Tyrimai rodo, kad kiekvienas viršytas kilometras proporcingai didina tikimybę pakliūti į eismo įvykį. Važiuodamas 130 km per valandą greičiu, vairuotojas apdoroja tik informaciją, kurią mato per priekinį automobilio stiklą. Bet daugelis vis tiek pernelyg pasitiki savo vairavimo įgūdžiais.
Nuo ko priklauso, kad vairuotojai linkę viršyti leistiną greitį ar apskritai nemąsto apie saugų greitį kelyje? Anot psichologų, tai lemia keli veiksniai. „Pirmiausia tai - malonumas greitai važiuoti. Juolab kad šiuolaikiniai automobiliai leidžia tai daryti. Su kolegomis svarstėme, kad 130 km per valandą greičiu važiuojantys „Žiguliai“, matyt, subyrėtų. O naujuose automobiliuose toks greitis beveik nejuntamas, tad pats automobilis sukuria saugumo iliuziją“, - pastebėjo VDU docentė L. Šeibokaitė. Tyrimai rodo, kad kuo saugesnis automobilis atrodo, tuo vairuotojas labiau sau leidžia pažeisti KET. Jis tiki, kad automobilio techninės galimybės susidoros. Bet statistika byloja, kad viršijus greitį, automobilis nebėra pajėgus išspręsti problemų.
Kitas veiksnys, lemiantis norą važiuoti greičiau nei leistina, - vairavimo kultūra šalyje. „Pati visuomenė toleruoja greitesnį važiavimą. Vairuotojai mokosi vieni iš kitų, ypač - pradedantieji vairuotojai. O mūsų visuomenėje apstu greitesnį vairavimą pateisinančios retorikos“, - pastebėjo L. Šeibokaitė.
Asmenybės bruožai ir emocijų įtaka
Mokslininkai mažai tyrinėjo, kiek įtakos vairuotojų norui laužyti taisykles turi temperamentas. Bet tyrimais nustatyta, kad per 90 proc. nelaimių kelyje nutinka dėl žmogaus klaidos. „Itin daug pažeidimų galime paaiškinti įvairiausiais psichologiniais veiksniais. Pavyzdžiui, tam tikrais asmenybės bruožais“, - aiškino VDU docentė.
Vienas tokių bruožų - agresyvumas. Tikėtina, kad agresyvus žmogus ir prie vairo elgsis agresyviai, o tai provokuos tikimybę patekti į avariją.
Psichologai išskiria ir tokią žmogaus savybę, kaip aštrių arba naujų įspūdžių siekis. „Prie vairo gera vieta tai savybei pasireikšti, - pastebėjo L. Šeibokaitė. - Ekstremalias patirtis mėgstantys žmonės, dažnai rizikuoja ir vairuodami. Pavyzdžiui, viršydami greitį.“ Impulsyvūs žmonės irgi mėgsta paspausti greičiau. „Kai žmogus sunkiai susidoroja su pirmu impulsu, kuris jam kyla, supykęs jis spaudžia greičio pedalą“, - sakė psichologė.
Gebėjimas tvarkytis su savo emocijomis - svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso vairavimo įpročiai. Tie žmonės, kurie neatpažįsta savo emocijų, nesusivokia, ką jaučia tam tikroje situacijoje, neturi didelio arsenalo, kaip išreikšti emociją, taip pat yra linkę pažeisti taisykles kelyje. Yra daug būdų išreikšti pyktį, bet jei žmogus žino tik vieną tų būdų, greičiausiai jį rinksis ir kelyje. Emociškai brandesni žmonės daugeliu atveju ir kelyje rinksis mažiausiai pavojingą būdą pykčiui išreikšti.
Stresas ir nerimas gali sutrikdyti mūsų gebėjimą priimti sprendimus. Kai esame įsitempę, reakcijos sulėtėja, o tai gali sukelti pavojingas situacijas. Tada gali kilti noras elgtis agresyviau - greičiau lenkti ar ignoruoti kelio ženklus. Mūsų emocijos taip pat veikia pasirinkimus kelyje. Pavyzdžiui, nusivylę ar liūdni, galime kaip niekad norėti greičiau pasiekti tikslą, todėl rinksimės trumpesnį, bet galbūt nesaugų maršrutą.
Požiūris į KET ir socialinis spaudimas
Vairavimo įgūdžiams didelės reikšmės turi ir šalyje įsigalėjęs požiūris į KET bei kitus vairuotojus. Kuo daugiau vairuotojų mano, kad nieko tokio kartais pažeisti taisykles, tuo labiau rizikuoja apskritai visi vairuotojai. Problema ta, kad daug vairuotojų yra įsitikinę, kad jie geriau žino, kur ir kokių taisyklių reikia laikytis. „Paklauskite vairuotojų, ar ženklai keliuose teisingi, ar jų reikia? Jums pripasakos istorijų apie tai, kaip niekas nesupranta, kokius ženklus reikia statyti. Bėda ta, kad žmonės vadovaujasi netikromis savo žiniomis“, - teigė L. Šeibokaitė.
Jauni vairuotojai randa dar vieną motyvą pažeisti KET. Tai - noras įtvirtinti savo kaip itin „kieto“ vairuotojo statusą. Tada prie vairo dažnai rizikuojama vien dėl užgaidos padaryti įspūdį bendraamžiams. Tačiau VDU docentė pastebi, kad KET - ne šiaip taisyklių rinkinys. Tai - sudėtingais tyrimais pagrįsta teorija, padedanti išvengti nelaimių kelyje. „Kai man pačiai kyla noras greičiau pavažiuoti ar kaip kitaip pažeisti taisykles, aš sau primenu, kad tas taisykles sugalvojo ne veltui, tad turiu pasitikėti ekspertais, kurie saugo mano ir kitų vairuotojų gyvybes“, - įsitikinusi mokslininkė.
Už savo veiksmus atsakingas pats. Bendraudami su paaugliais, psichologai visada pabrėžia: už savo elgesį esi atsakingas tik tu, nepriklausomai nuo aplinkybių. Ši taisyklė galioja ir vairuotojams. „Jei pažeisi taisykles, niekam nebus įdomios aplinkybės, kodėl taip nutiko. Sprendimą, kaip elgtis kelyje, priimi tu.“
Vairuotojo patirties etapai ir gebėjimo ypatumai
Patirtis tiesiogiai siejasi su vairavimo praktika. Psichologai mano, kad vairuotojai ne iš karto geba saugiai vairuoti. Vairavimo patirtis skirstoma į kelis etapus:
- Įveikiamas nuolatinės baimės jausmas. Jis trunka pirmas vairavimo dienas, o kartais - savaites. Šis laikotarpis ypač sunkus. Žmogus, kuris ką tik sėdo prie automobilio vairo, susiduria su iki tol nepatirtomis užduotimis ir problemomis, kurioms išspręsti jis neturi nei žinių, nei patirties.
- Neįvertinamas pavojus. Per pirmą etapą vairuotojas stengiasi išvengti kritinių situacijų, todėl dažniausiai nepatiria grubaus elgesio keliuose ir nepatenka į avarijas. Dėl to susidaro apgaulingas „meistriško“ vairavimo pojūtis. Žmogus pradeda nepagrįstai pasitikėti savimi ir rizikuoti.
- Silpnėja perdėto saugumo jausmas. Ilgiau vairuoji - saugiau jautiesi, tačiau iš tikrųjų mažėja atsargumas.
- Įvertinamas objektyvus pavojus.
- Silpnėja saugumo jausmas. Patiriama trečiais ar ketvirtais vairavimo metais arba tada, kai vairuotojas yra nuvažiavęs pirmuosius 100 tūkstančių kilometrų. Psichologų nuomone, šis fenomenas susijęs su tuo, kad geri vairavimo įgūdžiai ir patirtis lemia dėmesingumo ir atsargumo silpnėjimą. Statistika sako, kad patyrę vairuotojai dažniau patenka į dideles avarijas.
Būna atvejų, kad pirmasis susižavėjimas savarankišku vairavimu praeina. Staiga netenkama noro vairuoti, genda nuotaika, žmogus prisiekia daugiau niekada nesėsiąs prie automobilio vairo. Psichologai tokią būseną vadina persivalgymu. Kartais nepatyręs vairuotojas neužleidžia kelio kitai mašinai tik dėl to, kad bijo atlikti papildomą judesį. Todėl rekomenduojama neerzinti aplinkinių, o ramiai manevruoti ir nekelti sumaišties kelyje.
Vyrų ir moterų elgsenos kelyje skirtumai
Norėtume pridurti keletą žodžių apie moterų ir vyrų elgsenos kelyje skirtumus, kuriuos lemia ne tik prigimtis, bet ir socialinės kultūrinės priežastys. Pavyzdžiui, berniukai labiau pasitiki savimi, o jų tikslas - sėkmė, dėl kurios verta rizikuoti. Mergaitės atsargesnės ir pirmiausia stengiasi nepatirti nesėkmių.
Pagrindinę vyrų ir moterų vairavimo skirtumų priežastį galima apibūdinti taip: moterys daugiau pasitiki taisyklėmis, o vyrai - technika ir savimi. Todėl, vyrai dažniau klysta ir patenka į avarijas dėl didelio pasitikėjimo savimi ir galimybių pervertinimo, o moterys - dėl pasitikėjimo savimi stokos ir perdėto atsargumo. Moterys labiausiai nemėgsta važiuoti atbulomis.
Žiemos vairavimo iššūkiai ir psichologiniai aspektai
Spustelėjęs šaltis ir iškritęs sniegas - ženklas vairuotojams, kad prasideda tikra žiema. Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ skambučių centras sningant registruoja apie 13 proc. išaugusį transporto žalų skaičių, palyginti su praėjusios savaitės įprastu srautu, o draudimo ekspertai pataria kelionėms automobiliu planuoti dvigubai daugiau laiko. Ilgametė „Lietuvos draudimo” statistika rodo, kad žiemą avarijų keliuose augimą labiausiai lemia pirmas iškritęs sniegas, plikledis, taip pat po ilgiau užsitęsusio sauso, nesniegingo periodo pasirodę krituliai. Bendrovės duomenimis, šią žiemą per parą vidutiniškai įvyksta 172 eismo įvykiai - 5 proc. daugiau negu 2016-ųjų žiemos sezonu. Didžiausią eismo įvykių skaičių šią žiemą „Lietuvos draudimas“ fiksavo prieš pat Kalėdas - gruodžio 21-ąją, iškritus pirmam gausiam sniegui: tą dieną avarijų skaičius išaugo kone dvigubai - iki 320-ies.
„Spustelėjus šaltukui bemaž kasdien kelyje tenka stebėti važiuojančius automobilius netvarkingai nuvalytais apšerkšnijusiais langais. Rodos, smulkmena, tačiau tai gali tapti viena iš nelaimės kelyje priežasčių. Jei skubantys vairuotojai žiemą pakeistų kelis ydingus įpročius, nemalonių situacijų, streso, o taip pat avarijų žiemą galėtų gerokai sumažėti“, - sako ekspertas.
Saugaus vairavimo žiemą patarimai
Dažni vairuotojų žiemos įpročiai ir jų pasekmės
- Nenuvalyti apšerkšniję automobilio langai. Tie vairuotojai, kurie prieš sėsdami prie vairo, nuvalo tik nedidelį priekinio ir šoninių stiklų dalį, smarkiai rizikuoja. Geras matomumas - svarbiausia saugumo sąlyga, todėl rekomenduojama nuvalyti visus apledėjusius automobilio langus, taip pat veidrodėlius, priekinius ir galinius žibintus. Statistika liudija, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje - beveik kas antra mūsų šalyje registruota transporto priemonė yra senesnė nei 15 metų.
- Ant automobilio paliktos sniego pusnys. Kone kasmet žiemą būna dienų, kai per parą gali iškristi 10 ir daugiau centimetrų sniego. Gausiau pasnigus vairuotojams tenka paplušėti valant pusnis ir nuo savo automobilių. Tačiau dalis vairuotojų skubėdami neretai sniegą paliką ant automobilio kapoto ar stogo. Toks įprotis kelia grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Pirmiausia, važiuojant ar stabdant sniegas nuo stogo gali kristi ant priekinio automobilio stiklo. Be to, sniegas nuo automobilio gali byrėti ant kitų automobilių, važiuojančių iš paskos.
- Žiemai neparuošta valytuvų sistema. Šaltuoju metų laiku valytuvams ir jų sistemai tenka padidintas darbo krūvis: įvairūs krituliai - nuo lietaus, šlapdribos iki pūgos, greitai besikeičianti oro temperatūra ir itin dideli šalčiai reikalauja, kad ji veiktų nepriekaištingai. Tam reikia kokybiškų valytuvų, jų guma turi būti nepažeista. Taip pat labai svarbu pasirūpinti langų valymo skysčiu, kuris neužšaltų esant itin žemai neigiamai temperatūrai. Lietuvoje orai yra labai permainingi, tad vos per vieną naktį temperatūra gali pasiekti dviženklį skaičių.
- Nuolatinis skubėjimas. Žiemą, ypač sudėtingomis oro sąlygomis - esant plikledžiui, siaučiant pūgai - rekomenduojama kelionei numatyti du kartus daugiau laiko negu įprastai. Vos įsėdus į automobilį sunku įvertinti, kokia kelių būklė šiandien, todėl vairuotojams dažnai tenka taikytis prie kelio sąlygų jau pradėjus kelionę. Skaičiuojama, kad važiuojant snieguotu keliu stabdymo atstumas išauga du kartus ar net daugiau, o ant tilto ar viaduko susiformavusį plikledį vairuotojai dažniau ne pastebi, bet pajaučia jau stabdydami. Paprasčiausias patarimas - neskubėti. Juk ir pėsti nelakstome apsnigtais, slidžiais šaligatviais. Staiga pasikeitusios sąlygos šalies keliuose ir gatvėse ypač nelengvu išbandymu tampa tiems, kuriems tai - pirma žiema už vairo.
Keliautojo psichologija ir automobilio pasirinkimas
Socialinis aspektas taip pat svarbus. Vairuojant su artimaisiais, gali kilti noras dalytis malonumu, todėl dažnai pasirinktas vairavimo stilius būna atviresnis ir linksmesnis. Ne mažiau svarbus ir požiūris į patį automobilį. Daugelis žmonių automobilius laiko ne tik transporto priemonėmis, bet ir asmenybės atspindžiu. Visi šie aspektai rodo, kad mūsų emocinė būsena ir automobilio psichologija glaudžiai susiję su vairavimo įpročiais.
Keliaujant automobiliu, kiekvienas mūsų pasirinkimas gali turėti didelę įtaką tiek pačiai kelionei, tiek jos patirčiai. Pirmiausia, maršruto pasirinkimas gali lemti ne tik kelionės trukmę, bet ir aplinką, kurioje praleisime laiką. Greitkelis gali paspartinti mūsų kelionę, tačiau praleisime galimybę mėgautis nuostabiais peizažais ir mažais miesteliais. Kitas svarbus aspektas - tai, su kuo keliaujame. Ar tai šeima, draugai, ar kolegos? Kiekviena grupė atneša savo nuotaiką ir lūkesčius. Kai kurie gali trokšti aktyvaus poilsio, kiti - ramybės ir atsipalaidavimo. Laikas, kada leidžiamės į kelionę, taip pat gali daryti didelę įtaką patirčiai. Kelionė savaitgalį gali būti puikus pabėgimas nuo rutinos, tačiau gali būti ir perpildyta turistų.
Ne mažiau svarbus ir transporto priemonės pasirinkimas. Kiekvienas automobilis turi savitų ypatybių, kurios veikia komfortą kelionės metu. Ekonomiškas automobilis padės sutaupyti degalų, bet galbūt prarasime šiek tiek patogumo. Sustojimų planavimas - dar vienas svarbus aspektas. Kiekvienas sustojimas gali tapti proga pažinti vietinę kultūrą, paragauti tradicinių patiekalų ar tiesiog pasigrožėti gamta. Visi šie sprendimai, nors ir gali pasirodyti smulkūs, iš tiesų formuoja mūsų kelionių patirtį ir prisiminimus. Todėl verta juos gerai apgalvoti. Mūsų pasirinkimai prisideda prie to, kaip vertiname keliones ir kaip jos formuoja mūsų kasdienybę.
Keliautojo psichologija - tai svarbus aspektas, kuris gali gerokai paveikti mūsų patirtį kelyje. Automobilio pasirinkimas čia neapsiriboja tik praktiniais reikalais. Jis taip pat yra emocinis sprendimas, galintis formuoti mūsų nuotaiką, komfortą ir netgi bendrą kelionės malonumą.
Pirmiausia, automobilio dydis ir tipas gali turėti didelį poveikį keliautojo komfortui. Erdvus SUV ar minivenas suteikia jausmą, kad esate saugioje ir patogioje aplinkoje, ypač jei keliaujate su šeima ar draugais. O štai kompaktiškas automobilis gali būti labiau tinkamas vienam, tačiau ilgose kelionėse jis gali sukelti diskomfortą dėl mažesnės erdvės. Antra, automobilio spalva ir dizainas taip pat gali paveikti mūsų nuotaiką. Tyrimai rodo, kad ryškios spalvos, pavyzdžiui, raudona ar geltona, sukelia energijos ir džiaugsmo jausmus, tuo tarpu tamsesni atspalviai gali suteikti ramybę. Be to, automobilio technologinės savybės, tokios kaip navigacijos sistemos ar garso aparatūra, gali ženkliai paveikti nuotaiką keliaujant. Modernūs automobiliai su pažangiomis funkcijomis dažnai sumažina stresą ir padeda geriau planuoti keliones.
Keliautojo psichologija apima ir socialinius aspektus. Keliaujant su kitais, automobilis gali tapti bendravimo erdve. Erdvus automobilis skatina pokalbius ir dalijimąsi patirtimis, tuo tarpu mažesnis automobilis gali sukelti įtampą dėl erdvės trūkumo. Galiausiai, automobilių pasirinkimas dažnai atspindi mūsų asmeninius pasirinkimus ir vertybes. Renkantis ekologišką transportą, pavyzdžiui, elektrinį automobilį, galime jaustis labiau prisidedantys prie aplinkos tausojimo. Visi šie aspektai rodo, koks didelis poveikis automobilio pasirinkimui, kai kalbame apie nuotaiką ir komfortą keliaujant.
tags: #automobilio #neturejimad #demotyvacija