Šiame straipsnyje aptariamos baudos už nuomos sutarties pažeidimus Lietuvoje, įskaitant nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimus ir nelegalios nuomos atvejus. Taip pat nagrinėjami būdai, kaip legaliai nuomoti būstą ir kokios rizikos kyla nuomojantis nelegaliai, bei nauji reikalavimai apgyvendinimo paslaugų teikėjams, įsigaliojantys nuo 2025 metų.
Teisinio reguliavimo pokyčiai ir siūlomos pataisos
Mokesčių vengimo problema ir sprendimo būdai
Finansų ministerijos registruotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos nemokėjimas yra vienas iš mažiausiai matomų pažeidimų. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kai dalis nuomotojų nedeklaruoja pajamų, gautų iš turto nuomos, taip išvengdami mokestinių prievolių vykdymo. Nepaisant to, kad šiai sričiai nuolat skiriama daug mokesčius administruojančių institucijų dėmesio, konstatuotina, kad vien tik įprastinės mokesčių administravimo priemonės neduoda galutinio rezultato.
Siūlomomis įstatymų pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos administravimui.
Siūloma nuomos sutarčių registravimo tvarka ir atsakomybė
Projektų uždavinys - nustatyti, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudarę, esmines šių sutarčių sąlygas pakeitę, taip pat šias sutartis nutraukę asmenys (nuomotojai) nustatyta tvarka privalomai registruotų šiuos faktus Nekilnojamojo turto registre, ir kartu numatyti ir teisinę (administracinę) atsakomybę už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Atsakomybę nuomotojams (tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims) siūloma įtvirtinti nauju Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje. Taigi, už būsimos nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimą gyventojams bus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų. Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės pradžios, o visas nuomos sutartis būtų privalu tinkamai registruoti iki kitų metų rugpjūčio. Tiesa, pataisoms dar turėtų pritarti Seimas.
Legalūs būdai teikti apgyvendinimo paslaugas ir nuomoti būstą
Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma
Verslo liudijimas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) priminė, kad šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą. Nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Atsižvelgiant į nuomos pobūdį ir trukmę, verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį.
Svarbu nepamiršti, jog nuomojant gyvenamąsias patalpas, įsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimą, per kalendorinius metus galima gauti iki 45 tūkst. eurų pajamų. Viršijus 45 tūkst. eurų, viršijanti dalis apmokestinama 15 proc.
Pajamų deklaravimas be verslo liudijimo
Pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas. Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį reikia deklaruoti metams pasibaigus.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog nuo 2024 m. žmonėms, kurių pajamos viršija 120 VDU (apie 228 000 €), bus taikomas 20% GPM. Pajamoms iki šios ribos taikomas 15% GPM tarifas.
Apgyvendinimo paslaugos (trumpalaikė nuoma)
Verslo liudijimai apgyvendinimo paslaugoms
Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“ arba „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Prieš pradedant teikti šias paslaugas, pravartu išsiaiškinti šių dviejų verslo liudijimų skirtumus, apie kuriuos daugiau informacijos galima rasti VMI internetinėje svetainėje.
Individuali veikla
Apgyvendinimo paslaugas gyventojas taip pat gali teikti įregistravus individualią veiklą pagal pažymą „Poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla“ arba „Kita apgyvendinimo veikla“. Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima. Akcentuojama, kad apgyvendinimo paslaugų veikla turi būti vykdoma laikantis Turizmo įstatyme nustatytų reikalavimų ir turint leidimą teikti apgyvendinimo paslaugas. Todėl, prieš pradedant vykdyti apgyvendinimo paslaugų veiklą, turėtumėte pasidomėti dėl reikalavimų, nustatytų teikiant apgyvendinimo paslaugas ir leidimų šios veiklos vykdymui išdavimo. Informaciją šiuo klausimu pagal kompetenciją galėtų suteikti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Skirtumas tarp nuomos ir apgyvendinimo paslaugų
Atsakymas į klausimą, ar buto nuomotojas turi teikti duomenis NTIS, priklauso nuo to, ar asmuo butą tiesiog nuomoja (dažniausiai tai bus ilgalaikė nuoma, bet nebūtinai), ar teikia apgyvendinimo paslaugas. Turizmo įstatymas apgyvendinimo paslaugas apibrėžia kaip ekonominę veiklą, kuria sudaromos sąlygos ne nuolatinio gyvenimo tikslais tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Paprastai apgyvendinimo paslaugos siejamos su papildomų paslaugų, tokių kaip maitinimo, patalpų valymo, poilsio poreikių tenkinimo paslaugų, teikimu. Tuo tarpu, kai jokios tokio pobūdžio papildomos paslaugos neteikiamos, nėra apgyvendinimo paslaugų teikimo.
Jeigu asmuo nuomoja gyvenamąją patalpą (butą) pagal gyvenamosios paskirties patalpų nuomai skirtą verslo liudijimą, jam netaikoma pareiga būti įtrauktam į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą. Esminis skirtumas priklauso ne nuo nuomos laikotarpio, bet nuo faktinio patalpų naudojimo pobūdžio. Jei gyvenamosios paskirties butas pradedamas naudoti kaip verslo objektas, skirtas nuolatiniam ir trumpam svečių apgyvendinimui (pavyzdžiui, nuolatinė turistų rotacija, paslaugos teikiamos viešbučio principu), tai tampa apgyvendinimo paslauga. Net ir nuomojant butą mėnesiui ar ilgiau, jei veiklos pobūdis rodo, kad patalpos yra nuolat skiriamos laikinam, trumpam svečių apgyvendinimui, tai gali būti traktuojama kaip apgyvendinimo paslaugos.
Verslo liudijimo tarifai
Verslo liudijimo kaina priklauso nuo vietovės, kurioje nuomojate būstą. VMI kiekvienais metais savo internetiniame puslapyje pateikia visų savivaldybių metinius tarifus. Žemiau pateikiami 2025 m. verslo liudijimų tarifai gyvenamosios paskirties patalpų nuomai kai kuriose savivaldybėse:
| Savivaldybė | Metinis tarifas (Eur) |
|---|---|
| Vilniaus m. sav. | 684€ |
| Kauno m. sav. | 520€ |
| Klaipėdos m. sav. | 209€ |
| Šiaulių m. sav. | 500€ |
| Panevėžio m. sav. | 500€ |
| Palangos m. sav. | 684€ |
| Neringos sav. | 684€ |
| Marijampolės sav. | 189€ |
Baudos ir atsakomybė už pažeidimus
Baudos už nuomos sutarčių neregistravimą (siūlomos)
Kaip minėta, už būsimos nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimą gyventojams bus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų.
Baudos už nelegalią nuomą ir mokesčių vengimą
Tiems, kurie gyvenamąsias patalpas nuomoja nelegaliai, gresia sumokėti ne tik metinę verslo liudijimo mokesčio sumą, bet ir baudą. Dažniausiai tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos. Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių. Asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 Eur, tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti jau didesnę baudą - nuo 579 iki 1158 Eur.
Asmeniui, nedeklaravusiam nuomos pajamų ir nuo jų nemokėjusiam privalomo gyventojų pajamų mokesčio, gali būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda.
Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį
Pagal Statybos įstatymą ir techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatų ir patalpų paskirtis privalo atitikti tai, kas nustatyta statybos dokumentuose ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jeigu gyvenamosios paskirties patalpos faktiškai tampa skirtos nuolatiniam svečių apgyvendinimui, tokia veikla yra traktuojama kaip apgyvendinimo paslauga. Tokiu atveju patalpos naudojamos ne pagal nustatytą paskirtį, o savininkui gresia atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato baudas už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį. Fiziniams asmenims baudos gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų. Be finansinės baudos, kompetentingos institucijos turi teisę įpareigoti savininką nedelsiant nutraukti neteisėtą veiklą arba priverstinai pakeisti patalpų paskirtį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas įtvirtina baigtinį veiklų sąrašą, kurios laikomos suderinamomis su gyvenamąja paskirtimi, jeigu jos nepažeidžia kaimynų interesų ir bendrojo naudojimo objektų. Veikla, kuri nėra šiame sąraše aiškiai įvardinta, negali būti laikoma leidžiama vien dėl to, jog kol kas nesulaukė skundų. Teisiniu požiūriu bet kokia veikla, kuri faktiškai keičia patalpų paskirtį į apgyvendinimo paslaugas, kelia teisinę riziką.
Palangos miesto savivaldybė primena, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ir policijos pareigūnai įspėja - šiuo klausimu bus elgiamasi ypač principingai, ir nė vienas nustatytas nelegalių apgyvendinimo paslaugų teikėjas piniginės baudos neišvengs.
Nacionalinė turizmo informacinė sistema (NTIS) eTuristas
Nauji reikalavimai nuo 2025 m. sausio 1 d.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas reikalavimas apgyvendinimo paslaugų teikėjams teikti visų lankytojų asmens duomenis į Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) eTuristas posistemę.
Kam taikomi reikalavimai ir kas yra kaimo turizmas?
Reikalavimas teikti turistų duomenis į NTIS eTuristas taikomas visoms Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) „licenciją“ turinčioms apgyvendinimo įstaigoms. Pasitikrinti, ar apgyvendinimo įstaiga įtraukta į neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, galima Licencijų informacinėje sistemoje.
Kaimo turizmo paslaugos - apgyvendinimo paslaugos, teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3.000 gyventojų, sudarant sąlygas tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. Kaimo turizmo paslaugas gali teikti juridinis asmuo arba fizinis asmuo, turintis apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimui skirtą verslo liudijimą. Apgyvendinimo paslaugų teikimas, nepateikus šio pranešimo, pažeidžia Turizmo įstatymo reikalavimus.
Kokių duomenų ir kada reikia teikti?
Apgyvendinimo paslaugų teikėjai (išskyrus kaimo turizmo paslaugų teikėjus) turi teikti visų pilnamečių asmenų, kurie apsistoja apgyvendinimo įstaigoje (t. y., Lietuvos piliečių ir užsieniečių), duomenis. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai turi teikti tuos pačius duomenis tik apie užsieniečius (ne Lietuvos piliečius) pilnamečius asmenis, kurie apsistoja kaimo turizmo sodyboje, o apie apsistojusius Lietuvos piliečius - tik jų skaičių bei nakvynių skaičių. Taigi asmuo, turintis kaimo turizmo sodybą, neteikia Lietuvos piliečių asmens duomenų ir visų nepilnamečių asmens duomenų.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjai (išskyrus kaimo turizmo paslaugų teikėjus) turistų duomenis į NTIS turi pateikti per 24 val. nuo atvykimo. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai duomenis į NTIS turi pateikti kartą per mėnesį.
Duomenų rinkimo ir tvarkymo gairės
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas turi pareigą įsitikinti, kad pateikiami duomenys yra teisingi, patikrindamas asmens tapatybės dokumentus. Todėl paslaugų teikėjas turi teisę paprašyti visų pilnamečių asmenų (o kaimo turizmo atveju - pilnamečių užsieniečių) asmens tapatybės dokumentų tam, kad įsitikintų, jog pateikiami teisingi duomenys. Nuo 2025 m. sausio 1 d. panaikintos turistų kortelės, kurias anksčiau apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėjo pildyti ir saugoti.
Rinkti tik tuos duomenis, kuriuos privaloma rinkti, ir tik iš tų asmenų, iš kurių privaloma rinkti. Saugoti duomenis ne ilgiau nei to reikia. NTIS ir joje esančių asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o tvarkytojas - viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“. Privatumo politika turėtų būti skelbiama apgyvendinimo įstaigos interneto svetainėje.
Baudos už duomenų neteikimą į NTIS
Už šį pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnis numato baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.
Ekspertų vertinimai ir nuomonės
Rinkos skaidrumas ir efektyvumas
„Real Data“ vadovas, nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius atsargiai vertina numatomas pataisas. Pasak jo, rinkos skaidrumo prasme, tai galbūt galima laikyti žingsniu į priekį: statistikoje automatiškai atsirastų daugiau duomenų, būtų galima geriau matyti, koks yra realus vaizdas, kokios kainos ir galbūt čia tam tikra prasme ir su šešėliu būtų lengviau kovoti. Atsiradusi grėsmė, kad gali būti paskirta bauda už nuomos sutarties neregistravimą, gali sukurti papildomo spaudimo nelegaliems nuomotojams išeiti iš šešėlio.
Administracinė našta ir mokesčių mokėjimas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė kritikavo numatomus įstatymų pakeitimus. Jos įsitikinimu, pakeitimai niekaip nepaskatins mokesčių mokėjimo - tiek būsto nuomotojai, tiek nuomininkai iki šiol nedeklaravę patalpų nuomos pajamų ar neįsigydavę verslo liudijimo, juo labiau neregistruos patalpų nuomos fakto. Ypač dėl to, kad dalis „šešėlio“ ir kyla būtent dėl žmonių nenoro ar negebėjimo atlikti panašias administracines procedūras. Kita vertus, papildoma administracinė našta neigiamai paveiks sąžiningus mokesčių mokėtojus.
Anot I. Valeškaitės, numatomi pakeitimai paliestų apie 180 tūkst. šalies gyventojų. Projekto rengėjai vertina, kad administracinė našta padidėtų daugiau nei 600 tūkst. eurų gyventojams ir 12 tūkst. eurų juridiniams asmenims.
Poveikis nuomos kainoms ir gyventojams
A. Antanavičius teigė nesutinkantis su nuomone, kad įsigaliojus naujovei nuomotojai galės permesti kaštus nuomininkams. „Kad ir kaip norėtų nuomotojai, bet nuomos kainas nustato pasiūlos-paklausos balansas, o ne kažkurios iš pusių pageidavimai. Jei nuomotojai galėtų lengvai permesti išaugusius kaštus, tai reikštų, kad jie gali gauti didesnę nuomos kainą. Tai tokiu atveju ją jau dabar pasiimtų, nelaukdami kaštų išaugimo. Taigi, išaugę kaštai turėtų kristi ant nuomotojų pečių ir tai galbūt kiek sumažins investavimo nuomai patrauklumą“, - svarstė pašnekovas.
VMI kontrolės priemonės ir gyventojų pranešimai
Aktyvi kontrolė ir bendradarbiavimas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja sulaukianti ir pačių gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje ir atlieka savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę. Atliekant savarankiškai dirbančių gyventojų kontrolę per 2020-2021 m., atlikti 2,8 tūkst. kontrolės veiksmų, per kuriuos nustatyti į biudžetą papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį už kontrolės veiksmų metu nustatytus nusižengimus surašyta 1,5 tūkst. protokolų.
VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė. Tai yra tik dalis metodikos, skirtos nustatyti galimai būstą nuomojančius ir nuo gautų nuomos pajamų nesumokančius GPM gyventojus. Metodika apima ne tik NT nuomos skelbimų skenavimą, bet ir rekomendacijas dėl teisės aktų pakeitimų bei pasiūlymus, kaip stiprinti šia veikla užsiimančių gyventojų mokestinį sąmoningumą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą.
Itin vertingi gyventojų pranešimai apie galimai vykdomą nelegalią veiklą. Šiemet dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 188 pranešimai. 2021 m. gauti 423 tokie pranešimai, 2020 m. - 468.
DAC7 direktyvos įtaka
VMI bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais siekdama gauti duomenis iš platformų tam, kad galėtų įvertinti, ar Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai tinkamai vykdo mokestines pareigas bei nustatyta tvarka deklaruoja gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos. Pavyzdžiui, šiais metais gauta informacija iš Airijos mokesčių administratoriaus apie 3,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, teikusių apgyvendinimo paslaugas per „Airbnb“ platformą.
Siekiant užtikrinti, kad visos gaunamos pajamos, įskaitant patalpų nuomos, per dalijimosi platformas būtų apskaitytos ir nuo jų sumokėti privalomi mokesčiai, nuo 2023 m. įsigaliojo DAC7 direktyvos nuostatos. Pagal šias taisykles, skaitmeninės platformos kasmet turės pranešti informaciją apie pardavėjus, teikiančius tam tikras veiklas, tarp jų ir teikiančius nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Numatoma, kad duomenys apie 2023 m. gautas pajamas bus gauti 2024 m.
Statistika ir tendencijos
Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus. Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai deklaruoja didesnes pajamas iš nuomos.
VMI duomenimis, „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą šiemet iš viso įsigijo 12,7 tūkst. gyventojų.
Nors „Real Data“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis. Nepaisant raginimų būstą nuomoti legaliai, neretai tuo vis dar užsiimama šešėlyje.
Gyventojų pajamos iš nuomos
| Metai | Gyventojų skaičius | Deklaruotos pajamos (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2017 | 56 tūkst. | 150 |
| 2018 | 56 tūkst. | 177.1 |
| 2019 | 58 tūkst. | 178.5 |
Rizikos nuomojantis nelegaliai
Nuomininko apsauga
Nuomininkui vienareikšmiškai geriau viską daryti oficialiai, nes tokiu atveju jis yra apsaugotas, kad savininkas jo lengvai neišprašys iš nuomojamo būsto, turės laikytis terminų apie įspėjimą dėl nuomos santykių nutraukimo ir nuomininkas turės gerokai daugiau laiko susirasti kitą būstą. Taip pat, turint nuomos sutartį, galima įsiregistruoti ir gyvenamąją vietą. Tai yra privalumas, ypač šeimoms su vaikais, nes galima registruoti vaikus į darželius ir mokyklas.
Nuomotojo pažeidžiamumas
Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu. Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga. Gali tekti prisipažinti, kad buvo vykdoma nelegali veikla ir pats nuomotojas įsispraudžia save į tokią situaciją, kad nemokėdamas mokesčių ir taip bandydamas sutaupyti, padidina riziką patirti nuostolių.
Nuomos sutarčių registravimas Registrų centre (esama situacija)
Nuomos sutartį užregistruoti Registrų centre nėra privaloma, tačiau Registrų centro komunikacijos skyriaus vadovas Tadas Valančius paaiškina, kodėl tai reikėtų padaryti. Esminis argumentas - tai galimybė šią nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, ginant savo teises teisme. Tai įmanoma tik įregistravus sutartį viešame registre, šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre.
Norint įregistruoti buto nuomos sutartį Registrų centre dažniausiai pakanka pateikti asmens tapatybės dokumentą ir sudarytą nuomos sutartį. Ši paslauga kainuoja nuo 2,90 euro iki 5,80 euro - priklauso nuo registravimo skubos.
tags: #apgyvendinimo #paslaugos #teikimas #bauda