Liepsnose paskendęs asmeninis automobilis - tokį vaizdą nebūtų malonu išvysti netgi sapne. Deja, nelaimingų įvykių suvestinės liudija faktą, kad ugnies apgadintos transporto priemonės neretam lietuviui tampa skaudžia realybe. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje, ypač jei automobilis yra apdraustas.
Automobilių gaisrų realybė ir statistika
Statistika byloja, kad kiekvienais metais ugniagesiams vidutiniškai tenka vykti į daugiau nei tūkstantį iškvietimų dėl užsiliepsnojusių transporto priemonių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo gauta beveik 250 tokių pranešimų. Iš jų 64 transporto priemonės gaisro metu buvo visiškai sunaikintos, o 39 pavyko išgelbėti.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, dažnais atvejais dėl ugnies sukeltų nuostolių transporto priemonių savininkai gali kaltinti nepalankias aplinkybes, tačiau kartais kaltę turėtų prisiimti ir patys.
Lemtingos pirmosios minutės
„Nereikia nė dešimties minučių, kad kilęs gaisras pasiglemžtų automobilį. Ugniagesių skaičiavimu, vidutiniškai po septynių minučių ugnies padaryti nuostoliai automobilį paverčia neeksploatuojamu. Todėl pirmos minutės yra kritinės - jei gaisrui neįsisiautėjus pavyks jį pažaboti ir užgesinti, transporto priemonę dar gali pavykti išsaugoti. Kitu atveju gali supleškėti ne tik židinio epicentre atsidūrusi transporto priemonė, bet ir stipriai apgadinti gretimi automobiliai“, - sako R. Bieliauskas.
Nėra jokio skirtumo, ar automobilis yra varomas dyzelinu, ar benzinu - ugnis jį paveikia vienodai. Jei benzininiame automobilyje yra sumontuota dujų įranga, situacija gali būti dar blogesnė, nes plastmasinės apdailos detalės ar sėdynės lengvai užsidega ir gaisras po automobilį sparčiai išplinta.
Dažniausios automobilių gaisrų priežastys
Automobilių gaisrai gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į netyčinius ir tyčinius.
Netyčiniai gaisrai
„Šiuo atveju kalbu apie netyčinius gaisrus, kai transporto priemonės užsiliepsnoja dėl to, kad yra techniškai netvarkingos, savininkai neskuba sutvarkyti atsiradusių gedimų“, - kalba R. Bieliauskas.
- Elektros instaliacijos gedimai: Viena iš dažniausių netyčinių gaisrų priežasčių yra netvarkinga transporto priemonės elektros instaliacija. Net menkiausia kibirkštis gali sukelti laidų užsidegimą.
- Kuro tiekimo sistemos sutrikimai: Rečiau gaisrai kyla dėl kuro tiekimo sistemos ar dujų įrangos gedimų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 147 atvejais gaisras transporto priemonėje kilo dėl elektros instaliacijos gedimo, 18 - dėl kitų gedimų, 11 - dėl kuro tiekimo sistemos sutrikimų, 3 - dėl dujų įrangos problemų.
„Jei tik atsiranda elektros ar kuro tiekimo sistemose gedimų, juos būtina pašalinti kuo skubiau. Juk gaisras gali kilti nebūtinai tuomet, kai automobilis užvestas. Gali nutikti ir taip, kad dėl trumpojo elektros sujungimo užsidegs automobilio laidai naktį. Tada jau tik laiko ir sėkmės klausimas, ar pavyks jį išgelbėti“, - perspėja draudimo ekspertas.
Tyčiniai padegimai ir vandalizmas
Lietuvoje automobilių tyčinių padegimų mastas išlieka panašus kaip ir netyčinių gaisrų. „Susidaro įspūdis, kad automobiliai kartais būna padegami specialiai. Greičiausiai žmonės neretai tokiais būdais „suvedinėja sąskaitas“, sprendžia asmenines problemas“, - dėsto draudimo ekspertas R. Bieliauskas. Ypač daug problemų kelia daugiabučių kiemai, kur egzistuoja automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir transporto priemonių koncentracija yra išties didelė. Kadangi automobiliai dažniausiai stovi arti vienas kito, užsiliepsnojus vienam iš jų, ugnis sparčiai plinta ir dažnai apgadina aplinkinius.
Problema išlieka ir tai, kad policijos pareigūnai retais atvejais sugeba išaiškinti tokius nusikaltimus, todėl kaltieji lieka nenustatyti.
KASKO draudimas: apsauga nuo gaisro ir kitų nelaimių
Kai ugnis apgadina transporto priemonę, jo savininką gelbsti KASKO draudimas, kuris užtikrina patirtos žalos atlyginimą. Kitais atvejais, kai turimas tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD), išmokos už savo automobilio apgadinimus tikėtis neverta, nes jis atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą.
KASKO vaidmuo kilus gaisrui
KASKO draudimas, priešingai nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, yra skirtas apsaugoti savo transporto priemonę: patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju. Jis taip pat apima ir gaisro riziką, nepriklausomai nuo to, ar gaisras kilo dėl techninio gedimo, ar dėl tyčinio padegimo.
ERGO duomenimis, 2016-2017 m. buvo fiksuoti 62 atvejai, kai transporto priemonių savininkai į draudimo bendrovę kreipėsi dėl gaisro padarytos žalos. Vienais atvejais transporto priemonės buvo apgadintos iš dalies, kitais - visiškai supleškėjusios. Iš viso draudimo bendrovė ERGO dėl ugnies pridarytos žalos minėtu laikotarpiu transporto priemonių savininkams išmokėjo beveik 254 tūkst. eurų išmokų.
Sprendimas dėl KASKO draudimo
Kartais dar vyrauja nuomonė, kad KASKO draudimas yra prabangos prekė ir apdrausti galima tik naujus arba perkamus lizingu automobilius, kuriems toks draudimas yra privalomas. Vis dėlto, specialistai sako, kad vairuotojų apsisprendimą turėtų nulemti rizikos vertinimas - automobilio dalių, remonto darbų kaina ar vagystės tikimybė.
„Svarstant, ar verta papildomai įsigyti KASKO draudimą, klientams rekomenduojame įsivertinti, kiek galima žala sujauktų jų finansinius srautus - ar jie pajėgs savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galės tam tikrą laiko periodą išsiversti be pakaitinio automobilio“, - pataria Linas Laugalis, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovas.
L. Laugalis pastebi, kad galimos rizikos kartais įsivertinamos per vėlai: „Kartais sulaukiame užklausų atlyginti žalą, kurią turėtų atlyginti KASKO draudimas, tačiau vairuotojas šios paslaugos nebūna pasirinkęs. Dažniausiai tai būna užklausos po susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais arba pastebėjus sniego nuošliaužų padarytą žalą. Tai rodo, kad verta žinoti, kaip galima apsisaugoti nuo įvairių netikėtumų kelyje.“
Veiksmai įvykus automobilio gaisrui ar radus apgadintą transporto priemonę
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį bei iš karto po jo.
Pirmoji reakcija ir pagalbos iškvietimas
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį ar užsiliepsnojus automobiliui:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti.
- Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją bei ugniagesius. Įvykus automobilio gaisrui, policija ir ugniagesiai turėtų būti iškviesti visais atvejais.
- Pasilikti eismo įvykio vietoje.
- Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Jei įmanoma ir saugu, pabandyti gesintuvu užgesinti gaisrą.
Įvykio fiksavimas ir dokumentavimas
- Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadintą turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
- Jei gaisras kilo dėl kito eismo dalyvio kaltės ir yra aiškus kaltininkas, eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
Transportavimas iš įvykio vietos
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.
Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę (jei gaisrą sukėlė kitas asmuo) arba į savo KASKO draudimo bendrovę.
Žalos atlyginimas draudimo atveju
Kilus automobilio gaisrui ir turint KASKO draudimą, draudiko pareiga - atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą.
Kreipimasis į draudimo bendrovę
Nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Atlyginamos išlaidos
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas (visiška žala), žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu (jei tai numatyta KASKO sutartyje).
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėnesių, skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Žalos atlyginimo terminai
Teisės aktų nustatyta tvarka draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Paprastas vadovas. Kaip veikia darbuotojų kompensacijų draudimas?
Pakaitinio automobilio nuoma po didelės žalos
Nors tai dažniau siejama su eismo įvykiais, pakaitinio automobilio nuoma gali būti atlyginama ir po didelės žalos, pavyzdžiui, po automobilio gaisro.
Kada atlyginama nuoma?
Paprastai pakaitinio automobilio nuoma yra atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas. Tai ypač aktualu, jei esate nukentėjęs nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu, arba jei jūsų KASKO sutartyje yra numatyta pakaitinio automobilio paslauga.
Apie nuomos pradžią prašome informuoti draudimo bendrovę el. paštu.
Nuomos sąlygos ir trukmė
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogiška sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Svarbu žinoti, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis:
- jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d.
- sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d.
- daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei remontas netikslingas, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje.
Ką daryti, jei neturite galimybės nuomotis patys?
Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome susisiekti su draudimo bendrove el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į draudimo bendrovę galite kreiptis el. paštu.
Gaisro rizikos mažinimas: patarimai vairuotojams
Tam, kad būtų sumažinta gaisrų rizika, specialistai vairuotojams rekomenduoja:
- Automobilyje vežiotis 2 kilogramų miltelinį gesintuvą.
- Nuolatos stebėti transporto priemonės techninę būklę.
- Esant elektronikos ar kuro tiekimo sistemos gedimams - šiuos nedelsiant pašalinti.
- Kilus gaisrui, būtina reaguoti nedelsiant: kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 bei iškviesti ugniagesius, jei yra galimybė - pabandyti gaisrą užgesinti patiems.
tags: #apdraustas #automobilis #sudege