Šiame straipsnyje analizuojamos transporto priemonių importo ir eksporto tendencijos Lietuvoje, remiantis statistikos duomenimis. Aptariami pagrindiniai prekybos partneriai, importuojamos ir eksportuojamos prekių kategorijos, taip pat ekonominiai veiksniai, darantys įtaką šiems procesams.
Transporto priemonių eksporto ir importo apimtys
Statistikos departamento duomenimis, sausio-liepos mėnesiais transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių eksporto apimtys sudarė 1,290 mlrd. litų, arba 12 proc. viso šalies eksporto. Didžioji dalis transporto priemonių - 66 proc. - buvo išvežta į NVS valstybes.
Tuo tarpu transporto priemonių importas siekė 2,626 mlrd. litų, arba 17 proc. viso Lietuvos importo. Iš Europos Sąjungos šalių į Lietuvą buvo atgabenta 63 proc. visų importuotų transporto priemonių.
Benzino eksporto ir importo pokyčiai
Sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, benzino eksportas sumažėjo 33,5 proc., o importas - net 84,1 proc.
Lietuvos prekybos partneriai ir prekių struktūra (2020 m.)
2020 metais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją, o importavo iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos.
Pagrindinės eksportuojamos ir importuojamos prekių kategorijos
2020 metais Lietuva daugiausia eksportavo:
- Mašinų ir mechaninių įrenginių
- Elektros įrangos
- Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos
- Paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų
Daugiausia importavo:
- Mašinų ir mechaninių įrenginių
- Elektros įrangos
- Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos
- Mineralinių produktų
Eksporto ir importo augimo tendencijos (2020 m. gruodis)
2020 metų gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžiu, eksportas padidėjo 14,1%, o importas sumažėjo 1,7%. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs įvairių chemijos produktų, javų, baldų eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs žalios naftos ir organinių chemijos produktų importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 20,5%, importas - 7,9%. 2020 metų gruodį prekių eksportuota už 2,69 mlrd. Eur, importuota už 2,51 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,56 mlrd. Eur.
Per mėnesį (gruodį, palyginti su lapkričiu) eksportas padidėjo 5,4%, importas sumažėjo 7,9%. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo išaugęs įvairių chemijos produktų, geležies ir plieno, javų eksportas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 6,4%, importas sumažėjo 7,3%.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Lietuvos prekybos perteklius ir jo priežastys
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pažymi, kad Lietuvos prekybos perteklius praėjusiais metais buvo rekordinis, tai yra, prekių ir paslaugų daugiau parduota į užsienį nei jų pirkta. Nors iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gana netikėtas, nes Lietuvos eksportas to meto kainomis praėjusiais metais krito kiek daugiau nei 3%, tačiau lietuviškos kilmės eksportas be mineralinių produktų per praėjusius metus augo 6%. Jį į priekį vedė dviženkliu tempu augęs maisto ir chemijos pramonės eksportas. Taip pat indėlį pridėjo ir geras grūdų derlius - javų eksportas pernai augo kone trečdaliu.
Paslaugų sektoriaus pokyčiai
Paslaugų eksportui sekėsi prasčiau, jis per vienuolika mėnesių traukėsi daugiau nei dešimtadaliu. Kritimui didžiausios įtakos turėjo beveik 70% susitraukęs turizmo paslaugų eksportas.
Importo kritimo priežastys
Prekių importas praėjusiais metais traukėsi daugiau nei 9%. Importo kritimą iš esmės lėmė dvi prekių kategorijos - naftos produktai ir transporto priemonės, kurie krito atitinkamai 45% ir 17%. Kalbant apie paslaugų importą, tendencijos panašios į eksporto situaciją. Labiausiai nukentėjo su turizmu ir transportavimu susijusios paslaugos.
Bendras paslaugų importas per vienuolika 2020 m. mėnesių patyrė panašų nuosmukį kaip ir eksportas. Tam didelės įtakos turėjo šalies paslaugų prekybos struktūra. Lietuva labiau specializuojasi krovinių vežime keliais, kuris nukentėjo nesmarkiai, o kelionių paslaugų srityje remiasi užsienio tiekėjais, kurie nukentėjo labiausiai.
Ekonominės pusiausvyros rodikliai
Anot V. Šimkaus, didelis prekybos deficitas signalizuoja apie ekonomikos perkaitimą ir vidaus paklausą, kuri viršija galimybes gaminti. Perteklius, priešingai, gali reikšti dėl įvairių priežasčių neišpildytą vidaus rinkos potencialą. Transporto paslaugų eksportas yra vienas iš pagrindinių prekybos pertekliaus šaltinių, tačiau mobilumo paketo nuostatos ateityje gali pakenkti vežėjų konkurencingumui, pažymi ekspertas.
tags: #importas #ir #eksportas #automobiliu #uosto #statiska