Dyzelinis variklis nuėjo ilgą kelią nuo tada, kai XIX a. pabaigoje jį išrado Rudolf Diesel. Nors prireikė laiko, kol automobilių pasaulis visiškai perėmė šią technologiją, Europos automobilių gamintojai ją ištobulino ir sukūrė keletą žymiausių dyzelinių variklių.
Daugelis vairuotojų svajoja apie dyzelinį automobilį, nes šie automobiliai ilgą laiką beveik nereikalauja techninės priežiūros ir labai taupiai naudoja degalus. Per pastaruosius keletą metų rinkoje atsirado dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrai, skirti sumažinti išlakas. Vis dėlto dyzeliniai varikliai, ypač naujesni, gali būti problematiški, nes juos brangu remontuoti. Dažniausiai linkusios gesti dalys yra injektoriai, turbokompresoriai, dviejų masių smagračiai ir dalelių filtrai.
„Alfa Romeo Giulia“ su dyzeliniais varikliais
2015 metais debiutavusi modernioji „Giulia“ turėjo tapti naujais „Alfa Romeo“ sparnais, siūlydama visiškai naują platformą, galinius varančiuosius ratus ir dinamiškus variklius. Nors pirkėjai kiek išsigando dėl ne pačios geriausios ankstesnių gamintojo modelių reputacijos, „Giulia“ patenkins dinamikos ieškančius vairuotojus.
Variklių gama ir dinamika
„Giulia“ baziniai modeliai turi 2.0 l benzininius variklius su 200 arklio galių arba 2.1 l dyzelius su 140, 150 arba 180 arklio galių. Galingesnis dvilitris benzininis variklis turi 280 arklio galių, o galingiausias dyzelis - kiek daugiau nei 200 arklio galių. Kitas žingsnis - tik „Giulia Quadrifoglio Verde“ su 2.9 l, daugiau nei 500 arklio galių V6 varikliu, bet tai jau visai kita istorija.
„Alfa Romeo Giulia“ 2.2 180 AG AT8 įsibėgėja nuo 0 iki 100 km/val. / 6,9 sek.
Važiavimo atžvilgiu „Giulia“ iš tikrųjų suteikia sparnus. Net ir su dyzeliniu varikliu, šis automobilis priverčia pasijausti ypatingai. Automobilis važiuoja taip, kaip nori vairuotojas. Nėra kito tokios klasės modelio, kuris suteiktų tokį pasimėgavimą vairavimu. Vairo mechanizmas preciziškai reaguoja į vairuotojo komandas, nėra per sunkus, bet ir ne per lengvas, o važiuoklė užtikrina neįtikėtiną stabilumą ir sukibimą - važiuojant staigiame posūkyje, norisi spausti akseleratorių, o ne stabdį. Tai lengvai kontroliuojamas ir nuspėjamas automobilis, leidžiantis mėgautis kiekvienu nuvažiuotu metru.
Interjero kokybė ir technologijos
Viduje „Giulia“ derina sportiškumą ir patogumą. Pavyzdžiui, sėdynės puikiai apgaubia kūną ir užtikrina jo stabilumą, todėl staigiuose posūkiuose vairuotojas jaučiasi užtikrintai. Tačiau tuo pat metu sėdynės nevargina ir užtikrina gerą komforto lygį, todėl net ir ilgesnėse kelionėse „Giulia“ neturėtų varginti.
Kokybės atžvilgiu, tai dviprasmis automobilis. Apdailai panaudota nemažai kieto ir liesti nemalonaus plastiko, o surinkimas taip pat ne pavyzdinis, nes įkyrūs ir nemalonūs plastiko skleidžiami garsai girdisi ne iš vienos vietos. Tačiau „Alfa Romeo“ puikiai padirbėjo ilgaamžiškumo atžvilgiu, nes net ir 200 tūkst. km įveikusiuose modeliuose nėra rimtų problemų.
Visgi technologiniu požiūriu, net ir debiuto metu, „Giulia“ buvo nuo konkurentų atsilikęs modelis. Pavyzdžiui, centrinis multimedijos ekranas nedidelis, nėra jautrus lietimui ir raiška ne pati aukščiausia, o prietaisų skydelis tik analoginis, bet ne skaitmeninis. Net ir pačios geriausios komplektacijos modeliai turėjo tik „xenon“, o ne LED žibintus.
Patikimumas ir dažni gedimai
Kalbant apie patikimumą, su „Giulia“ modeliu „Alfa Romeo“ reabilitavosi. Tai nėra toks trapus modelis, kaip ankstesni italų automobiliai. Bet trūkumų yra. Pavyzdžiui, važiuoklėje dažniau gali tekti keisti priekinių svirčių šarnyrus, o puikios valdymo savybės ir agresyvesnis priekinės važiuoklės reguliavimas gali lemti greitesnį padangų nusidėvėjimą. Kitas ne retas techninis gedimas - prakiūrantys aušinimo radiatoriai. Išlaikant tradicijas, „Giulia“ susiduria ir su elektronikos gedimais - koroduojančios akumuliatoriaus jungtys, prasitrinanti elektros laidų izoliacija ar gendantys davikliai.
„Alfa Romeo Giulia“ nėra ir nebuvo visapusiškai geriausias automobilis savo klasėje - technologijomis bent per du žingsnius už konkurentų, kokybė gera, bet su išimtimis. Tačiau tai ganėtinai patikimas automobilis, o vairavimo atžvilgiu - geriausias savo klasėje.
„Alfa Romeo Giulietta“ su dyzeliniais varikliais
Skirtingai nei japoniškas ar vokiškas analogas, per daugiau nei dešimtmetį trukusią gamybą, „Alfa Romeo Giulietta“ išliko išvaizdžiu automobiliu. Iki šiol apvalios ir grakščios formos itališkam hečbekui suteikia išskirtinumo. Nors per ilgai trukusį gamybos laikotarpį gamintojas šį modelį atnaujino du kartus: 2013 ir 2016 metais, tačiau vizualiniai skirtumai yra tokie smulkūs, jog vargu ar daugelis aplinkinių sugebės atliktus pokyčius pastebėti, nes rimčiausi patobulinimai buvo vykdomi automobilio interjere, variklio skyriuje ar technologijų srityje.
Dizainas ir atnaujinimai
2013 metais pristatytas atnaujintas modelis gavo naują multimedijos sistemą, kuri iš dalies pašalino ankstesnės sistemos trūkumus. Į atnaujinimų sąrašą taip pat reikėtų įtraukti naują priekinių sėdynių konstrukciją, naujos formos vairą bei tam laikmečiui būdingą saugumo įrangą. Vėliau atliktų atnaujinimų metu daugiau dėmesio buvo skiriama „Euro 5“ arba „Euro 6“ taršos normas atitinkantiems varikliams, kėbulo spalvoms ir kitoms smulkmenoms, dėl kurių „Alfa Romeo Giulietta“ stengėsi išlikti konkurencingu automobiliu.
Techninės savybės ir valdymas
Techniniu požiūriu „Alfa Romeo Giulietta“ buvo labai artima „Fiat Bravo“ ir „Lancia Delta“. Ši trijulė dalinosi ta pačia struktūra, tačiau tam tikri inžinieriai pakeitimai leido „Alfa Romeo“ arba „Lancia“ markėms paryškinti norimus privalumus. Pavyzdžiui, „Alfa Romeo Giulietta“ naudojo pažangesnes pakabos sistemas, kurios turėjo užtikrinti, jog „Alfa Romeo“ būtų asocijuojama su dinamiškumu ir sportiškumu.
„Autobild“ palyginamajame teste su 1 serijos BMW pergalę pelnė būtent „Alfa Romeo“. Kita vertus, BMW nėra vienintelis modelis, kurį valdymo savybių departamente „Alfa Romeo“ pranoksta. Eiklumu ir vikrumu „Alfa Romeo“ pranoksta ne tik puikiai subalansuotą „Volkswagen Golf“, bet ir „Ford Focus“ ar „Mazda 3“.
Atkreipkite dėmesį į šiuos punktus:
- Dar gamykloje sumontuotų amortizatorių gyvavimo laikas (gamykloje buvo montuojami „Sachs“) yra gerokai trumpesnis, tad kai nuspręsite keisti priekinius ir galinius amortizatorius, geriau pasirinkite brangesnę, bet kokybiškesnę alternatyvą.
- Beveik visų modelių galinės padangos dėvisi netolygiai, todėl vėliau pradeda skleisti gerokai didesnį triukšmą. Galinės ašies ratų kampų nustatymas ir reguliavimas yra priverstinis.
- Kėbulas buvo padengtas ne pačiu storiausiu dažų sluoksniu. Tai ypač matyti pažiūrėjus į priekinę dalį, kuri turi atlaikyti akmenukų krušas.
- Vanduo gali patekti į automobilio vidų per bagažinės atidarymo mygtuką arba per durų sandariklius. Pasitaiko atvejų, kuomet vanduo patenka ir į galinius žibintus.
Variklių įvairovė ir problemos
Variklių gamoje netrūko įvairovės. Dyzelinių variklių fronte - 1,6 ir 2,0 litro agregatai. Mažesnio tūrio varikliai išvysto 105 arba 120 arklio galių ir pasižymi neįtikėtinu taupumu, o štai didesnio tūrio dyzelinis motoras (siūlomos 140, 150 arba 175 AG versijos) patenkins dinamikos ieškančius vairuotojus. Dyzeliniai varikliai itališkuose automobiliuose visuomet sugebėdavo demonstruoti stulbinantį taupumą.
Pavyzdžiui, 2,0 „JTDM“ 150 AG, „Distinctive“ įrangos lygio dyzelinė versija pasižymi didžiausiu 380 Nm sukimo momentu, išvystomu jau ties 1500 sūkių, tad kiekvienas eiklesnis pagreitėjimas bus palydimas teigiamomis emocijomis. Verta pažymėti, jog pas atitinkamus specialistus sukimo momentą galima padidinti iki sultingų 440 Nm.
Ypač užimponavo 1,6 dyzeliukas. Maniau, kad Citroeno 1,6 hdi 110 AG jau gan neblogas ir ekonomiškas, bet Alfinis kažkiek silpnesnis (105 AG), bet sukimo momentas - 320 Nm prieš Citroeno 240 Nm, plius bendras svoris truputį mažesnis, apie 50-60 kg, tai turėtų traukti įspūdingai.
Variklių ir pavarų dėžių problemos:
- Benzininiai ir dyzeliniai varikliai turi vieną ir tą pačią problemą - nesandarų vandens siurblį, kurį nedelsiant reikėtų pakeisti.
- Automobiliai su dyzeliniais varikliais, įveikę daugiau nei 200 000 kilometrų, tikrai pareikalaus pakeisti smagratį. Keičiant smagratį rekomenduojama iškart pakeisti ir sankabą, o tai gali būti brangu.
- Iki 2013 metų pagaminti automobiliai turėjo problemų su mechaninėmis pavarų dėžėmis. Nors „Alfa Romeo Giulietta“ nenaudojo problematiškos „M32“ pavarų dėžės, tačiau ją pakeitęs analogas turėjo problemų su sinchronizatoriaus žiedais.
- „Alfa Romeo Giulietta“ buvo komplektuojama su „TCT“ (dvigubos sankabos) pavarų dėže. Ji buvo poruojama su benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Ši pavarų dėžė nėra problematiška, tačiau būsimi savininkai turėtų alyvą pavarų dėžėje keisti kas 50 000 - 100 000 kilometrų, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.
Interjeras ir komfortas
„Alfa Romeo“ ambicijos sudominti „Audi A3“ arba 1 serijos BMW vairuotojus turėjo įtakos projektuojant automobilio interjerą. Stilistine ir kokybine prasme „Alfa Romeo Giulietta“ interjeras turi keletą rimtų svertų, ypač lyginant su tuomet gaminta 1 serijos BMW arba A klasės „Mercedes-Benz“, tačiau, pavyzdžiui, odinės sėdynės pirmuosius nusidėvėjimo ženklus pradėjo rodyti vos po kelerių metų.
Išorinį prietaisų skydelio kraštą juosia aukštos kokybės plokštė, nors didžioji dalis prietaisų skydelio buvo pagaminta iš kieto plastiko. Kaip ir galima tikėtis, vairuotojo vietoje rasite keturiomis kryptimis reguliuojamą vairo kolonėlę ir vairuotojo sėdynės aukščio reguliatorių, tačiau, nepaisant to, „Giulietta“ turi daugelyje itališkų automobilių randamą trūkumą. Susidaro įspūdis, jog gamintojas vairuotojo poziciją projektavo žmonėms, kurie turi ilgas rankas ir trumpas kojas. Be to, vairuotojo sėdynės juosmens reguliavimo prietaisas nėra standartinė įranga, o tokio kalibro automobilyje tai yra didžiulis trūkumas.
Mano salono, prietaisų skydelio dizainas yra labai gražus ir patogus. Odinės sėdynės patogios ir šildomos. Nustebau, bet garso izoliacija tikrai gera, šoniniai stiklai stori, galinėse arkose minkšta izoliacija, kad akmenukų nesigirdėtų. Garso aparatūra skambėjo taip pat įspūdingai. Bet surinkimo kokybė šiaip sau, važiuojant prastesniu keliu, žvyrkeliu traska plastmasės, ypač galinėje dalyje. Nežinau, gal buvo kažkas daryta, ardyti fiksatoriai nulūžę.
Interjero problemos ir techninė priežiūra:
- Durų rankenos yra trapios ir lengvai lūžta. Jų pakeitimas gali būti brangus.
- Neveikianti arba retai veikianti „Start/Stop“ sistema įprastai rodo į nepakankamai įkrautą akumuliatorių arba į jau nusibaigusį akumuliatorių.
- Jeigu neveikia oro kondicionierius, įprastai užtenka pakeisti oro temperatūros jutiklį arba pakeisti kompresorių.
- Modelių su dyzeliniais varikliais planinių aptarnavimų dažnumas siekia 30 000 kilometrų. Vis dėlto, „Alfa Romeo“ specialistai rekomenduoja tai daryti kas 15 000 kilometrų.
- Paskirstymo diržą reikėtų keisti kas 5 metus arba kas 140 000 kilometrų modeliams su dyzeliniais varikliais.
Kodėl verta ir neverta įsigyti „Giulietta“
Kodėl verta įsigyti:
- Puikus kompromisas tarp komforto ir sportiškumo.
- Gausi komforto įranga.
- Automobilio stilius.
- Plati variklių gama.
- Pagrindinių komponentų patikimumas.
Kodėl neverta įsigyti:
- Technologiniu požiūriu atsilieka nuo konkurentų.
- Gali pasitaikyti prastesnės kokybės apdailos elementų ir surinkimo broko.
- Kai kurios detalės yra brangios ir jų pasirinkimas nedidelis.
- Didelis nuvertėjimas ir sunkumas parduoti.
„Alfa Romeo Stelvio“ su dyzeliniais varikliais
Rinkoje retai pasirodo automobiliai, kurie savo sportišką charakterį suderina su SUV praktiškumu. „Alfa Romeo Stelvio“ yra būtent toks atvejis. „Stelvio“ debiutavo 2017 metais kaip pirmasis šiuolaikinis gamintojo SUV, sukurtas remiantis „Giulia“ platforma. Jis pritaikytas tiems, kas vertina ne tik išvaizdą ir talpumą, bet ir vairavimo patirtį. Automobilis yra šiek tiek aukštesnis nei „Porsche Macan“, bet trumpesnis už BMW X3, todėl puikiai tinka ieškantiems unikalaus dizaino ir įdomių vairavimo savybių.
Valdymas ir variklių savybės
Bene ryškiausias „Stelvio“ bruožas - jo valdymas. Vairo mechanizmas itin greitas ir tikslus, todėl automobilis reaguoja jautriai ir manevruojasi stebėtinai lengvai, kaip SUV klasės atstovui. Standi pakaba leidžia sumažinti kėbulo svyravimus posūkiuose, tad net ir aštresnės juostos keičiamos užtikrintai.
„Stelvio“ varikliai pasižymi solidžiu pajėgumu. Galima rinktis 197 AG arba 276 AG 2,0 l benzininį variklį arba 178 AG (vėliau padidintas iki 187 AG) arba 207 AG 2,2 l dyzelinį variklį. Taip pat yra itin karšta „Stelvio Quadrifoglio“ versija su 503 AG 2,9 l benzininis V6 su dviem turbokompresoriais. Dyzelinės versijos labiau taupios, tačiau kai kurie agregatai gali būti triukšmingesni nei tikėtasi.
„Alfa Romeo Giulia“ 2.2 180 AG AT8 įsibėgėja nuo 0 iki 100 km/val. / 6,9 sek.
Interjeras ir įranga
Vairuotojo vieta „Stelvio“ modelyje apgalvota ypač kruopščiai - ji siūlo daug skirtingų reguliavimo galimybių, o ergonomiškas valdymas leidžia greitai prisitaikyti prie automobilio. Centrinė konsolė ir prietaisų skydelis atrodo patraukliai ir sportiškai, naudojamos medžiagos yra kokybiškesnės, nei buvo įprasta ankstesniuose markės modeliuose. Vis dėlto vienoje ar dviejose vietose galima įžvelgti pigesnių plastikų.
Verta paminėti ir erdvės paskirstymą: priekyje vietos netrūksta net aukštiems keleiviams, tačiau gale tiek kojoms, tiek galvai jos gali pritrūkti. Stogo linija šiek tiek apkarpo galvos vietą aukštesniems keleiviams. 525 litrų talpos „Stelvio“ bagažinė lenkia „Porsche Macan“ bagažinę, tačiau negali prilygti X3 bagažinei.
Įrangos sąrašas priklauso nuo pasirinktos komplektacijos. Jau baziniuose modeliuose rasite 17 colių lengvojo lydinio ratlankius, odinį vairą, modernią multimedijos sistemą (priklausomai nuo metų - nuo 6,5 iki 8,8 colių ekrano), automatinį avarinį stabdymą su pėsčiųjų atpažinimu, tempomatą, parkavimo jutiklius, elektrinę bagažinės dangtį ir automatiškai veikiančius žibintus bei valytuvus. Brangesnės versijos siūlo dalinės odos apdailą, didesnius ratlankius, navigaciją, šildomas sėdynes bei kitus komforto elementus.
Saugumas ir eksploatacija
2017 metais atliktuose Euro NCAP saugumo bandymuose „Stelvio“ gavo penkias žvaigždutes, pasižymėdamas ypač aukštu suaugusiųjų saugumo įvertinimu bei konkurentus lenkiančia automatinio avarinio stabdymo ir juostos palaikymo asistento įranga. „Stelvio“ ne tik apsaugo avarijos metu, bet ir turi standartinę automatinio stabdymo sistemą su pėsčiųjų aptikimo funkcija ir įspėjimą apie nukrypimą nuo eismo juostos.
Eksploatacinės išlaidos priklauso nuo pasirinkto variklio. Ekonomiškiausi - dyzeliniai variantai: galiniais ratais varomas 2.2 180 AG modelis pagal gamintoją vidutiniškai sunaudoja apie 6,2 l/100 km, 190 AG versija - apie 5,9 l/100 km. Visų varančiųjų ratų modeliai bei didesnio galingumo variantai naudoja šiek tiek daugiau. Techninio aptarnavimo kainos svyruoja priklausomai nuo variklio ir planuojamų darbų apimties, tačiau už įprastas paslaugas teks mokėti 170-330 eurų.
Norintys įsigyti naudotą „Stelvio“ už 19 000 eurų ar šiek tiek daugiau dažniausiai ras 2017 metų modelius, dažniausiai su vidutine rida ir bendros komplektacijos „Super“. Kasdienai ypač tinka 2.2 210 AG dyzelinė versija - ji siūlo puikų našumo ir kuro ekonomijos balansą. Rinkdamiesi apdailos lygį, verta žvalgytis „Super“ komplektacijos - čia optimaliai suderinta įranga ir kaina. „Alfa Romeo Stelvio“ išsiskiria iš kitų SUV - jis siūlo emociją už vairo, kurią retai rasi konkurentuose.
„Alfa Romeo 159“ dyzeliniai varikliai ir patirtis
„Alfa Romeo 159“, ypač su dyzeliniais varikliais, sulaukia įvairių atsiliepimų. Vairuotojai dažnai džiaugiasi automobilio valdymu, stabilumu ir galinga trauka, tačiau skundžiasi specifinėmis dyzelinių variklių problemomis ir elektronikos gedimais.
Dinamika ir valdymas
Turint 159 2.4 JTDm Sportwagon trečius metus, pastebima, kad automobilis yra labai gerai valdomas, stabiliai stovi ant kelio važiuojant didesniais greičiais, o 2.4 variklio traukos yra per akis. Pats variklis ir greičių dėžė niekada problemų nekėlė. Pakaba yra labai patvari, teko keisti tik lūžusias spyruokles. Kuro vidurkis siekia 8.5l/100km. Norintys važiuoti pigiau, renkasi 1.9 JTDm, kuris taip pat yra geras variklis.
Dažnos problemos
Deja, su dyzeliniais varikliais susijusios problemos yra ganėtinai dažnos:
- Kaip ir visuose dyzeliuose - problemos su DPF, EGR, kolektoriaus sklendėmis. Nuo EGR kolektoriaus vidus apauga suodžių ir tepalų sluoksniu. Sklendės gali pradėti leisti orą arba lūžti.
- Būtent 2.4 varikliams kartais skyla galvos, greičiausiai dėl per didelio karščio DPF regeneracijos metu. Todėl visas šias sistemas geriausia pašalinti.
- Kiti vartotojai praneša apie stiprintuvo skysčio bakelio žarnos, einančios į siurblį, gedimus, dėl ko gali sudegti generatorius.
- Pasitaiko sudegusių ksenon blokelių, nukeptų GPS ir radijo antenų, sugedusių sėdynių šildymų, strigusių sklendžių, dėl ko automobilis nesikurdavo.
- Per 3 metus teko perrinkti visą priekinę važiuoklę, gale nuo senumo ir druskų nupuvo galinis tiltas.
- Vairo kolonėlė linkusi klibėti net po remonto.
Kiti specifiniai aspektai
Nors kw turėtų pakakti, tačiau mašina yra sunki, taigi, vairavimo malonumo nėra daug. Jei pirkti su mechanine pavarų dėže, rekomenduojama ieškoti su sankabos defektu, atrestauruoti už 150-200 € ir pamiršti problemą, žinant, kad laikys. Problematiškos sankabos yra dažna problema. Pavyzdžiui, 1.9 varikliui nauja LUK sankaba už 4000 Lt su darbu atlaikė 68 000 km, o 2.4 varikliui įdėta restauruota sankaba jau atlaikė 80 000 km.
1.9l ir 2.4l variklių dalių kainos yra pigesnės nei 2.0l, nes jos nėra tokios retos ir vertinamos, kadangi 2.0l varikliai yra naujesni ir retesni. Patikimiausi yra 1.9 varikliai, tik jie turi problemų su sklendėmis, tad su tuo reikia susitvarkyti iš anksto, kad nebūtų problemų. 2.0 varikliai taip pat geri, o 2.4 varikliai mažiausiai patikimi šioje variklių gamoje.
Dyzelinių variklių patikimumo apžvalga (ne „Alfa Romeo“)
Europos automobilių gamintojai gamina vienus patikimiausių ir efektyviausių dyzelinių variklių pasaulyje. Nesvarbu, ar tai būtų „neperšaunamas“ „Volvo D5“, ar legendinis „Volkswagen“ 1.9 TDI, šie varikliai ir toliau išlaiko laiko išbandymą, užtikrindami įspūdingą ridą ir ilgaamžiškumą.
Patikimi dyzeliniai varikliai
- Mercedes-Benz OM646: Šis variklis žinomas dėl savo patikimumo, todėl neretai pasitaiko atvejų, kai jis vis dar veikia ir po 500 000 kilometrų.
- Volvo D5: Šis eilinis penkių cilindrų dyzelinis variklis tapo ilgaamžiškumo sinonimu, varęs beveik visus „Volvo“ modelius nuo 2001 m. iki 2014 m. Dažnai galima rasti „Volvo“ su D5 varikliu, kurio rida viršija 500 000 kilometrų.
- PSA grupės DW10 2.0 HDI: Įspūdingas prancūzų inžinerijos pasiekimas, suderinantis efektyvumą ir ilgaamžiškumą, kai kurie modeliai be problemų nuvažiuoja daugiau kaip 500 000 km. Labiausiai rekomenduojamas 90 AG 8v variantas, pagamintas nuo 1999 iki 2008 metų.
- Mercedes-Benz OM617: Dažnai laikomas vienu patikimiausių kada nors pagamintų dyzelinių variklių, tapęs automobilių ilgaamžiškumo simboliu.
- Volkswagen EA189: Nors užtemdytas išmetamųjų teršalų skandalo, jis tebėra vienas patikimiausių dyzelinių variklių. Tinkamai prižiūrimas jis gali nuvažiuoti daugiau kaip 300 000 kilometrų.
- Fiat/Alfa Romeo 1.9 JTD: Retai siejama su patikimumu, tačiau šis dyzelinis variklis yra išimtis, varęs įvairius modelius. Gavo daug teigiamų ekspertų atsiliepimų. Labiausiai rekomenduojamas 120 AG 8v variantas - jis dinamiškas ir ekonomiškas.
- BMW M57 (3.0d): Vienas patikimiausių Bavarijos automobilių gamintojo dyzelinių variklių, žinomas dėl savo našumo ir ilgaamžiškumo. M57 serijos varikliai yra patvaresni, nes juose daug mažiau gendančių dalių nei vėlesniuose. Vienintelis specialistų nurodomas trūkumas - veikiančio variklio keliamas triukšmas.
- Volkswagen 1.9 TDI: Vienas ikoniškiausių dyzelinių variklių automobilių istorijoje.
- Honda 2.2 i-CTDi: Ekspertai mano, kad variklis yra patikimas, patvarus ir dinamiškas. Rimčiausias trūkumas - remonto kaina. Laimei, jo prisireikia nedažnai.
Kiti dyzeliniai varikliai ir jų problemos
- Renault 1,5 dCi: Nors nėra pats galingiausias, dėl savo efektyvumo ir patikimumo tapo patikimu mažų automobilių pasirinkimu.
- Opel 3.0 CDTI: Šis variklis vos po 200 000 km tampa bevertis. Jame naudojami „Denso“ injektoriai, kurių iki šiol buvo neįmanoma suremontuoti. Be to, variklis turi problemų su sandarinimo tarpikliais ir cilindrų įvorėmis.
- Volkswagen 2.0 TDI (įpėdinis 1.9 TDI): Legendinio 1.9 TDI įpėdinis, deja, nėra nė perpus tiek geras, kiek būtų galima tikėtis. Sugedusi galvutė ypač gali tapti galvos skausmu. Taip pat dažnai genda įpurškimo siurblio pavara ir turbokompresoriai.
- BMW N47 (2.0d): Šis variklis žinomas dėl cilindrų galvučių ir įpurškimo sistemos gedimų, taip pat dėl tepalų nutekėjimo. Reikalauja brangaus remonto ar susidėvėjusių kumštelinių velenų, įpurškimo siurblio ir tepimo sistemos dalių pakeitimo.
Reikia nepamiršti, kad statistiniai duomenys ir ekspertų atsiliepimai, kuriais paremtas šis vertinimas, negarantuoja, kad jūsų įsigytas automobilis bus toks geras, kokio tikitės. Prieš perkant verta apsilankyti pas gerą mechaniką, kuris su specialia įranga profesionaliai patikrintų, ar nėra tokios rūšies varikliui būdingų trūkumų.
tags: #alfa #romeo #dyzeliniai #varikliai