Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos visuomenės ir politikos permainos, pradedant Sąjūdžio laikotarpiu ir baigiant Nepriklausomybės atkūrimu 1990 m. Kovo 11-ąją. Nagrinėjama kolektyvinės atminties, traumos, politinių sprendimų ir tautinių mažumų vaidmens problematika.
Trauma ir kolektyvinė atmintis Lietuvos kontekste
Trauma ir kolektyvinė atmintis yra svarbūs aspektai, formuojantys Lietuvos visuomenės tapatybę ir santykį su praeitimi. Irena Šutinienė savo darbuose "Trauma ir kolektyvinė atmintis" (2002) ir Danutė Gailienė knygoje "Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu" detaliai analizuoja, kaip trauminės patirtys paveikė Lietuvos visuomenę.
Literatūroje šios temos taip pat nagrinėjamos. Pavyzdžiui, Sigito Parulskio kūrinys "Mortui sepulti sint" (1998) ar Laurie Vickroy "Trauma and Survival in Contemporary Fiction" (2002) atskleidžia traumos reprezentaciją mene ir literatūroje. Neringos kraštovaizdžio permainos, kurias aptaria Jurgis Bučas, ir Nijolės Strakauskaitės "Pradingęs pasaulis" rodo, kaip praeities patirtys įsiskverbia į erdvę ir atmintį. Woiciecho Smarzowskio filmas "Rožė" (2010) ir Vidmanto Bartulio pjesės "Pamokslas žuvims" (2011) rankraštis gilinasi į asmenines ir kolektyvines dramas, atsiradusias dėl istorinių įvykių. Raimonda Ravaitytė-Meyer straipsnyje "Būtų didelė garbė, jei kas mane kuršiu pavadintų" (2012) nagrinėja tapatybės paieškas ir ryšį su praeitimi.
Laisvės siekis ir meninė išraiška
Šiuolaikiniame mene ir kūryboje atsispindi laisvės ir nepriklausomybės siekiai. Tai iliustruoja ir menininkų eksperimentai su klasikiniais kūriniais. Pavyzdžiui, naudojant Da Vinci "Moną Lizą", galima pasiūlyti meninę idėją: "Kalk vinis, kol liks tik šypsena". Panašiai, naudojant Warholo Marilyn Monroe atvaizdą: "Kalk vinis, kol nebesimatys dantų. Tada ištrink likusią paveikslo dalį." Šios metaforos simbolizuoja pasipriešinimą ir naujų formų paieškas.
Pokalbiuose tarp John'o ir Yoko atskleidžiami ir laisvės, ir propagandos aspektai. Johnas klausia: "Bet ar tiesa, kad Sovietų Sąjungoje tiek daug gėrio, o kūrybos laisvė nevaržoma?" Yoko atsako ironiškai, apibūdindama sovietinę realybę: "Ten žmonės jau sotūs, laimingi, šiltai aprengti. Valdžioje jau ne Stalinas, bet Chruščiovas ir Gagarinas - kosmoso žmogus. O Leninas net karste - gyvesnis už visus." Jų dialogas apie "šviesos statinius", "šviesos kibirus" ir "šviesos kėbulus" pabrėžia laisvės ir tiesos ilgesį, nors ir apgaulingoje realybėje.
// Paroda „Sudygsniuota“: Greta Kardi meninė instaliacija VIZITĖLĖ, 2023 //
Sąjūdis ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas
Sąjūdžio formavimasis ir tikslai
Lietuvos Sąjūdis buvo esminis judėjimas atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Kaip teigiama Č. Laurinavičiaus ir V. Sirutavičiaus knygoje "Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo 'persitvarkymo' iki Kovo 11-osios" (2008), Sąjūdžio tikslas buvo telkti visų tautų piliečius nepriklausomai Lietuvai kurti. Sąjūdžio rinkiminė programa, paskelbta "Atgimime" 1990 m. vasario 2-9 d., ir V. Landsbergio kalba, išspausdinta "Atgimime" 1990 m. vasario 14-21 d., iliustruoja šiuos siekius.
Lenkų tautinės mažumos vaidmuo Sąjūdyje
Lenkų tautinė mažuma taip pat aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Cz. Okińczyc savo straipsnyje "Litwa a Polacy" (1990) ir interviu su juo (2011 m. balandžio 12 d.) atskleidžia lenkų bendruomenės pozicijas. Z. Balcewicz straipsnyje "Nasz los jest w naszych rękach" (1990) ir J. Oblačynskio rinkiminė programa, skelbusi remti Lietuvos piliečių ryžtą sukurti suverenią, teisinę, demokratinę ir humanišką Lietuvos valstybę, rodo aktyvų lenkų įsitraukimą į nepriklausomybės procesus. "Kurier Wileński" (1990 m. kovo 15 d.) informavo, kad Aukščiausioje Taryboje yra 10 lenkų tautybės atstovų. Netgi S. Akanovičiaus, kurį iškėlė "darbo kolektyvai", pavardė buvo nurodyta LLS laikraštyje "Nasza Gazeta" (1990 m. sausio 28 d.) tarp "Mūsų kandidatų".
Kovo 11-osios aktas ir jo pasekmės
1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Aukščiausios Tarybos stenogramos rodo, kad už deklaraciją balsavo 126 deputatai, prieš nebuvo balsuota, o vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu. Šis aktas buvo istorinis žingsnis, tačiau susidūrė su iššūkiais tiek išorės, tiek vidaus politikoje.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Sovietų Sąjunga ir Rusija bandė paveikti Lietuvos sprendimus. S. Czerwonnaja savo darbuose "Problemy mniejszości narodowych" (2009) ir A. Siaurusevičiaus straipsnis "Rytų fronte nieko naujo" (1990) aprašo šiuos įvykius. V. Landsbergis knygoje "Lūžis prie Baltijos" (1997) atskleidžia sudėtingas derybas ir pasipriešinimą, kurį teko įveikti.
Iššūkiai ir politiniai manevrai po Nepriklausomybės atkūrimo
Rytų Lietuvos problemos
Po Nepriklausomybės atkūrimo iškilo Rytų Lietuvos problemos, susijusios su tautinėmis mažumomis ir teritoriniais klausimais. Buvo sudaryta laikinoji komisija šioms problemoms spręsti. V. Povilionio ir Balcevičiaus kalbos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose (1990 m. kovo 19 d.) atspindi šių problemų svarbą. Lenkų deputatų apsilankymas Maskvoje, apie kurį sužinojo V. Čepaitis iš M. Čoboto, rodo pastangas rasti sprendimus sudėtingoje geopolitinėje situacijoje.
tags: #zmona #pasake #ikalk #vini