Daugelis automobilių pirkėjų dažnai vadovaujasi nuostata, kad „maža rida, puikus stovis“ arba „didelė rida, prastas stovis“ yra neginčijama taisyklė. Tačiau ar tai išties tiesa? Neretai net ir 500 000 ar 600 000 kilometrų nuvažiavusi mašina gali veikti nepriekaištingai.
Aukštos Ridos Volkswagen Passat Pavyzdys
Puikus to pavyzdys yra šis 2015 metų gamybos „Volkswagen Passat“ su dyzeliniu varikliu. Naujos kartos „Volkswagen Passat“ yra pakankamai populiarus automobilis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jis mėgstamas ne tik privačių asmenų, bet ir įmonių, kurios mielai į savo parkus priima vokiškus vidutinės klasės modelius. Įprastai, įmonėms priklausantys automobiliai bendro naudojimo keliais rieda dažniau ir ilgiau, todėl nenuostabu, jog per keletą metų prietaisų skydelyje šviečia dideli ridos skaičiai.
100 000 kilometrų ridą daugelis automobilių pasiekia per maždaug 4 metus. Tuo tarpu šis, 2015 metais pagamintas „Volkswagen Passat“ šiuo metu parduodamas su 544 000 kilometrų rida. Tai reiškia, jog dviejų metų automobilis per vieną mėnesį nuvažiuodavo vidutiniškai 23 000 kilometrų. Atsižvelgiant į automobilio istorijos knygutę, 2016 metų rugsėjo pirmąją dieną buvo užfiksuota 404 784 kilometrų rida, o tų pačių metų spalį - 436 953 kilometrų rida. Šis pavyzdys rodo, kad didelė rida nebūtinai reiškia prastą būklę, jei automobilis buvo tinkamai prižiūrimas.
Kiek Iš Tikrųjų Galima Nuvažiuoti Degant Degalų Lemputei?
Daugeliui vairuotojų užsidegusi degalų lemputė tarsi magnetas traukia į artimiausią degalinę. Tačiau kyla klausimas: kiek iš tikrųjų galima nuvažiuoti užsidegus degalų lemputei ir ar kompiuterio nurodytas atstumas yra teisingas?
Rizikos ir Patarimai Vairuojant su Rezervu
Ilgalaikis važiavimas ant rezervo nėra nei malonus savininkui, nei sveikas pavaros agregatui. Jei kelyje neteisingai apskaičiuosite degalų kiekį ir jų pritrūksite, vėliau gali kilti problemų užvedant automobilį po degalų papildymo iš kanistro. Nešvarumai iš bako dugno gali būti įsiurbti į variklį kartu su degalų likučiais, o tai gali pažeisti degalų filtrą ar net purkštukus. Be to, važinėjant pustuščiu baku nerekomenduojama dėl kondensato susidarymo rizikos, ypač dyzeliniams automobiliams žiemą, nes dyzeliniai degalai greitai tirštėja, o tai gali užkimšti filtrą ar sugadinti degalų įsiurbimo sistemą.
„Nerekomenduojame ilgai važinėti automobiliu su įsižiebusiu degalų indikatoriumi“, - teigia ekspertai. Degalų siurblys benzininiuose automobiliuose yra bake, o benzinas siurblį sutepa ir aušina. Važiuojant su mažu degalų kiekiu, siurblys gali perkaisti ir sugesti.
Eksperimentai: Kiek Nuvažiuoja Automobiliai su Degalų Rezervu?
„comparethemarket.com“ atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. vartotojų tiki, jog įsižiebus degalų pranešimui jie gali nuvažiuoti vos 30 kilometrų. Tačiau automobilių draudimo ir lizingo paslaugas siūlanti kompanija išsiaiškino, kad su bet kuriuo modeliu užsidegus degalų lemputei galima nuvažiuoti daugiau nei dvigubai didesnį atstumą. Į tyrimą buvo įtraukti 29 didžiausių automobilių gamintojų siūlomi populiariausi 96 modeliai. Rezultatai parodė, kad užsidegus degalų lemputei vidutiniškai galima nuvažiuoti apie 80 kilometrų, kol transporto priemonė visiškai sustoja.
Tyrimo rezultatai
Buvo atliktas bandymas, kuriame dalyvavo trys skirtingi automobiliai: 20 metų senumo „Renault Megane“ su 1.6 benzininiu varikliu, naujasis „Fiat Tipo 1.4 T-Jet“ (benzininis variklis su turbokompresoriumi) ir „Volkswagen Golf 2.0 TDI“ (modernus turbodyzelinis variklis). Siekiant kuo patikimesnių rezultatų, visi automobiliai vienu metu pradėjo važiuoti vienu maršrutu, vedančiu per Vilniaus centrą, aplinkkelį ir šalutinius kelius, kai tik užsidegė degalų lemputės.
- „Renault Megane“ su atsarga nuvažiavo 80 km, kol degalų rodyklė palietė apatinį ribotuvą, ir dar 40 km, kai rodiklis rodė nulį. Iš viso: 120 km.
- „Fiat Tipo“ borto kompiuteris nustojo prognozuoti ridą nuvažiavus vos 30 km, tačiau automobilis visiškai užgeso nuvažiavęs 125 km, kai užsidegė atsargų lemputė.
- „Volkswagen Golf“ su rezervu nuvažiavo 90 km ir dar 70 km su nulinės ridos indikacija. Iš viso su atsarga nuvažiuota 160 km.
Visi automobiliai buvo vairuojami įprastai. Verta pabrėžti, kad taikant ekologiško vairavimo metodus (mažesnės apsukos, ankstyvas variklio stabdymas prieš artėjant prie sankryžų, greičio ribojimas greitkeliuose ir kt.), šie atstumai gali būti dar didesni. Tad gerai žinoma taisyklė, kad galima nuvažiuoti bent 50 km su atsarga, nekeičiant vairavimo stiliaus į ekonomišką ir nesumažinant greičio greitkelyje žemiau leistinos ribos, yra visiškai saugi.
Gamintojų ir Modelių Reitingai Pagal Nuvažiuojamą Atstumą
Specialistai nustatė, kurie automobiliai užsidegus degalų lemputei nuvažiuoja toliausiai, o su kuriais tenka greitai stoti.
5 gamintojai, kurių modeliai užsidegus degalų lemputei vidutiniškai nuvažiuoja toliausiai:
- „Volvo“ - 94,7 km
- „Ford“ - 88,4 km
- „Lexus“ - 88,3 km
- „Volkswagen“ - 87,6 km
- BMW - 87,3 km
5 gamintojai, kurių modeliai užsidegus degalų lemputei vidutiniškai nuvažiuoja mažiausiai:
- „Mini“ - 60,4 km
- „Fiat“ - 66,7 km
- „Porsche“ - 70,2 km
- „Mitsubishi“ - 71,6 km
- „Kia“ - 74,1 km
10 modelių, kurie užsidegus degalų lemputei nuvažiuoja toliausiai:
- „Volkswagen Passat“ - 120,7 km
- „Volvo V40“ - 113,6 km
- „Ford Mondeo“ - 112,7 km
- 5 serijos BMW - 110 km
- „Toyota Prius“ - 107,2 km
- E klasės „Mercedes“ - 103 km
- „Audi Q5“ - 102,7 km
- „Range Rover Sport“ - 102 km
- „Mazda 6“ - 101,3 km
- „Audi A6“ - 99,9 km
10 modelių, kurie užsidegus degalų lemputei nuvažiuoja mažiausiai:
- BMW M3 - 51,5 km
- „Kia Picanto“ - 51,7 km
- „Fiat 500“ - 59,8 km
- „Mini Cooper“ - 60,4 km
- „Mitsubishi Pajero“ - 61,5 km
- „Jaguar XK“ - 61,8 km
- „Citroen C1“ - 62,4 km
- „Peugeot 108“ - 63 km
- „Nissan Juke“ - 65,7 km
Akivaizdu, kad gamintojai kalibruoja prognozuojamus ridos rodiklius su saugumo atsarga, siekdami užtikrinti klientų gerovę.
Ką Daryti Pasibaigus Degalams?
Kai degalų lygis bake yra labai žemas, variklis gali prarasti galią arba laikinai nustoti veikti - dažniausiai važiuojant posūkyje arba įkalnėje. Tai tikrai paskutinis raginimas papildyti degalų atsargas. Nepatartina toliau važiuoti, kol degalai pasibaigs.
Jei variklis užgęsta, atjunkite sankabą ir, važiuodami su pagreičiu, pasitraukite į dešinę eismo juostą, o geriausiai - į kelkraštį ar šalutinį kelią. Po to belieka įvertinti situaciją. Naudodamiesi navigacine sistema arba išmaniuoju telefonu galite pabandyti rasti artimiausią degalinę. Jei ji yra už 2-3 km nuo automobilio, kelionė iki jos pėsčiomis gali būti naudingesnė laiko atžvilgiu nei pagalbos kelyje iškvietimas. Degalų pristatymo paslauga yra įtraukta į daugelį AC ir pagalbos kelyje polisų.
Degalų Papildymas iš Kanistro
Varikliui užvesti nereikia didelio degalų kiekio. Pakanka 5 litrų plastikinio kanistro, kurį galima įsigyti beveik visose degalinėse. Pripildžius degalų, uždegimo raktelį galima kelis kartus pasukti arba paspausti užvedimo mygtuką taip, kad būtų įjungtas uždegimas (vienas trumpas paspaudimas).
Naujesniuose automobiliuose, kuriuose įrengta sistema, neleidžianti įpilti netinkamų degalų, ne visada įmanoma įpilti degalų iš kanistro. Apsauginį dangtelį galima atrakinti naudojant specialų piltuvėlį (jei jis įrengtas, paprastai būna paslėptas po bagažinės grindimis). Jei jo nėra, vienintelė galimybė - pirštu arba atsuktuvu atlaisvinti užraktą (nenaudokite didelės jėgos).
Dyzelinių variklių atveju galimas rimtas degalų sistemos užsikimšimas, kuris, laimei, mažai tikėtinas, jei pirmą kartą užgesus varikliui nebuvo bandyta jo užvesti. Jei dyzelis atsisako užvesti pasukus uždegimo raktelį, bandymai kelis kartus pasukti uždegimo raktelį išlieka. Jei po bandymų įpurkšti dyzelino variklis neužsiveda, turite naudoti įpurškimo siurblio ventiliacijos angas ir net išpurkšti purkštukus. Tačiau tai nėra užduotys, su kuriomis vidutinis vairuotojas gali susidoroti lauko sąlygomis. Jei variklis neužsiveda, paskutinė išeitis prieš kviečiant pagalbą kelyje gali būti panaudoti avariniam užvedimui skirtą preparatą arba kabinos valiklį, purškiamą tiesiai ant variklio oro išleidimo vamzdžio.
Volkswagen Passat B5: Savininkų Patirtis ir Dažniausios Problemų Sritys
Per ilgą eksploatacijos laikotarpį, „Volkswagen Passat“ modeliai, ypač populiarus B5, sukaupė daug savininkų atsiliepimų ir išryškino tam tikras stipriąsias bei silpnąsias puses. Štai apžvalga, paremta realiomis patirtimis.
Bendrieji Įspūdžiai ir Ekonomiškumas
Apskritai, „Passat B5“ savininkai vertina ekonomiškumą, erdvų saloną ir bagažinę. Daugelis nurodo mažas kuro sąnaudas. Pavyzdžiui, vienas savininkas, turėjęs 1.9 TDI 81kW variklį, pasiekdavo apie 5,5 litro vidutines sąnaudas, o užmiestyje, važiuojant neviršijant 90 km/val. greičio ir su geros kokybės vasarinėmis padangomis, galima tilpti net į 3,8 l/100 km. Mieste pilnai užtenka iki 6 l/100 km. Taip pat pabrėžiamas tylus, smagus ir taupus PD 1.9TDI 74Kw variklis, tikslus pavarų perjungimas ir lengvas paleidimas net per speigus.
2.5 TDI 4Motion modelis, nors ir siūlo puikią važiavimo kokybę ir mažiau triukšmo salone, mieste gali vartoti apie 11 litrų, užmiestyje - 6,5 litro, o paspaudžiant nuo šviesaforų - net 13 litrų. Tačiau keturi varantys ratai suteikia kur kas daugiau malonumo ir stulbinantį pravažumą žiemą.
Važiuoklės Ypatumai
Viena iš dažniausiai minimų „Passat B5“ problemų yra jo aliumininė priekinė daugiasvirtė važiuoklė. Nors apie ją sklinda daug neigiamų atsiliepimų, savininkai, kurie automobilį prižiūri laiku, teigia, kad problemos nėra tokios katastrofiškos. Kiekvieno automobilio techninė būklė 70-80% priklauso nuo jo savininko. Šios pakabos ilgaamžiškumas priklauso nuo detalių kokybės: pigios kiniškos dalys byra greitai, o geros (pvz., Lemforder) kainuoja brangiai. Alternatyva - restauravimas, kuris yra patikrintas ir efektyvus sprendimas, jei naudojamos kokybiškos restauruotos detalės. Visas komplektas priekinės pakabos (ne kiniškos) gali kainuoti 1500-2000 Lt plius darbas, o vieno šarnyro restauravimas - 30-40 Lt. Svarbu reguliariai tikrinti važiuoklę, ypač prieš žiemą ir pavasarį, kad išlaidos būtų kuo mažesnės.
Vienas savininkas per 4 metus, nuvažiavęs 80 000 km, po pirkimo restauravo vieną šarnyrą, o vėliau dar du. Taip pat keitė vieną traukę, priekinius amortizatorius ir stabdžių kaladėles. Kitas savininkas, įsigijęs 2 metus stovėjusį automobilį, turėjo pakeisti visą priekinę važiuoklę, nes restauravimas neapsimokėjo.
Vairo Kolonėlė
Kita silpna vieta, apie kurią dažnai girdima - vairo kolonėlė. Pagrindine šios problemos priežastimi įvardijamas laiku nekeičiamas vairo stiprintuvo skystis. Savalaikis ir nuolatinis specialaus mineralinio skysčio keitimas, taip pat skysčio lygio stebėjimas, turėtų prailginti vairo kolonėlės gyvavimo laiką. Vairo stiprintuvo žarnos mėgsta leisti skystį prie sujungimo su aušintuvu, o dėl skysčio trūkumo gali pradėti ūžti vairo stiprintuvo siurblys.
Elektronikos Kaprizai ir Kiti Defektai
Daugelis savininkų susiduria su elektronikos problemomis. Komforto blokas, esantis po vairuotojo sėdyne, yra jautrus drėgmei, ir jam sušlapus, prasideda įvairūs gedimai su elektra. Pavyzdžiui, automobilis pats užsirakina, atsirakina arba langai darinėjasi. Taip pat dažnokai pasitaiko klimatroniko gedimų. Nuo 1998 metų gamybos modeliuose dažnai genda uždegimo ritės (kaina apie 200 Lt/vnt.). Kitas potencialus defektas - komutatorius (BOSCH), kuris anksčiau ar vėliau suges; patikimas sprendimas yra surasti HITACHI firmos komutatorių laužyne.
Kėbulo dizainas vertinamas kaip gražus, nors ir nuobodokas. Tačiau gamyklinis antikorozinis paruošimas yra puikus, tad su rūdimis problemų neturėtų kilti, ypač jei automobilis nebuvo daužtas ir remontuotas nekokybiškai. Vis dėlto, dažna „liga“ - rūdija galinis dangtis palei stiklą, taip pat pagelsta ir sulūžta priekinių žibintų reflektorių laikikliai. Taip pat neretai keičiamas bagažinės užrakto varikliukas, kuris po žiemos gali tapti neveikiančiu.
Be to, dažnai susiduriama su sankabos ir plaukiojančio (dviejų masių) smagračio problema. Kai kurie lietuviai keičia jį į paprastą vienos masės smagratį, taip sutaupydami, tačiau nukenčia važiavimo komfortas.
Varikliai ir Jų Priežiūra
„Passat B5“ buvo siūlomas su įvairiais varikliais, tarp kurių populiarūs 1.9 TDI, 2.5 TDI ir 1.8 T benzininiai variantai.
- 1.9 TDI varikliai (pvz., 81 kW ir PD 74 kW): Šie varikliai laikomi puikiais, patikimais ir ekonomiškais. Svarbu laiku keisti diržus ir tepalus.
- 1.8 T variklis (110 kW/150 AG, 210 Nm prie 1850 RPM): Tai dinamiškas variklis, reikalaujantis tik pilnai sintetinės alyvos, kurią reikia keisti ne rečiau kaip kas 8-10 tūkst. km. Jis yra reiklus geros kokybės alyvai, nes dėl netinkamos alyvos gali kilti problemų su tepalo slėgiu (užsikemša karterio siurblio alyvos imiklis). Šis variklis lengvai čipuojasi iki 190 AG. Turbinos gyvenimas priklauso nuo tepimo ir oro filtro švarumo. Po aktyvaus važiavimo rekomenduojama leisti turbinai atvėsti prieš išjungiant variklį. Senesni AEB 1.8T varikliai laikomi patikimesniais už naujesnius variantus, ypač dėl uždegimo ričių ilgaamžiškumo.
- 2.5 TDI variklis: Nors pasižymi gera važiavimo kokybe, savininkai mini didesnes kuro sąnaudas ir galimas problemas su velenėliais bei kuro siurbliais, nors tai labiau priklauso nuo ankstesnių savininkų priežiūros.
Kalbant apie diržų keitimą, tai kainuoja apie 600 Lt. Varikliui reikia geros kokybės eksploatacinių skysčių: pilnai sintetinių tepalų (keičiami kas 15 000 km), G12 antifrizo, originalaus stabdžių skysčio (1 l apie 60 Lt). Į tai vertėtų nusiteikti ir netaupyti, jei tikimasi ilgai važiuoti su šia mašina. Dėl 5 ar 6 bėgių dėžės, 6 bėgių dėžės patikimumas gali nukentėti važiuojant aukštu bėgiu ir žemomis apsukomis, o paprastas vienos masės smagratis gali sumažinti važiavimo komfortą.
Visų „Passat“ ligų galima išvengti reguliariai ir savalaikiai prižiūrint automobilį. Informacijos apie šio automobilio subtilybes ir eksploatacijos niuansus yra labai daug, ir tai yra didelis pliusas.
tags: #ww #passat #dega #kolonele #kiek #km