2014 metų liepos 4-ąją Vilniaus centre įvyko tragiška avarija, kai televizijos laidų vedėjas Jonas Radzevičius, vairuodamas automobilį „Opel Zefira“ neblaivus, partrenkė ir mirtinai sužalojo 67 metų pensininką Stanislovą Korolevičių. Šis įvykis sukrėtė visuomenę ir paliko gilius pėdsakus abiejų pusių artimųjų gyvenimuose.
Tragiškos Nakties Aplinkybės ir Priežastys
Apie 7 val. 41 min. J. Radzevičiaus automobilis mirtinai partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį Stanislovą Korolevičių. Po avarijos J. Radzevičiaus kraujyje buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,53 promilės alkoholio. Pats J. Radzevičius teisme pasakojo, kad ta savaitė jam buvo labai sunki dėl netikėtos draugo savižudybės. Jis išvežė šeimą į Šiaulius, o pats sielvartavo Vilniuje. Po tėvo laidotuvių jam buvo emociškai sunku susikaupti, todėl ieškojo atvangos mieste. Užėjęs į kavinę, išgėrė alaus, prarado laiko nuovoką ir, ko gero, gerokai per daug išgėrė.
J. Radzevičius prisipažino, kad anksčiau yra buvęs baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis teigė, kad „normalus žmogus nepriimtų sprendimo sėsti prie vairo“. Po antros kavinės, užėjęs į automobilį pasiimti raktelių nuo namų durų, jis spontaniškai nusprendė perstatyti automobilį arčiau „Panoramos“, manydamas, kad tai bus greičiau kitą dieną nuvykti į darbą. Nuvažiavus apie tris šimtus metrų, įvyko tragedija.
Per avariją kojos netekusios Robertos ryžtas: sieksiu pakliūti į Paryžiaus paralimpines žaidynes
Dėl girtumo ir streso J. Radzevičius negalėjo prisiminti visų detalių. Jis spėjo, kad artėdamas prie perėjos galėjo pasilenkti į daiktadėžę kažką paimti ir todėl nematė pėsčiojo. „Man atrodė, kad normaliai vairavau, bet jo nemačiau... Tada smūgis, dar vienas smūgis... Pasėdėjau kurį laiką mašinoje, paskui nubėgau prie nukentėjusiojo, paėmiau jį už rankos, sakiau, laikykitės... Tada subėgo žmonės.“ Jis tikino, kad tą rytą greičiausiai buvo praradęs laiko sąvoką, bet nesijautė girtas. „Man atrodė, kad nėra mašinų, bet paaiškėjo, jog jų buvo, tai, ką padariau, yra nedovanotina“, - sunkiai rinkdamas žodžius teisme sakė vyras.
Nukentėjusiojo Šeimos Reakcija ir Atleidimas
Apie brolio Stanislovo žūtį Zofija Korolevič-Jucevič sužinojo tiktai vėlai vakare. Jai paskambino tame pačiame name gyvenantis Stanislovo kaimynas. Zofija buvo sukrėsta. Jos širdis srūva krauju dėl brolio mirties, bet ji teigė: „Jonui yra dar sunkiau - jis visą gyvenimą turės praleisti nešiodamasis kaltę. Save jis jau nubaudė. Jeigu nuo manęs priklausytų, aš jo neįkalinčiau, nes jis turi penkis vaikus. Aš pati anksti netekau tėvo. Taip ir parašykite: aš jam atleidžiu.“
Zofija papasakojo apie gausią 15 vaikų šeimą, kurioje jau patyrė daug netekčių: septyni broliai mirė ankstyvoje vaikystėje, vėliau vienas po kito anapilin išėjo broliai Zigmundas ir Ronaldas, o prieš pusmetį avarijoje žuvo Stanislavas. Stanislavas su broliu Edvardu, kuris liko vienintelis Vilniuje, statė namą sesers Zofijos šeimai. Jie turėjo „geras rankas“, bet praradę darbą ėmė „kilnoti stikliuką“.
Paskutinė Stanislovo Diena
Nelaimės išvakarėse, liepos 3-iosios rytą, Stanislavas lankėsi Zofijos namuose, kur jis kas savaitę ateidavo nusiprausti ir pasiimti maisto. Zofija brolį apibūdino kaip geros širdies žmogų, kuris nesugebėjo susitvarkyti savo gyvenimo. Jis gyveno tik iš 266 litų pensijos ir girtavo. Paskutinį kartą jis pasirodė neįprastai liūdnas. Stanislavas, paprašytas eiti į vonią, atsakė: „Žinai, man gyventi nusibodo. Jaučiuosi labai pavargęs.“ Zofija spėliojo, ar jį buvo apėmusi depresija ir ar jis tą dieną nuo šaligatvio žengė paskendęs savo mintyse.
Nors Stanislavas buvo išsiskyręs ir trijų savo dukterų neaugino, jo dukterys atsisakė prisidėti prie laidotuvių išlaidų. Tuo metu Jono brolis, taip pat laidų vedėjas Vytaras Radzevičius, susisiekė su Zofija ir išreiškė užuojautą, pasiūlydamas visos giminės pagalbą.
Susitikimas su J. Radzevičiumi
Liepos 5-ąją, šeštadienį, į Zofijos namus atvyko avarijos kaltininkas J. Radzevičius su žmona Vitalija. „Iš pradžių širdyje Joną kaltinau, nes brolį labai mylėjau. Bet kai pamačiau, koks Jonas pajuodęs iš sielvarto, supratau, kad jam dar blogiau nei man. Dieve, pamaniau, kas to jauno žmogaus dabar laukia? Jis nė kalbėti nepajėgė - tik klaupėsi žemai nuleidęs galvą.“ Zofija pakėlė jį ir išreiškė dėkingumą už apsilankymą, pabrėždama, kad susitaikius abiem pusėms tampa lengviau. Jonas su žmona patys pasiūlė apmokėti visas brolio laidotuvių išlaidas, pervesdami pinigus ir laidotuvėms, ir gedulingiems pietums.
Kai Stanislavas buvo pašarvotas, J. Radzevičius atėjo į šermenis. „Jonas stovėjo baltas kaip popierius ir prašė mūsų visų atleisti jam už tai, ką padarė. Stanislavo dukterys pasakė: „Turime atleisti. Daugiau nieko iš to prislėgto žmogaus reikalauti negalime - jis elgėsi garbingai ir padarė viską, ką tokioje situacijoje įmanoma padaryti“, - prisiminė Zofija. Žuvusiojo artimieji buvo sujaudinti J. Radzevičiaus elgesio ir matė, kad jis kenčia bei jaučia didelę kaltę. „Todėl mes ir raštu patvirtinome, kad Jonui atleidžiame“, - tikino žuvusiojo sesuo.
Praėjus mėnesiui po laidotuvių, J. Radzevičius pasiūlė ant Stanislavo kapo pastatyti paminklą. Paminklas Zofijai atrodė labai gražus, jį moteris išrinko kartu su Jonu. Iš viso J. Radzevičius apmokėjo laidotuves, sutvarkė kapą ir pastatė paminklą, kas jam kainavo 8 tūkst. Lt. Jis teisme apgailestavo, kad negalėjo aplankyti visų giminaičių ir atsiprašyti, nes neturėjo jų kontaktinių duomenų.
Stanislovo Korolevičiaus Būsto Sąlygos
„Lietuvos rytas“ apsilankė mediniame name, kuriame gyveno Stanislavas. Bute nešvietė nė vienas langas - už skolas elektra buvo išjungta dar prieš penkerius metus. Nors skola buvo padengta, dar reikėjo sumokėti 300 litų už elektros įjungimą. Stanislavo brolis Edvardas ir jo gyvenimo draugė Birutė Samanienė tokių pinigų neturėjo. Bute buvo tamsu ir kartais šalta, nes dėl nevalyto kamino dūmai neišeidavo, todėl kūrenti krosnies negalima. Durys buvo palaikės, praleisdavo vėją ir drėgmę. Vienintelis malonumas porai buvo apsitūlojus paltais patamsyje klausytis laidų iš baterinio radijo imtuvo.
Edvardas ir Birutė patvirtino, kad Stanislavas nelaimės išvakarėse negėrė, nes neturėjo pinigų. Jis buvo blaivus. Tačiau savaitę prieš mirtį Stanislavą nežinia dėl ko ėmė pulti varnos. „Jos skraidė virš galvos ir baisiai krankė. Dieną prieš mirtį viena net nutūpė jam ant galvos ir pradėjo kapoti. Mes kartu ėjome gatve, bet jos puolė tik Stanislavą. Ar kokią jo ligą jautė, ar likimą - nežinia“, - susimąstė Birutė.
Teismo Procesas ir Nuosprendis
Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmeniui, kuris vairavo neblaivus ir dėl kurio padarytos avarijos žuvo žmogus, gali būti skirtas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius paaiškino, kad jei nelaimės priežastis - vairuotojo elgesys, girtumas sunkina jo atsakomybę.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo daug žurnalistų, kurie laukė teisėjo Mindaugo Striauko sprendimo dėl J. Radzevičiaus. Nuosprendžio išklausyti atvyko ne tik pats J. Radzevičius, bet ir nukentėjusiaisiais pripažinti žuvusiojo artimieji, kurie dar kartą pakartojo, kad televizijos laidų vedėjui neturi jokių pretenzijų.
Teisėjo Sprendimas ir Jo Motyvai
Teisėjas M. Striaukas paskelbė, kad J. Radzevičius gaus šansą pasitaisyti. Jam buvo skirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėta supaprastinta tvarka (apklaustas tik kaltę pripažinęs kaltinamasis ir pagarsinta bylos medžiaga), televizijos laidų vedėjui bausmė buvo sumažinta trečdaliu, todėl jis nuteistas 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet jos vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, J. Radzevičiui uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas taip pat nutarė, kad J. Radzevičius 3 metus privalės būti namuose nuo 24 iki 6 val. ir jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos be pataisos inspekcijos žinios.
Teismas atmetė J. Radzevičiaus prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors už jį sutiko laiduoti brolis Vytaras Radzevičius. Teisėjas pažymėjo, kad toks prašymas negali būti tenkinamas, nes nusikaltimą J. Radzevičius padarė neblaivus, ir dėl jo neatsakingo elgesio atsirado nepataisomi padariniai. Jis taip pat nurodė, kad nuteistasis su nukentėjusiaisiais susitaikė netiesiogiai, nes S. Korolevičius yra miręs ir su juo susitaikyti nėra galimybės.
J. Radzevičiaus Pozicija ir Teismo Komentarai
Po nuosprendžio paskelbimo J. Radzevičius sakė, kad negali būti klausimo, patenkintas ar nepatenkintas, ir patvirtino, kad nuosprendžio neskųs: „Tikrai ne - kalėjimas yra mano viduje.“ Paklaustas, ar teismo apribojimai pakenks jo gyvenimui ir darbui, jis atsakė: „Man atrodo, mes čia ne apie tai šnekame, čia kas man bus blogiau, absoliučiai... Čia kad man bus blogiau ar negalėsiu išvykti, patys suprantate, kad prieš tą dalyką, prieš tą įvykusią tragediją, čia aš mažiausiai...“
Teisėjas M. Striaukas paaiškino, kodėl J. Radzevičius nebuvo uždarytas į kalėjimą: „Girdėjote, kad lygtinę bausmę prašė prokuroras - kiekviena byla yra individualus atvejis. Visuomenė tikriausiai žino tiktai sankciją - nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, tačiau visuomenė turi žinoti ir kitus įstatymus, kad padarius neatsargų nusikaltimą asmeniui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymo, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai pasiekti be realaus laisvės atlikimo.“ Teismas vertino teigiamą asmenybės charakteristiką, visuomeninę, socialinę veiklą ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjas pabrėžė, kad „jau pats nusikaltimas yra bausmė J. Radzevičiui“, tačiau pasekmės negali atleisti nuo atsakomybės. Teismas skyrė maksimalius apribojimus, siekdamas atgrasyti nuo naujų nusikaltimų.
Vytaro Radzevičiaus Požiūris į Vairavimą
Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, Jono brolis, rubrikoje „LRT VAIRAS“ teigė, kad spaudžia akceleratorių tik tiek, kiek reikia, todėl greitis nėra jo įprastas draugas. Jis daug važinėja po Lietuvą, nuolat būdamas Vilniuje ir Merkinėje, kur dabar praleidžia daugiau laiko. Jis pasakojo apie savo automobilius: pirmasis buvo „Ford Escort“, vėliau „Golfas“, po to Afrikoje likęs „Mercedes“, o dabar - jo mylimiausias „Land Rover Defender 130“, kurį naudoja kroviniams vežioti.
V. Radzevičius paminėjo, kad „Mercedes“ automobilis Afrikoje buvo parduotas už simbolinę kainą ir, kiek žino, vis dar važiuoja Malyje, nes jį ten matė misijos kariai. Jis pabrėžė, kad gedimai yra „pats smagiausias nuotykis“, nes per juos pažįsti vietinius žmones ir sužinai daugiau nei kirpykloje. Vienos Šilko kelio ekspedicijos metu su senu 1979 m. „Mercedes“ nustojo veikti akceleratorius, todėl teko ilgai krapštytis, o likus 100 km, prikabinę gumą ir traukdami ją per langą, sėkmingai nuvažiavo.
Vytaras teigė, kad nėra didelis pažeidėjas, o jei kas nors nutinka, tai netyčia. Jis pasakojo, kad seniai buvo stabdomas, o kažkada buvo sustabdytas, kai prie jo mašinos kabėjo juokingas suvenyras iš Australijos - džiovinti kengūros kiaušiniai. Automobilyje jis dažniausiai klausosi muzikos, radijo, „Spotify“ ir LRT RADIJO žinių. Jo muzikos diapazonas labai platus - nuo operos iki pankroko, priklausomai nuo nuotaikos.
Stanislovo Korolevičiaus Šeimos Istorija
Šeimos istorija paženklinta daugybe netekčių ir sunkumų. Zofija Korolevič-Jucevič yra vyriausia ir vienintelė sesuo iš gausios, 15 vaikų šeimos. Septyni jos broliai mirė ankstyvoje vaikystėje. Vėliau vienas po kito anapilin išėjo broliai Zigmundas ir Ronaldas. Prieš pusmetį, iki J. Radzevičiaus avarijos, žuvo Stanislavas. Šiuo metu Vilniuje likęs tik 60 metų brolis Edvardas, su kuriuo po vienu stogu gyveno ir Stanislavas. Kiti broliai įsikūrę ne Lietuvoje.
Stanislavas ir Edvardas buvo darbštūs žmonės, turėjo „geras rankas“, tačiau praradę darbą, susidūrė su alkoholio problema. Zofija, gyvendama tik iš pensijos, jautė pareigą rūpintis broliais, ruošdavo jiems maistą ir padėdavo kuo galėdama. Ji pasakojo, kad nupirkdavo turguje lašinukų ir pasūdydavo, nes „neleisi juk badu mirti“.
Zofija stebėjosi ir „paradoksu“: „Mano brolis gerdavo, o žūties dieną buvo blaivus. O Jonas, atvirkščiai, anksčiau atsisakydavo net pusės taurelės. Tai man papasakojo giminaitis, dirbęs „Forum Palace“, - iš ten Jonas prieš keletą metų vesdavo televizijos laidas. Bet nelaimės dieną jis buvo išgėręs.“
Jono Radzevičiaus Gyvenimas Po Tragedijos
Jonas Radzevičius - renginių ir laidų vedėjas, filmų įgarsintojas. 2010 metais dalyvavo LNK projekte „Kviečiu šokti“. Per LNK vedė populiarų žaidimą „Teleloto“. Po avarijos jis paliko „Teleloto“ vedėjo darbą. J. Radzevičius teisme teigė, kad vienas išlaiko šeimą, yra pasiėmęs didžiulę paskolą namui, todėl yra priverstas dirbti keliuose darbuose. Jis svarstė, kad savo gyvenime turbūt kažką padarė ne taip, jog jam buvo atsiųstas toks sunkus išbandymas. „Labai gyvenime stengiausi, dirbau per kelis darbus, vaikus bandžiau teisingai išauklėti“, - kalbėjo jis.
J. Radzevičius taip pat prisipažino: „Paradoksas - viskas kartojasi po devyniolikos metų, juk mano tėtis visai šalia Stanislovo palaidotas.“
tags: #vytaras #radzevicius #avarija