Kiekvieno eismo dalyvio sauga ir transporto priemonės valdymas tiesiogiai priklauso nuo padangų kokybės lygio ir techninių charakteristikų. Tinkamas padangų valdymas užtikrina maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką. Transporto priemonės valdomumas ir stabilumas kelio paviršiuje priklauso nuo padangų eksploatacinių parametrų. Gamintojai nuolat susiduria su užduotimi gerinti vairavimo saugumą, todėl padangų gamybos technologijos modernizavimas yra vienas iš kriterijų, galinčių pagerinti saugumą kelyje.
Dėl įvairių automobilio gedimų ar trūkumų avarijos įvyksta kur kas dažniau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Saugaus eismo ekspertų teigimu, sugedusi automobilio pakaba ir netinkamos naudoti padangos yra trečias svarbiausias veiksnys tarp automobilių techninių defektų, lemiančių avarijas kelyje.
Sezoniniai padangų reikalavimai Lietuvoje
Tam, kad padangos turėtų optimalias technines savybes per visą eksploatavimo laiką, kiekvienam sezonui reikia montuoti specialias padangas. Viena pagrindinių taisyklių, kurias vairuotojas turėtų visada atsiminti, yra svarbu laiku pakeisti padangas, atsižvelgiant į metų laiką.
Vasarinės padangos
Vasarinės padangos naudojamos ne žemesnėje kaip +7 °C oro temperatūroje. Vasarinis gumos mišinys turi kietesnę struktūrą. Vasarinės padangos praranda savo darbines savybes, kai oro temperatūra atvėsta iki 7 laipsnių, o jų gumos mišinys sukietėja ir jos „nebedirba“ - tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis.
Žieminės padangos
Žiemines padangas rekomenduojama montuoti tais atvejais, kai aplinkos temperatūra yra ne aukštesnė kaip +7 °C. Žieminės padangos yra vienintelis sprendimas, siekiant užtikrinti saugumą šaltuoju metų laiku. Žieminės gumos mišinys turi minkštesnę sudėtį, todėl jis nėra skirtas naudoti šiltuoju metų laiku. Per didelis elastingumas neigiamai veikia padangų nusidėvėjimą, todėl važinėjant aukštoje temperatūroje padanga gali greičiau susidėvėti.
Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Nurodytu laikotarpiu eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).
Dygliuotos padangos
Lietuvoje eksploatuojamiems automobiliams žiemos laikotarpiu leidžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis. Dygliuotos padangos yra saugiausios beveik visomis žiemiškomis sąlygomis. Tačiau jos kelia daugiau (maždaug 3-5 decibelais) triukšmo, o važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės.
Transporto priemones su dygliuotomis padangomis leidžiama eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Pradėti eksploatuoti tokias padangas anksčiau nei lapkričio 1 d. ir baigti vėliau nei kovo 31 d. - draudžiama. Žiemos sąlygoms užsitęsus, dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu.
Dygliuotos padangos Lietuvoje labai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais. Važiuojant sniegu ar ledu dygliuotų padangų stabdymo kelias siekia maždaug 37 metrus, o geriausių nedygliuotų - apie 57 metrus. Net lyginant pačias pigiausias dygliuotas padangas su pačiomis geriausiomis nedygliuotomis, pastarosios pralaimi stabdymo dvikovą beveik 4 metrais. Dygliuotų padangų protektoriaus blokeliai yra masyvesni ir kur kas standesni, protektorius dažnai „grubesnis“, todėl automobilis būna stabilesnis posūkiuose, jų rida bene 30 proc. didesnė, jos geriau išstumia vandenį, „išsivalo“ esant šlapdribai, todėl geriau sukimba su kelio paviršiumi.
Universalios padangos
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Universalios padangos, pažymėtos „M+S“ raidėmis, pažodžiui reiškia „purvas ir sniegas“.
Protektoriaus gylis ir jo svarba
Operacija, protektoriaus gilinimas
Protektoriaus gylis yra svarbus kriterijus, kurį turite nuolat stebėti, nes nuo šio parametro priklauso sukibimo su važiuojamąja dalimi kokybė. Jei protektoriaus gylis yra per mažas, naudoti padangas draudžiama, nes jos gali sukelti avarijas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienodam protektoriaus rašto nusidėvėjimui.
Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis paprastai siekia 8-9,5 mm, tad iki leistinos minimalios nusidėvėjimo ribos su naujomis padangomis galėsite važiuoti kelis metus. Kitas būdas patikrinti, ar padangos nusidėvėjo, yra ant padangų esantis nusidėvėjimo indikatorius. Jis žymi minimalų leistiną protektoriaus nusidėvėjimą.
Per lietų stipriai nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Tokios eismo sąlygos, kokios susidaro esant šalčidribai, dramatiškai pakeičia stabdymo kelio ilgį bei galimybę mašiną suvaldyti, jei kelionės tęsiamos vasarinėmis ar stipriai susidėvėjusiomis žieminėmis padangomis (t. y., kai protektoriaus gylis nesiekia 4 mm).
Minimalūs reikalavimai skirtingoms transporto priemonėms
Lengvieji automobiliai (B kategorija)
- Vasarinėms padangoms (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.): minimalus protektoriaus gylis yra 1,6 mm.
- Žieminėms padangoms (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.): minimalus protektoriaus gylis yra 3,0 mm.
Nors teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, toks gylis nekels pavojaus tik važinėjant idealiomis sąlygomis - sausu ir švariu asfaltu. Žiemą, nors oficialiai galima eksploatuoti automobilį su 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga.
Motociklai, mopedai, triračiai, keturračiai
Motociklų sezonas netrunka ištisus metus, ir retas motociklininkas savo motociklą „padabina“ specialiomis žieminėmis padangomis. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog:
- Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais.
- Taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi.
- Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm vasaros metu (kol leidžiama eksploatuoti motociklus keliuose).
Autobusai (M2 ir M3 klasės)
Žinoti, koks autobuso padangų protektoriaus gylis, yra privaloma.
- M2 klasės autobusams: minimalus padangų protektoriaus gylis žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.) privalo būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Vasaros metu (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.) - ne mažesnis kaip 1,6 mm.
- M3 klasės autobusams: minimalus padangų protektoriaus gylis ištisus metus yra 2,0 mm.
Sunkvežimiai (N1 klasė)
Krovininių N1 klasės automobilių vairuotojai privalo pasirūpinti, jog padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. nebūtų mažesnis kaip 3,0 mm.
Padangų priežiūra ir eksploatacija
Slėgis padangose
Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti, paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis padeda optimizuoti transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia, o važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
Nepamirškite apie tokią detalę kaip vožtuvas, nes dažnai dėl jo atsiranda žemas slėgis padangose. Ekspertai rekomenduoja jį pakeisti kiekvieną sezoną keičiant gumą.
Mechaniniai pažeidimai
Kiekvienas vairuotojas privalo patikrinti, ar padangose nėra mechaninių defektų. Pažeidimai gali atsirasti susidūrus su įvairiais kelyje esančiais daiktais, tokiais kaip akmenys, stiklas ir kitos smulkmenos. Konstrukcija gali sulūžti net ir patekus į įdubimą, judant tramvajaus ar geležinkelio linijomis, judant per aukštą bordiūrą. Norint išvengti gumos pažeidimo, būtina atlikti išsamų patikrinimą. Jei aptinkama akmenų ir kitų daiktų, juos reikia pašalinti, kad jie nepadarytų papildomos žalos padangai. Padangose esantys gumbai paprastai atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra.
Padangų senėjimas
Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Padangų sukeitimas
Žieminių padangų eksploatacijos principai iš esmės nesiskiria nuo vasarinių. Būtina stebėti protektoriaus dėvėjimąsi. Jei protektoriaus rašto gylis skiriasi daugiau nei 1 milimetru, ratus nuo priekinės ašies patariama perkelti ant galinės. Šią procedūrą reikėtų atlikti kaskart nuvažiavus maždaug 10 tūkst. km, taip pat rekomenduojama tai daryti kas 5-7 tūkst. km.
Padangų laikymas
Tolesnis padangų eksploatavimo laikas priklauso nuo to, kaip jos bus tinkamai laikomos. Geriausia automobilių padangas laikyti kambaryje, kur oro temperatūra yra apie +15 °C. Padangos turėtų būti sandėliuojamos tokiomis sąlygomis, kad jos nekeltų nuolatinės išorinės apkrovos. Padangos turi būti dedamos su kraštu. Kartą per mėnesį jas reikia apversti.
Padangų tipo pasirinkimas ir savybės
Automobilininkų poreikiai yra labai skirtingi, todėl renkantis naujas padangas būtina pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais ir išanalizuoti, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į vakarų ar šiaurės Europą ir t. t.
Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Skandinavijoje ženkliai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Čia iškrenta nuo dviejų iki šešių kartų mažiau sniego nei Suomijoje ir netgi snaigių struktūra būna kitokia. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra mūsų regione svyruoja tarp 4 laipsnių šalčio ir 4 šilumos, o Šiaurės Skandinavijoje retai kada būna mažesnė nei 10 laipsnių šalčio. Akivaizdu, kad užduotys, kurias žiemą tenka spręsti padangoms skirtinguose regionuose, dažniausiai būna visiškai kitokios.
Dygliuotos vs nedygliuotos žieminės padangos
Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro „meškos paslaugą“ - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangos kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos. Daugiau ar agresyvesniu stiliumi vairuojantiems bei galingus variklius turintiems automobiliams jų gali sunkiai užtekti vienam sezonui. Visiška kvailystė žiemą važinėti plačiomis žemo profilio padangomis, nes tai niekaip nesuderinama su geru sukibimu.
Kietesnio ir minkštesnio gumos mišinio žieminės padangos
Kieto gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego. Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais.
Biudžetinės ir Premium klasės padangos
Vadinamosios „Premium“ klasės padangos yra brangesnės, tačiau palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu. Pastarasis, važiuojant 50 km/val., gali reikšmingai skirtis. Brangios ir kokybiškos padangos būna tylesnės, padeda taupyti degalus ir tarnauja ilgiau. Netinkamos naudoti gali būti ne tik susidėvėjusios, bet ir naujos, tačiau prastos kokybės padangos. Vadinamojo „biudžeto“ segmentui priskiriamų žieminių padangų komplekto kaina yra apie 300 eurų.
Atsekamybė ir atsiskaitomybė
Techninė apžiūra ir Kelių policijos sankcijos
Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. automobilių. TAC kontrolieriai tokius padangų trūkumus, kaip stiprūs mechaniniai pažeidimai (4400 atvejų) arba skirtingo tipo padangos ant tos pačios ašies (per 4000 atvejų), vertina kaip „didelius trūkumus“, o kai kuriais atvejais netgi draudžia automobilį eksploatuoti. Kad kai kuriais atvejais tokios problemos tiesiog bado akis, liudija Kelių policijos pareigūnų anuliuojami techninės apžiūros protokolai: per 10 šių metų mėnesių tokių sankcijų buvo griebtasi 826.
Jeigu automobilio arba jo priekabos protektoriaus rašto gylis yra mažesnis, nei nustatyta Techniniuose reikalavimuose, arba nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. padangos neatitinka žiemos sezono reikalavimų, automobilis negaus leidimo dalyvauti eisme. Be to, tikrinantiems pareigūnams sustabdžius kelyje su dygliuotomis padangomis ne sezono metu, galite prarasti galiojančią automobilio techninę apžiūrą.
Draudimo išmokos
Draudimo kompanijų atstovai primena, kad žiemiškomis sąlygomis patekus į avariją, kurios priežastimi pareigūnai ar ekspertai įvardins nepakankamą padangų protektoriaus gylį, toks įvykis bus pripažintas nedraudžiamuoju. Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atveju išmoka bus išieškota iš apdraustojo asmens. „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad iškritus sniegui ar plikledžio metu dominuojančios smulkios avarijos atneša vidutiniškai po 1000 eurų nuostolių.
Tarptautiniai reikalavimai komerciniam transportui
Žieminių padangų reikalavimai daugiau kaip 3,5 t sveriančiam komerciniam transportui Europos šalyse yra gana skirtingi. Pavyzdžiui, Danijoje, Italijoje ir Nyderlanduose šiems automobiliams žieminės padangos nėra privalomos. O štai Vokietija, Austrija ir Ispanija pradėjo taikyti specialius žieminių padangų reikalavimus. Lenkijoje komerciniam transportui žieminės padangos nėra privalomos, taip pat visiems automobiliams draudžiama naudoti dygliuotas padangas.
- Prancūzija: Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. atskiruose keliuose privalomos žieminės padangos, pažymėtos ne tik „M+S“ raidėmis, bet ir „3PMSF“ snaigės kalnuose simboliu. Tai galioja tiek lengviesiems automobiliams, tiek ir komerciniam transportui.
- Norvegija: Nuo 2020 metų galioja reikalavimas naudoti žiemines padangas su „3PMSF“ simboliu varančiajai ir vairuojamajai ašiai nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.
- Austrija: Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 15 d. visi automobiliai privalo važinėti su žieminėmis padangomis. Sunkvežimiai turi turėti sumontuotas „M+S“ arba „3PMSF“ simboliu pažymėtas padangas bent ant vienos varančiosios ašies, o padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei 6 mm. Kai kuriose valstybėse žieminės padangos nėra privalomos, tačiau bagažinėje žiemos periodu būtina vežiotis grandines ratams.
tags: #vta #reikalavimai #padangoms