Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų, galintis paveikti ne tik estetiką, bet ir kėbulo vientisumą bei netgi susilpninti konstrukcinius komponentus. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galima panaikinti ir patiems.

Kas yra rūdys ir kodėl jos atsiranda?

Rūdys yra cheminės reakcijos, vadinamos oksidacija, rezultatas. Šios reakcijos metu metalas (dažniausiai geležis arba plienas) reaguoja su deguonimi ir drėgme. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas dažais, laku ir kitomis apsauginėmis dangomis, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis.

Rūdys ant automobilio kėbulo schematiškai

Pagrindinės automobilių rūdijimo priežastys:

  • Drėgmė ir klimato pokyčiai: Reguliarus lietus, šlapdriba ar sniegas sudaro palankias sąlygas drėgmei kauptis ir oksiduotis su automobilio metalais. Drėgmė pati savaime nėra pakankamai stipri, kad prasiskverbtų pro automobilio dažų sluoksnį, tačiau jai pakliuvus į vidinę ratų arkos pusę arba tarp plastikinių detalių, neretai įvyksta reakcija su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, todėl dažų sluoksnis prayra ir iškyla rūdys. Automobiliuose esantys latakai, skirti surinkti vandeniui, bėgant laikui gali užsikimšti purvu ir lapais, dėl ko vanduo nebegali nutekėti ir korozija paspartėja.
  • Druska ir jos mišiniai: Žiemą keliai barstomi druska ledui tirpdyti, o tai stipriai paspartina rūdijimo procesą. Druska pažeidžia dažus ir kitus apsauginius sluoksnius, galiausiai atidengdama pliką metalą. „Žiemos metu ledui ir sniegui tirpdyti ant kelio dangų yra naudojami druskos ir smėlio mišiniai, bei kiti agresyvūs elementai, keliuose atsiranda atsipalaidavusių dangos gabaliukų, kurie esant sąlyčiui su automobilio kėbulu, gali mechaniškai pažeisti jo apsauginius sluoksnius“, - sako automobilių švaros centrų tinklo „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.
  • Pažeisti dažai arba lakas: Akmenukų įdaužos, paukščių išmatos ir įbrėžimai - to užtenka potencialiam korozijos židiniui atsirasti. Vairuotojai dažnai ignoruoja mažas įdaužas ir kitus dažų pažeidimus, tačiau tokios vietos greitai pradeda rūdyti, todėl jas sutvarkyti laiku yra gerokai pigiau.
  • Netinkama priežiūra: Lako sluoksnis su laiku dėvisi, o jo dėvėjimąsi spartina ir netinkama priežiūra. Reguliariai plaunant automobilį galima išlaikyti jo blizgesį ir dažų stiprumą.
  • Transporto priemonės amžius ir vairavimo ypatumai: Senesni automobiliai anksčiau buvo gaminami be kai kurių apsauginių dangų, o laikui bėgant šie sluoksniai dėvisi ir plonėja. Dažnai nuvažiuojant ilgus atstumus ar važinėjant bekele, priešais važiuojantis automobilis gali pakelti asfalto gabaliukus, žvyrą, akmenukus, kurie mechaniškai pažeidžia automobilio kėbulo dangą.

Rūdžių tipai ir atpažinimas:

Rūdys įprastai pasireiškia rudų dėmių pavidalu ant metalinių automobilio detalių. Ankstyvas bėdos pastebėjimas gali būti naudingas, kadangi korozijos tipai skiriasi pagal jų progresavimo lygį:

  • Paviršinės rūdys: Tai pradinis korozijos etapas. Jos atsiranda nusilupus dažams, kai plikas metalas pasidengia korozijos sluoksniu. Metalas dar yra kone nepažeistas, todėl paviršinių rūdžių tvarkymas yra palyginti nesudėtingas.
  • Išplitusios rūdys: Plintančios rūdys skverbiasi gilyn į metalą, todėl dalis jo paviršiaus tampa tarsi žvynuota, ant jo užsideda pluta. Automobiliuose rūdys iki tokios stadijos išsiplečia dažniausiai per keletą mėnesių nuo paviršinių rūdžių atsiradimo, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tokių rūdžių tvarkymas yra sudėtingesnis, kadangi metalas gali būti stipriai pažeistas, dėl ko jis tampa plonesnis ir silpnesnis.
  • Giluminės rūdys: Tai bjauriausios rūdys, kurios suardo metalą, todėl šis tampa skylėtas. Rūdys gali prasiskverbti kiaurai metalą per vos keletą metų.

Pirmaisiais kėbulo korozijos etapais gali būti pastebėti nedideli dažų iškilimai, burbuliukai ant paviršiaus, kurie netruks išplisti ir prasiskverbti pro dažus. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo pigesnis ir lengvesnis bus remontas.

Kur rūdys atsiranda greičiausiai?

Korozija gali atsirasti bet kurioje automobilio kėbulo vietoje, tačiau dažniausiai ji aptinkama tose vietose, kurios daugiausia kontaktuoja su aplinka ir yra labiausiai veikiamos drėgmės, kelio šiukšlių ir druskos:

  1. Automobilio dugnas ir važiuoklė: Automobilio apatinė dalis yra nuolat veikiama vandens, druskų ir šiukšlių, todėl gali rūdyti. Pavojus kyla tokiems komponentams kaip rėmas, išmetimo sistema ir pakaba.
  2. Ratų arkos: Šiose vietose kaupiasi nešvarumai, drėgmė ir druska. Jos ypač linkusios rūdyti senesniuose automobiliuose, kurie paprastai neturi arkų įdėklų.
  3. Durelės ir slenksčiai: Šios automobilio dalys nuolat kontaktuoja su drėgme, todėl svarbu apžiūrėti tiek vidines, tiek išorines konstrukcijas. Slenksčius po automobilio durimis reiktų apžiūrėti ir iš apačios, nes ten paprastai prilimpa sniegas ir gali kauptis drėgmė.
  4. Kapoto ir bagažinės dangtis: Patikrinkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, taip pat kapoto priekinę dalį.
  5. Sparnai: Sparnai yra pažeidžiami dėl akmenukų smūgių ir drėgmės poveikio.
  6. Bagažinės grindys: Būtinai pakelkite kilimėlį ir patikrinkite, ar nėra rūdžių požymių.

Reguliarus patikrinimas gali padėti greitai ir efektyviai užkirsti kelią korozijos plitimui.

Kaip pašalinti atsiradusias rūdis?

Esamų korozijos šaltinių pašalinimas yra būtinas norint apsaugoti automobilį nuo tolesnio rūdijimo. Turint noro ir valios, rūdis galima panaikinti ir patiems, tačiau nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose. Jei rūdys palieka skyles, naudokite specialų užpildą. Paruoškite jį pagal instrukcijas ir užtepkite ant pažeistos vietos su glaistykle, tuomet sluoksnį kuo labiau sulyginkite.

„Pasidaryk pats“: kaip sutaisyti rūdžių vietą automobilyje?

Pasiruošimas, įrankiai ir priemonės rūdžių šalinimui:

  • Asmeninės apsaugos priemonės: Apsauginiai akiniai, pirštinės ir veido kaukė.
  • Šveitimo priemonės: Švitrinis popierius (nuo stambaus P80/P180 iki labai smulkaus P2000), kampinis šlifuoklis su vieliniu šepečiu (arba rankinis šveitimas). Taip pat šlifavimo kaladėlė (medinė arba kietos gumos) lygiam paviršiui.
  • Valymo priemonės: Rūdžių surišėjas (rūdžių rišiklis), vaitspiritas, skudurėliai.
  • Kėbulo paruošimo priemonės: Glaistas (rekomenduojama su stiklo pluošto audiniu pirmam sluoksniui), kietiklis glaistui, gruntas.
  • Dažymo priemonės: Dažai (rekomenduojama akriliniai paprastesniam dažymui), lakas (jei reikia).
  • Papildoma įranga: Keltuvas arba remonto duobė (jei rūdys ant dugno).

Esamų rūdžių šalinimo procesas:

  1. Rūdžių pašalinimas iki metalo:
    • Gerai apžiūrėkite visą automobilį, kad nustatytumėte rūdžių židinius ir nuspręstumėte, kiek ir kokių medžiagų reikės. Kuo anksčiau pastebėsite esantį arba potencialų korozijos židinį, tuo pigiau ir lengviau jį bus sutvarkyti.
    • Pašalinkite visas rūdis, t.y., nutrinkite jas, kad matytųsi metalo paviršius. Naudokite kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu arba P180 šveitimo popierių (rankiniu būdu).
    • Nušveitus rūdis, metalo paviršiuje gali likti juodų korozijos taškelių.
  2. Korozijos židinių neutralizavimas rūdžių surišėju:
    • Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas ir korozijos židiniai, rūdžių surišėju. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje.
    • Užtepę surišėją, palikite jį kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų ir paverstų rūdis apsauginiu cheminiu barjeru (tikslus laikas priklauso nuo gamintojo instrukcijų).
    • Po to, nuvalykite užteptas vietas vaitspiritu ir leiskite išdžiūti.
  3. Glaistymas ir paviršiaus išlyginimas:
    • Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis. Jis reikalingas nelygumų šalinimui ir duobučių užpildymui.
    • Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, nes jis yra tvirtesnis.
    • Sumaišykite glaistą su kietikliu santykiu 1:10 (arba pagal gamintojo rekomendacijas). Mišiniui užtepti turėsite 5-10 minučių, nes jis greitai kietėja (tik 15-32 °C temperatūroje).
    • Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta. Tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos, siekiant išlaikyti bendrą kėbulo formą.
    • Glaistui sukietėjus (per kelias valandas, priklausomai nuo temperatūros), šveiskite jį švitriniu popieriumi ir lyginkite paviršių. Pirmąjį sluoksnį šveiskite stambiu P180 popieriumi, vėliau pereikite prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę.
    • Tepkite glaistą dar kartą ir kartokite tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus visiškai lygus.
  4. Gruntavimas ir dažymas:
    • Baigus glaistymo darbus, nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpurkškite gruntą. Purkškite tolygiais rankų judesiais, nekeisdami atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus.
    • Gruntui sudžiūvus, šveiskite jį naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu. Vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti „bangas“ bei duobes. Prieš dažymą visas paviršius turi būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto.
    • Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales ir apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti.
    • Jeigu dažote lauke, venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C.
    • Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku. Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus (jei naudojate pistoletą) arba suplakite balionėlį.
    • Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo.
    • Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūsta apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.

Jei rūdžių vietos yra gilesnės, naudokite rūdžių antikorozinį purškiklį, kad neutralizuotumėte oksidacijos procesą.

Automobilio kėbulo paruošimas dažymui po rūdžių šalinimo

Kaip sumažinti automobilio rūdis: prevencijos patarimai ir gudrybės

Užkirsti kelią rūdims lengviau nei jas pašalinti. Reguliari automobilio priežiūra yra viena iš svarbiausių strategijų, leidžiančių išvengti korozinių procesų.

Prevencinės priemonės:

  • Reguliariai plaukite savo automobilį: Ypač svarbu nuplauti druską ir purvą, kurie žiemą gali sukelti korozijos procesą. Automobilį patartina plauti ne rečiau nei kas dvi-tris savaites, ypač, jei keliai yra barstomi. Nuplovę automobilį, jį nusausinkite, kad visose ertmėse liktų kuo mažiau drėgmės.
  • Naudokite vašką ar sandariklį: Šios priemonės sukuria apsauginį barjerą tarp metalo ir aplinkos, kuris blokuoja drėgmę ir UV spindulius. Tai padeda išvengti rūdžių. Rekomenduojama apsauginę priemonę ar antikorozinę dangą naudoti bent kas 3-4 mėnesius.
  • Pašalinkite įbrėžimus ir įtrūkimus: Net ir nedideli pažeidimai gali tapti rūdžių židiniais. Svarbu greitai juos užsandarinti specialiais dažais ar gruntu.
  • Saugokite automobilį nuo drėgmės: Jei turite galimybę, laikykite automobilį garaže ar kitoje sausoje vietoje. Transporto priemonę laikant požeminėje aikštelėje ar garaže, svarbu įsitikinti, kad į patalpą automobilis patektų kuo švaresnis, sausesnis ir neturėtų užsilikusių sniego, druskos ar kitų reagentų mišinių.
  • Reguliariai tikrinkite automobilio būklę: Kas porą mėnesių atidžiai apžiūrėkite automobilį, ypač pakabą, langų rėmus ir visą apatinę kėbulo dalį. Atkreipkite dėmesį į rūdžių požymius, tokius kaip burbulų susidarymas, dažų atsilupimas ar metalo suplonėjimas. Kuo greičiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ją bus išspręsti.
  • Antikoroziniai purškalai: Specialūs antikoroziniai purškalai saugo ne tik važiuoklę, bet ir įvairias pažeidžiamas automobilio dalis nuo drėgmės ir druskų. Antikorozinius purškalus reikėtų naudoti bent kartą per metus, geriausia - prieš žiemą.
  • Automobilio istorijos žinojimas: Jeigu pirkote automobilį nepatikrinę jo istorijos, tikėtina, kad jis buvo patekęs į eismo įvykį, turi suklastotą ridą ar netgi buvo užlietas. Automobiliui patekus į įvykį, pažeistos vietos praranda savo tvirtumą ir pradeda rūdyti.
  • Aliuminio naudojimas: Nemažai kėbulo dalių moderniuose automobiliuose yra gaminamos iš aliuminio. Nors aliuminis iš tikrųjų nerūdija, visgi jis nėra visiškai atsparus korozijai. Jis daug atsparesnis oksidacijai, tačiau jeigu oksidacija jį visgi pažeidžia, paveiktos vietos tiesiog suyra.

Papildomi patarimai:

  • Naudokite aukštos kokybės automobilių plovimo priemones ir vašką.
  • Venkite važiuoti per purvinas balas ir kelius, kuriuose naudojama druska, jei įmanoma.
  • Reguliariai tikrinkite automobilio apačią, ypač tas vietas, kurios labiausiai pažeidžiamos korozijos.
  • Jei turite stoglangį, reguliariai valykite jo drenažo angas, kad išvengtumėte vandens kaupimosi.
  • „Coca-Cola“ dėl joje esančios fosforo rūgšties gali būti veiksminga rūdžių šalinimo priemonė chromuotiems paviršiams.
Apsauginių dangų naudojimas automobiliui

Rūdžių atsiradimas ant automobilio kėbulo gali sukelti ne tik estetinių problemų, bet ir rimtesnių konstrukcinių pažeidimų. Laikydamiesi prevencijos priemonių ir reguliariai tikrindami automobilio būklę, galite efektyviai kovoti su korozija ir prailginti savo transporto priemonės tarnavimo laiką.

tags: #kaip #sutvarkyti #automobilio #rudis

Populiarūs įrašai: