Pirmuoju „Volvo“ naujos „SPA“ platformos modeliu tapo madingo SUV kėbulo „XC90“, vėliau pasirodė sedanas „S90“ ir tradicinis gamintojo universalas „V90“. Taip pat galite susipažinti ir su naudoto „Volvo XC70“ apžvalga - jį (ir įprastą „V70“) ir galima būtų laikyti šio universalo pirmtaku, tačiau iš esmės tai yra visiškai skirtingi automobiliai. Žinoma, ir „XC70“ buvo šaunus automobilis, tačiau palyginti su „V90“, tiek savo važiavimo savybėmis, tiek ir salonu jis iš tolo neprilygo naujos kartos modeliui.
Nors teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nauja platforma iš principo negalėjo turėti didesnių nei keturių cilindrų motorų, o štai senasis modelis, kuris buvo bendraplatformis su dideliais „Ford“ automobiliais, buvo komplektuojamas išskirtinai tik solidžiais penkių cilindrų varikliais. Taip pat dėl elegantiškesnių ir aerodinamiškai efektyvesnių kėbulo formų nukentėjo ir bagažinės talpa - akivaizdu, kad gamintojas pakeitė prioritetus ir nusitaikė į „Premium“ segmento vokiečių gamintojų „Audi“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ automobilius.
Ar jam pavyko? Na, nors tik keturi cilindrai buvo šioks toks kompromisas, bet galingiausi modeliai su hibridiniu T8 motoru pasiekdavo net 407 AG. Taip pat visi automobiliai bent jau mūsų rinkoje buvo siūlomi su automatine transmisiją ir beveik visi be išimties turėjo visus varančiuosius ratus. O tiems kas norėjo geresnių pravažumo savybių, gamintojas pasiūlė „Cross Country“ versiją (tiesioginis E klasės „Mercedes-Benz All-Terrain“ ir „Audi A6 Allroad“ konkurentas) su iki 21 centimetro (standartinėje versijoje - 15 cm) padidinta prošvaisa.
Tad beveik penkių metrų ilgio ir su beveik 3 metrų atstumu tarp ašių automobilis buvo ne tik itin erdvus, bet ir galėjo nuvažiuoti nuo asfalto, taip pat užtikrino puikų komfortą, kadangi buvo siūlomas su reguliuojamo standumo pneumatine pakaba. Salone - originalus minimalistinis skandinaviškas interjeras, kokybiškos medžiagos ir kruopštus surinkimas (automobilis buvo gaminamas Švedijoje), skaitmeninis prietaisų skydelis ir vertikalus multimedijos ekranas - čia jautiesi pilnaverčiame verslo klasės automobilyje, niekuo nenusileidžiančiame (o kai kuriais elementais ir panokstančiame) vokiškus „Premium“ klasės modelius.
Varikliai ir eksploatacinės savybės
Rekomenduojama rinktis modelius su visų ratų pavara, kadangi tokia kur kas labiau tinka dideliam universalui. Dyzelinių variklių galia siekia nuo 150 iki 235 AG, turbobenzininių motorų - nuo 254 iki 320 AG, iš tinklo įkraunamas hibridinis modelis pasiekia net 407 AG. Visi motorai yra keturių cilindrų 2.0 l darbinio tūrio varikliai.
Kaip sako „Longo LT“ specialistai, naudotų automobilių rinkoje yra kur kas didesnis dyzelinių nei benzininių modelių pasirinkimas - iš dalies ir dėl to, kad pastarieji yra gerokai taupesni.
„V90 Cross Country“ pirkėjams buvo siūlomas mažesnis variklių pasirinkimas ir visi jie, tiek benzininiai, tiek ir dyzeliniai, 2.0 l darbinio tūrio, skiriasi tik galingumu. Benzininiai gali turėti 250, 310 arba 320 arklio galių, o dyzeliai 190 arba 235 arklius. Po atnaujinimo 2020-iais, į „V90 Cross Country“ pradėti montuoti ir du benzininiai varikliai su „mild-hybrid“ sistemomis, tačiau kitaip nei paprastas V90 universalas, padidinto pravažumo modelis nebuvo siūlomas, kaip iš tinklo įkraunamas hibridas (PHEV).
Ar „V90 Cross Country“ pakankamai pravažus?
Trumpai sakant - taip. Net ir žemę užklojus pusės sprindžio sniego sluoksniu, ne pačiais geriausiais miško keliais, šis „Volvo“ važiuoja be problemų. Visi keturi ratai užtikrintai kabinasi į sniegą ir, net nusukus iš provėžų, dėl to nekelia jokio streso - važiuoja ir tiek. Faktas, tai nėra visureigis ir kažkur giliau lysti su juo nebūtų taip drąsu, tačiau tokiomis sąlygomis, jokių problemų.
Daugiau norėtųsi tik komforto. Važiuoklė standi, todėl važinėti nelygiais miško keliais, kad ir nuklotais sniego, nėra ypač malonu. Įprastame kelyje tai nekliūva.
D4 dyzelinis variklis žinomas dėl ekonomiškumo ir geros traukos. Ši versija skirta tiems, kurie daugiau važinėja mieste arba nori galingesnio, tylesnio benzininio varianto. B5 yra lengvai elektrifikuotas - turi „mild-hybrid“ sistemą, kuri padeda sumažinti kuro sąnaudas. Tai galingiausia versija, kuri pasižymi labai sparčiu įsibėgėjimu ir galimybe važiuoti tik elektra iki 50 km. Labiausiai tinkamas tiems, kas gali reguliariai krauti automobilį namuose ar darbe.
Važiuoklė ir komfortas
Važiuoklė, kuri nuo įprasto V90 modelio skiriasi padidinta prošvaisa (6 cm), vertinta kaip viena komfortiškiausių klasėje. „Volvo V90 Cross Country“ pakaba - viena svarbiausių šio modelio savybių. Dėl padidintos prošvaisos (apie 210 mm) ir patobulintų amortizatorių, šis automobilis sugeba labai gerai absorbuoti kelio nelygumus, net ir važiuojant žvyrkeliais ar nelygia danga. Nors modelis yra „universalas“, komforto lygis artimas SUV - važiuojant net ir ilgesnėmis distancijomis, triukšmas viduje yra minimalus.
Interjeras ir kokybė
Salone - originalus minimalistinis skandinaviškas interjeras, kokybiškos medžiagos ir kruopštus surinkimas (automobilis buvo gaminamas Švedijoje), skaitmeninis prietaisų skydelis ir vertikalus multimedijos ekranas - čia jautiesi pilnaverčiame verslo klasės automobilyje, niekuo nenusileidžiančiame (o kai kuriais elementais ir panokstančiame) vokiškus „Premium“ klasės modelius.
Interjeras erdvus ir jei gale sėdintys keleiviai pradėtų skųstis vietos trūkumu, jiems drąsiai galima pasiūlyti pasivaikščioti pėsčiomis. Sėdynės patogios ir orientuotos į komfortą, nors nėra tokios minkštos, kaip ankstesniuose „Volvo“ modeliuose. Kokybė nebloga, vertinant šį automobilį, kaip premium segmento atstovą. Dizainas minimalistinis ir solidus, tačiau surinkimas galėtų būti bent truputį geresnis, o medžiagos, kai kur, ne tokios pigios.
Vieni žurnalistai gyrė sėdynių patogumą, kiti kritikavo silpną šoninę atramą. Odinės apmušalų kokybė po 100 000 km taip pat kėlė abejonių. Sėdynės kai kuriose vietose išbluko ir stipriai nusidėvėjo.
„Volvo S90“ įdiegta pažangi pusiau autonominio vairavimo „Pilot Assist“ sistema. Ši sistema gali lengvai koreguoti automobilio trajektoriją siekiant išlaikyti automobilį tinkamai orientuotą kelio juostos ženklų ribose važiuojant greitkeliu ir nereikalauja, kad būtų važiuojama iš paskos kitam automobiliui. S90 taip pat įdiegta pirmoji pasaulyje „City Safety“ funkcija - didelių gyvūnų aptikimo sistema pajėgianti tiek dieną, tiek naktį aptikti didelius gyvūnus kertančius kelią. Ši technologija atlieka pagalbinę intuityvaus perspėjimo ir automobilio stabdymo funkciją padėdama išvengti susidūrimo su gyvūnu. Saugumo įrangos sąrašą būtų galima tęsti ilgai...
Patikimumas ir dažniausiai pasitaikantys gedimai
Kalbant apie naudotus automobilius, „Volvo V90“ neturi kažkokių ryškesnių ydų. Iš pasitaikančių gedimų galima paminėti ne visada tinkamai veikiančią (jei sumontuota) autonominio šildymo „Webasto“ sistemą, pasitaiko išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvo (EGR) problemos, taip pat genda benzininių variklių „Denso“ markės purkštukai.
„Volvo“ vairuotojai dar skundžiasi stringančia multimedijos sistema - daugiausiai dėl įdiegtų programėlių („Sensus“ multimedijos sistema buvo kuriama bendradarbiaujant su „Apple“), tad nieko keisto, kad po modelio atnaujinimo 2020 metais pradėta naudoti „Android“ pagrindu veikianti sistema.
Kai automobilis buvo išardytas iki paskutinio varžtelio, paaiškėjo, kad išorinis patikimumo įspūdis klaidino. Ilgalaikį testą atlikusi „Auto Bild“ žurnalo redakcija teigia, kad ilgą laiką viskas klostėsi sklandžiai: automobilis buvo vertinamas dėl komforto, gerai veikiančios pakabos, malonios akustikos ir stabilumo net ir važiuojant didesniu greičiu. Tačiau dviejų tonų sveriantis universalas turėjo ir silpnesnių pusių. 2,0 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis variklis buvo ne tik triukšmingas, bet ir neekonomiškas. Tačiau didžiausias netikėtumas laukė tada, kai automobilį išardė techninės apžiūros centro „Dekra“ specialistai. Švaistiklių guoliuose aptikta tiek dilimo, tiek korozijos požymių, o antrojo cilindro sienelės buvo subraižytos į vidaus erdvę patekusiomis nešvarumų dalelėmis. Dėl per daug susidėvėjusių tarpinių iš galinio diferencialo ėmė sunktis tepalas. Dar viena problema - variklio velenas buvo netekęs kelių svarbių spyruoklių, kurios būtinos jo sklandžiam veikimui.
Didžiausias netikėtumas laukė po automobilio išardymo. Paaiškėjo, kad dugno korozija yra gerokai labiau pažengusi, nei būtų galima tikėtis. Rūdžių aptikta ant priekinio ir galinio porėmio, slenksčių bei ratų arkų. Tai stebina, nes „Volvo“ ilgus metus garsėjo išskirtiniu atsparumu korozijai.
Ar ilgas tokių „Volvo V90 Cross Country“ gedimų sąrašas? Ne, tikrai ne pats ilgiausias, bet dažniausios problemos išsprendžiamos ne pigiai. Pavyzdžiui, streikuojantis tepalo siurblys gali pridaryti tokių bėdų, kad gali tekti keisti visą variklį, arba atlikti kapitalinį jo remontą. Ne retas ir orinės važiuoklės gedimas, kai viena automobilio pusė tiesiog nepakyla. Visgi, šią problemą „Volvo“ pripažino, kaip savo klaidą ir šis trūkumas buvo šalinamas nemokamai. Dalis vairuotojų pastebi, kad po sunkesnio krovinio tempimo, atsiranda transmisijos vibracijos. Tai gali sukelti variklio arba pavarų dėžės tvirtinimų gedimai. Elektronika taip pat su savo kaprizais - pavyzdžiui, kai kuriems vairuotojams „Start/Stop“ sistema veikia tol, kol akumuliatoriuje nebelieka pakankamai energijos paleisti variklį. Tai gali būti programinės įrangos problema. Ne pats rečiausias atvejis, kai dėl degalų siurblio saugiklio gedimo automobilis tiesiog neužsiveda.
Automatinės pavarų dėžės vis dar negali prilygti ištobulintiems vokiškiems agregatams, o gamintojo teigiamas pakitęs požiūris į automobilio valdymo sąvybes kol kas apčiuopiamų vaisių nedavė.
Volvo V90 Cross Country: paskutinis dyzelis atrodo nuostabiai, bet...
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar „V90 Cross Country“ visada turi keturių varomų ratų sistemą? Taip, visi šio modelio variantai, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai, turi AWD (visų ratų pavarą), kas užtikrina gerą sukibimą žiemą ir važiuojant blogesniais keliais.
- Kurios versijos yra ekonomiškiausios? Dyzelinės versijos, tokios kaip D4 arba D5 su „PowerPulse“ sistema, pasižymi geriausiu ekonomijos ir galios santykiu - mišrios sąnaudos dažnai siekia 5,5-6,5 l/100 km.
- Ar oro pakaba yra būtina? Ne, bet ji ženkliai pagerina komfortą, ypač važiuojant nelygiais keliais ar ilgose kelionėse. Tačiau jos remontas brangus, todėl svarbu patikrinti, ar ji veikia be klaidų.
- Kaip šis modelis vertinamas ilgam naudojimui? „V90 Cross Country“ dažnai tarnauja 300 000+ km, jei tinkamai prižiūrimas. Svarbu reguliariai keisti tepalus, tikrinti automatinę pavarų dėžę ir išlaikyti serviso intervalus.
- Kiek kainuoja pagrindinė techninė priežiūra? Pagrindinis aptarnavimas (alyvos, filtrų keitimas) kainuoja apie 200-300 €, o su papildomais darbais (stabdžių diskai, kaladėlės, pakabos elementai) - 500-800 € ar daugiau.
tags: #volvo #v90 #cross #atsiliepimai