Švedijos automobilių gamintojas Volvo turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidėjusią 1927 m. balandžio 14 d., kai buvo pagamintas pirmasis serijinis automobilis - Volvo ÖV 4. Šiandien Volvo yra tarptautinė įmonė, turinti gamyklas įvairiose pasaulio šalyse, tačiau jos šaknys ir pagrindinė būstinė išlieka Geteborge, Švedijoje.
„Volvo“ įkūrimo ištakos ir ankstyvieji metai
Idėja įkurti automobilių surinkimo įmonę kilo dviem buvusiems koledžo bendrakursiams, Assarui Gabrielsonui ir Gustavui Larssonui, 1924 m. balandžio 25 d. susitikus Stokholmo restorane „Sture-hof“. Bendraminčių subrandinta idėja tapo realybe 1927 m. balandžio 14 d., kai „gimė“ pirmasis serijinis „Volvo“ automobilis. 1928 m. įmonė pagamino pirmą sunkvežimį.
Pirmasis pasaulyje „Volvo“ automobilis, oficialiai vadinamas ÖV4, turėjo atvirą kėbulą ir buvo varomas keturių cilindrų varikliu. 1944 m. rugsėjo 1 d. Stokholme buvo pristatytas automobilis, padėjęs „Volvo“ tapti tarptautine automobilių įmone - PV 444, dar žinomas kaip „mažasis Volvo“. Šis modelis tapo pokario klestėjimo pažadu Švedijoje, o vos per dvi savaites 2300 žmonių užsisakė šiuos automobilius.
Universalo istorija ir eksporto plėtra
1953 m. pristatytas „Volvo Duett“, kuris buvo pristatomas kaip „du automobiliai viename“ - tinkamas ir darbui, ir laisvalaikiui. Tai buvo pirmasis modelis, žymėjęs ilgos universalų istorijos pradžią, dėl kurių „Volvo“ tapo šio praktiško automobilio tipo sinonimu. Nuo to laiko buvo pagaminta daugiau nei 6 milijonai „Volvo“ universalų.
1955 m. rugpjūčio mėn. pirmasis PV 444 pasiekė Long Byčo, Kalifornija, uostą, žymint eksporto į JAV pradžią. Nors daugelis stebėtojų buvo nusiteikę skeptiškai, po dvejų metų „Volvo Cars“ tapo antruoju pagal apimtį importuojamu prekės ženklu Kalifornijoje, o 1974 m. JAV tapo didžiausia „Volvo“ rinka.
Saugumo naujovės ir gamybos plėtra
„Volvo“ vis didesnį dėmesį skyrė saugumui. 1959 m. „Volvo“ inžinierius Nilsas Bohlinas pristatė trijų taškų saugos diržus serijinėje PV 544 gamyboje. Įmonė nusprendė atsisakyti patento teisių, kad šis išradimas pasitarnautų visiems. Apskaičiuota, kad iki šiol trijų taškų saugos diržas išgelbėjo daugiau nei milijoną gyvybių.
1955 m. netoli Geteburgo, „Volvo“ išsinuomojo 35000 kvadratinių metrų miško plotą ir įsirengė nuolatinį automobilių bandymų poligoną. 1963 m. „Volvo“ atidarė automobilių surinkimo gamyklą Halifakse, Kanadoje. 1964 m. vasario 24 d. buvo atidaryta gamykla Torslandoje, taip „Volvo“ įgavo galimybę spartinti gamybą. Naujosios gamyklos pajėgumas buvo 200 000 automobilių per metus dirbant dvejomis pamainomis. 1965 m. atidaryta dar viena gamykla Gente, Belgijoje.
Modelių evoliucija ir svarbiausi pasiekimai
Per daugelį metų „Volvo“ pristatė daugybę inovatyvių modelių. 1956 m. pasirodė „Volvo 120“, žinomas kaip „Amazon“, kuris tapo pirmuoju „Volvo“ automobiliu, kurio kėbulas buvo dažomas dviem spalvomis.
1966 m. rudenį pasirodė „Volvo 144“, naujas žodis automobilių saugumo srityje, turėjęs visus diskinius stabdžius, sustumiamą vairo kolonėlę ir naujus saugos diržų užraktus. 1974 m. įmonė pristatė modelį, vėliau daugeliui metų tapusį „Volvo Car Corporation“ simboliu - „Volvo 240“. Ši serija buvo gaminama iki pat 1993 m.
1976 m. tarptautinė „Volvo“ reputacija kuriant pažangias saugos technologijas buvo patvirtinta, kai JAV vyriausybė nupirko 24 „Volvo 240“ automobilius išsamiems susidūrimų bandymams. Po šių bandymų „Volvo“ buvo oficialiai pasirinktas kaip etalonas, nustatantis visų naujų automobilių saugos standartus.
1991 m. pasirodė „Volvo 850“ modelis, kurio projektas buvo didžiausias ir brangiausias „Volvo“ istorijoje. Tai buvo pirmasis švedų sukurtas priekiniais ratais varomas „Volvo“ automobilis, turintis linijinį penkių cilindrų variklį, apsaugos nuo šoninio smūgio sistemą ir kitas naujoves.
„Volvo“ automobilių gamintojai ir gamybos vietos
AB Volvo yra stambi Švedijos įmonė, gaminanti transportą, įskaitant sunkvežimius, autobusus bei statybų įrenginius. 1927 m. balandžio 14 d. laikoma oficialia įmonės įkūrimo data, kai pagamintas pirmasis „Volvo“ automobilis Volvo ÖV 4.
Per daugiau nei 50 metų Torslandos „Volvo” gamykla pagamino daugiau nei 6,8 mln. automobilių. 1960-aisiais „Volvo Amazon“ buvo pirmasis modelis, išriedėjęs iš naujosios Torslandos gamyklos 1964 m. 1966 m. rudenį pasirodė „Volvo 140“, o vėliau ir „145“ universalas.
Šiuo metu „Volvo“ automobilių gamyba vykdoma Geteborge (Švedija); Gente (Belgija); Čarlstone (JAV); Čengdu, Daqing ir Luqiao miestuose (Kinija). 2013 m. pirmoji gamykla Kinijoje buvo atidaryta Čengdu mieste. 2018 m. pirmoji gamykla JAV buvo įsteigta Čarlstone, Pietų Karolinoje.
Naujausi modeliai ir ateities vizija
Naujasis tūkstantmetis Torslandos „Volvo“ gamykloje buvo itin intensyvus. 2002 m. „Volvo“ pradėjo gaminti visiškai naujus modelius SUV - aktyviam gyvenimo būdui skirtus automobilius. „XC90“ neabejotinai buvo didelis septynių vietų automobilis, pasižymėjęs įprastam automobiliui būdingu saugumu ir praktiškumu.
2015 m. antrosios kartos XC90 modelio pristatymas žymėjo naujo istorijos skyriaus pradžią. Automobilis pasižymėjo visiškai nauju dizainu ir technologijomis bei buvo sukurtas panaudojant naują „Scalable Product Architecture“ (SPA) platformą. 2017 m. pasirodė „Volvo EX40“, pirmasis modelis, sukurtas kompaktiškos modulinės architektūros (CMA) pagrindu.
2019 m. pristatytas „Volvo EX40“ - pirmasis visiškai elektrinis visureigis. „Volvo“ siekia tapti visiškai elektrinių automobilių gamintoju. Penki visiškai elektriniai automobiliai (EV) jau pristatyti rinkoje, o dar penki modeliai yra kuriami, todėl visiškas elektrifikavimas yra pagrindinė produktų strategijos kryptis.
Specifikacijos ir matmenys
Šiuolaikiniai „Volvo“ modeliai pasižymi įspūdingomis specifikacijomis ir matmenimis. Pavyzdžiui, vienas iš naujausių modelių turi šias charakteristikas:
| Matmenys | Reikšmė |
|---|---|
| Transporto priemonės ilgis | 4 803 mm |
| Ratų bazė | 2 970 mm |
| Plotis (įsk. šoninius veidrodėlius) | 2 067 mm |
| Krovinių talpa (maks.) - eilės sulankstytos | 1 647 l |
| Našumas | Reikšmė |
|---|---|
| Naudojant elektrą nuvažiuojamas atstumas (bendras) | Iki 810 km |
| Bendras elektros energijos suvartojimas (WLTP) | 16 kWh/100 km |
| „Power“ režimas | 500 kW / 680 AG |
| 0-100 km/val. | 3.9 s |
| Baterijos talpa (nominalioji) | 117 kWh |
Pavaizduotos savybės gali nebūti standartinės įrangos dalis ar siūlomos visose šalyse, su visais įrangos lygiais, pavaros sistemomis ar modelio metams.
tags: #volvo #kur #pagaminimas