„Volvo“ aktyviai plėtoja dujomis varomų transporto priemonių technologijas, siūlydama tvarius sprendimus tiek sunkvežimių, tiek lengvųjų automobilių segmentuose. Šios technologijos leidžia pasiekti aukštą našumą ir ženkliai sumažinti aplinkos taršą, naudojant gamtines ir biodujas.
„Volvo FH“ ir „FM“ sunkvežimiai: pažangios dujinių variklių technologijos
Dujomis varomi „Volvo FH“ varikliai pasižymi tokia pat galia ir sukimo momentu kaip ir dyzeliniai varikliai. Jie išmeta mažiau teršalų, o naudojant iš atsinaujinančių išteklių išgaunamas bioSkGD (biodujas) ir HVO (hidrintą augalinį aliejų), anglies dioksido kiekis gali būti nulinis.
„Volvo“ dujinių variklių technologija sunkvežimiuose naudoja dyzelinio variklio principus, kas užtikrina žymiai didesnį efektyvumą, galią ir sukimo momentą, palyginti su kitais dujiniais varikliais. Šiuose varikliuose naudojamos bioSkGD (biodujos) arba SkGD (gamtinės dujos) ir nedidelis HVO arba dyzelino kiekis. Taršai papildomai mažinti taip pat naudojamas „AdBlue“.
Dujomis varomi „Volvo FH“ ir „FM“ sunkvežimiai siūlomi su trijų skirtingų dydžių bakais, su kuriais nuvažiuojamas atstumas siekia iki 1 000 km. Tai leidžia juos pritaikyti įvairiems poreikiams, nuo regioninio iki tolimojo krovinių gabenimo. Dujomis varomu „Volvo FM“ galima vykdyti regioninius ir tolimuosius gabenimus su didelės bendrosios masės sąstatais, o naudojant bioSkGD ir HVO, išmetamas CO2 kiekis gali būti sumažintas iki 100 proc. (apskaičiuojama nuo dujų užpylimo į baką iki rato („tank to wheel“), palyginus su EURO standarto dyzeliniu sunkvežimiu).
„Volvo FM MethaneDiesel“: išsamiau apie technologiją
„Volvo FM MethaneDiesel“ sunkvežimyje įdiegta naujoji metano-dyzelino technologija, kurioje variklis varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) kaip pagrindiniais degalais. Šis sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 1 000 km pilnu dujų baku. Jame montuojamas 460 AG variklis, kurio sukimo momentas yra 2 300 Nm, ir jis dažniausiai naudojamas 40-60 tonų bendrosios masės sąstatuose.
Sunkvežimio variklis dujų uždegimui naudoja dyzeliną. Naudojamų degalų proporcijos pasiskirsto taip: iki 75 proc. dujų ir iki 25 proc. dyzelino, priklausomai nuo gabenimų tipo ir važiavimo sąlygų. Suskystintos gamtinės dujos laikomos specialiame bake, kurio temperatūra svyruoja tarp -130 °C ir -140 °C, išlaikant jas skysčio būsenoje. Sunkvežimis gali važiuoti tiek suskystintomis gamtinėmis (LNG), tiek suskystintomis biodujomis (LBG). „Euro 3“ ir „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai gali būti varomi ir vien tik dyzelinu, kas naudinga situacijose, kai nėra galimybių papildyti baką suskystintomis gamtinėmis dujomis.
Naujausias dujinis „Volvo FH Aero“ siūlomas su iki 500 AG ir 2500 Nm varikliu, kaip ir jo dyzelinis analogas.
Ekologinė nauda ir rinkos perspektyvos
Gamtinės ir biodujos sudarytos daugiausia iš metano. Vykstant degimo reakcijai variklyje, proceso metu išsiskiria kur kas mažiau anglies dvideginio nei degant dyzelinui. Be to, į atmosferą nepatenka sieros ir sunkiųjų metalų junginiai bei pelenai. Biodujos yra neutralios klimato atžvilgiu, jas galima išgauti iš atliekų ir kitų organinės kilmės šaltinių.
Volvo Trucks – A sustainable change powered by gas
Suskystintos gamtinės dujos (SkGD/LNG) ir bioSkGD/bioLNG
LNG (arba SkGD, suskystintos gamtinės dujos) yra gaminamos iš išgrynintų gamtinių dujų, kurios atšaldomos iki -161 °C temperatūros, kurią pasiekus jos kondensuojasi ir suskystėja. Dėl šio proceso jų tūris sumažėja maždaug 600 kartų, todėl jas lengviau transportuoti ir naudoti kaip degalus.
BioLNG gaminamos taip pat kaip ir LNG, išskyrus tai, kad jų pagrindas yra biodujos, o ne iškastinės gamtinės dujos. Jos gaminamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, tokių kaip organinių, maisto, žemės ūkio atliekų ar mėšlo. LNG ir bioLNG cheminė formulė yra beveik identiška, o tai reiškia, kad joms galima naudoti tuos pačius degalų pildymo, transportavimo ir saugojimo sprendimus.
Suskystintos gamtinės dujos plačiai naudojamos šilumos ir elektros energijos gamyboje, todėl jų pasiūla rinkoje yra nemaža, be to, jos dažniausiai yra pigesnės nei dyzelinas. Apskaičiuota, kad dabartinių gamtinių dujų išteklių užteks kur kas ilgiau nei turimų naftos išteklių.
Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas
„Volvo Trucks“ ir „Shell“ susitarė dėl pasaulinio bendradarbiavimo, siekiant pristatyti suskystintas gamtines dujas (LNG) kaip degalus komercinės paskirties sunkvežimiams. Šis bendradarbiavimas paremtas „Volvo“ naująja „MethaneDiesel“ koncepcija ir „Shell“ patirtimi bei investicijomis į infrastruktūrą. Kompanijos koordinuoja savo veiksmus, siekdamos skatinti platesnį LNG panaudojimą transporto sektoriuje. Pirmieji žingsniai jau įgyvendinami atrinktose Centrinės Europos rinkose bei JAV.
Europos Sąjunga, pagal planą REPowerEU, siekia padidinti biometano (kurį galima suskystinti, kad būtų pagamintos bioSkGD) gamybą iki 35 mlrd. kubinių metrų iki 2030 m. LNG sunkvežimiams pritaikyta infrastruktūra taip pat sparčiai plečiasi: 2025 m. vasarį Europoje jau yra apie 780 degalinių.
„Volvo Bi-Fuel“ lengvieji automobiliai ir suslėgtos gamtinės dujos (CNG)
Automobiliai su „Bi-Fuel“ varikliais gali būti varomi dujomis automobiliams arba benzinu. Dujos automobiliams gali būti biodujos arba gamtinės dujos. Dujos automobiliams taip pat vadinamos CNG (angl. Compressed Natural Gas).
Metanas yra pagrindinė dujų automobiliams sudėtinė dalis. Gamtinėse dujose metano kiekis svyruoja nuo 85 % iki 98 %, o biodujose šis rodiklis beveik siekia 100 %.
Dujų automobiliams bakai montuojami po bagažinės grindimis ir nedaro jokio poveikio įprastiniam benzino bakui. Sistema yra uždara, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, degalų pylimo metu išvengiama nuotėkių. Dujų bakai yra apsaugoti ir pagaminti taip, kad atlaikytų susidūrimą.
Saugumo aspektai ir priežiūra
Dujos yra lengvesnės už orą, jos nenuodingos ir jų degimo temperatūra aukštesnė už benzino ir dyzelino degimo temperatūrą. Todėl eismo įvykio atveju gaisro ar sprogimų pavojus yra mažesnis, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais automobiliais. Bake sumontuotas apsauginis vožtuvas, kuris leidžia dujoms išeiti iš bako esant neįprastai dideliam slėgiui, užtikrindamas, kad bakas nesprogs.
Įspėjimas Nelaimingo atsitikimo atveju, įgaliotajame „Volvo“ autoservise privaloma apžiūrėti transporto priemonę ir patvirtinti, kad ją vėl galima naudoti. Visada praneškite avarinėms tarnyboms, kad transporto priemonėje yra sumontuota CNG-sistema.
Įspėjimas Pildant degalus, atliekant techninę priežiūrą ir remonto darbus, draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą liepsną. Esant galimo gaisro pavojaus, nedelsdami palikite transporto priemonę ir atsistokite saugiu atstumu.
Įspėjimas Jokiomis aplinkybėmis neardykite ir patys nereguliuokite sistemos ar jos sudėtinių dalių. Atliekant tokius veiksmus, kyla stipraus susižalojimo pavojus. Todėl visus techninės priežiūros ir remonto darbus saugumo sumetimais turi atlikti tik kvalifikuotas mechanikas. Rekomenduojama kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
Įspėjimas Jei transporto priemonėje ar aplink ją užuodžiate dujų kvapą, nedelsdami perjunkite į benzino režimą ir nugabenkite automobilį artimiausiems kvalifikuotiems mechanikams patikrai atlikti.
Jeigu automobilis patalpinamas į purškimo / dažų džiovinimo kabiną, kurioje džiovinimo temperatūra viršija 60 °C, sistemos slėgis negali viršyti 50 bar.
Degalų ženklinimas
Rinkoje yra įvairių degalų variantų, kurie atitinkamai ženklinami, kad būtų galima nustatyti, kurie iš jų tinka konkrečiam automobiliui. Ženklinimas parengtas pagal Europos standartą EN 16942 ir turėjo įsigalioti visose ES valstybėse nuo 2018 m. spalio mėn.
Ant degalų bako atlanko esantis lipdukas 2017 ir vėlesnių modelio metų „Volvo“ automobiliuose nurodo, kokie degalai naudojami konkrečiame automobilyje. Jei vienas iš simbolių, esančių ant degalų bako atlanko lipduko, sutampa su ant siurblio esančiu ženklinimu, tuos degalus galima naudoti.
Degalinėje transporto priemonių dujos ženklinamos rombu su atitinkamu žymeniu viduje. Žymuo nurodo, iš kokio tipo dujų susideda transporto priemonių dujos, pavyzdžiui, CNG.
