Visuomeninio transporto vairuotojų darbas yra viena atsakingiausių profesijų, apimanti ne tik transporto priemonės valdymą, bet ir keleivių saugumo, komforto užtikrinimą bei griežtą teisinių normų ir įmonės taisyklių laikymąsi. Šiame straipsnyje analizuojamos vairuotojų atsakomybės, iššūkiai, su kuriais jie susiduria, ir teisinės situacijos, kylančios kasdieniame darbe.
Teisinis visuomeninio transporto vežimo reglamentavimas
Į DELFI skaitytojo klausimą dėl atsiskaitymo tvarkos, važiuojant viešuoju transportu atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė, aiškindama teisines nuostatas, reguliuojančias viešojo transporto vežimą. Civiliniame kodekse (CK) numatyta, jog juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vežimo paslaugas, pripažįstamas teikiančiu viešojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal įstatymą arba leidimą (licenciją) privalo vežti krovinius ar keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Vežimo viešuoju transportu sutartis yra laikoma viešąja sutartimi, kurios pagrindu viešojo transporto įmonės privalo teikti vežimo paslaugas bet kuriam asmeniui, išskyrus įstatymo numatytais atvejais, kai jos turi teisę atsisakyti sudaryti vežimo sutartis.
CK taip pat numatyta, jog keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai privalo laikytis viešojo transporto įmonių veiklą reglamentuojančių taisyklių. Pažymėtina, jog viešojo transporto keleivių kontrolė yra vykdoma savivaldybių tarybų patvirtintų keleivių ir bagažo vežimo viešuoju transportu taisyklių nustatyta tvarka, taikoma konkrečioje savivaldybės teritorijoje.
Vairuotojo pareigos: nuo bilietų pardavėjo iki keleivių saugotojo
Bilietų pardavimas ir grąžos problema
Taisyklės paprastai (pvz., Vilniaus miesto) aiškiai numato pareigą keleiviui įsigyti bilietą, ir tai padaryti jis turi teisę, pirkdamas bilietą iš vairuotojo viešojo transporto priemonėje. Tokiais atvejais vairuotojas atlieka ne tik vežėjo atstovo - vairuotojo funkciją, bet ir bilietų pardavėjo funkciją. Todėl manytina, jog kartu vykdant pardavėjo funkcijas jis turėtų pasirūpinti ir grąža, t.y., turėti smulkių pinigų. Kita vertus, teisės aktuose nesant aiškiai įtvirtintos atitinkamos vairuotojo pareigos, analizuojama situacija galėtų būti vertinama nevienareikšmiškai. Visuomet gali kilti klausimas, kam tenka pareiga pasirūpinti smulkiais pinigais bilieto viešojo transporto priemonėje įsigijimui. Skaitytojas kelia klausimą: „Manau, jeigu jau pardavinėja bilietus ir dirba su pinigais, privalo turėti grąžos. Ar tokia atsakomybė jų neliečia?“
Praktikoje tokie ginčai kol kas dažniausiai sprendžiami keleivių kontrolės naudai, nes, anot SĮ „Susisiekimo paslaugų“ direktoriaus Ginto Bliuvo, galimybės nustatyti, kada keleivis įlipo į viešojo transporto priemonę, nėra. Tokiu atveju, kol vyksta pokalbis su vairuotoju, transportas gali privažiuoti kitą stotelę, kurioje laukia keleivių kontrolė, ir kiltų klausimas, kas tuomet būtų kaltas. D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė mano, jog tokiose situacijose reikėtų nepamiršti teisės principų ir atsakyti į esminius klausimus: kam tenka pareiga turėti bilietą, koks yra vairuotojo vaidmuo ir pan.
Kaip minėta, viena iš vairuotojo pareigų yra parduoti bilietą, tačiau yra galimos situacijos, kai pas vairuotoją pasibaigia bilietai arba smulkūs pinigai. Tai, kad vairuotojas neturėjo bilieto arba negalėjo parduoti bilieto, nes neturėjo grąžos, matomai, nesuteikia keleiviui teisės važiuoti iki galutinės stotelės. Šiuo atveju, tikriausiai būtų teisinga važiuojančiajam išlipti sekančioje stotelėje ir pasirūpinti bilieto įsigijimu. Spraga teisiniame reguliavime leidžia vadovautis teisės principais, o vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, keleivis neturėtų būti baudžiamas už važiavimą be bilieto, jeigu jis, įlipęs į viešojo transporto priemonę, iš karto kreipėsi į vairuotoją dėl bilieto įsigijimo ir paaiškėjo, kad šis neturi grąžos. Tokiu atveju keleiviui, siekiant išvengti atsakomybės už važiavimą be bilieto, tektų pareiga įrodyti šias aplinkybes.
Keleivis taip pat turėtų elgtis sąžiningai ir sužinojęs, kad vairuotojas neturi grąžos, pasirūpinti bilieto įsigijimu išlipus sekančioje stotelėje. Priešingu atveju keleivis galėtų piktnaudžiauti teise, pavyzdžiui, nuolat ryte važiuoti be bilieto, turėdamas tik 500 litų kupiūrą, tikintis, kad vairuotojas neturės grąžos, o keleivis galės pasiekti kelionės tikslą apskritai neįsigydamas kelionės bilieto, t.y. nesudaręs vežimo sutarties. Keleivių vežėjas tokią problemą galėtų spręsti keleivių vežimo taisyklėse (pakabintose gerai matomose vietose) numatydamas pareigą keleiviams turėti smulkesnių kupiūrų (pvz., po 10, 20, 50 Lt ar pan.). Apibendrinant, D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, jog kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, tačiau keleiviai, nepiktnaudžiaudami galimybe važiuoti be bilieto, o dėl objektyvių pagrįstų priežasčių negalintys įsigyti bilieto transporto priemonėje, neturėtų būti baudžiami už važiavimą be bilieto.
Keleivių saugumo užtikrinimas
Viešojo transporto paslaugas Vilniuje organizuojanti savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, veikianti su prekės ženklu JUDU, atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis transportas juda bendrame eisme ir kartais automobilių vairuotojai bei kiti eismo dalyviai nepagalvoja, kad autobusų ir troleibusų stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei lengvųjų automobilių. Siekiant išvengti didesnių nelaimių kelyje, viešojo transporto vairuotojai, esant būtinybei, yra privesti staigiai stabdyti. Tokiais atvejais visko pasitaiko. Tačiau patys keleiviai, anot JUDU atstovų, nukenčia labai retai - maždaug kartą per pusmetį.
Vienas skaitytojas dalijasi patirtimi: „Važiavau, kai autobuso vairuotojas staiga stabdė, žmogus nesilaikė už turėklo, pargriuvęs nučiuožė per visą autobusą.“ Tiesa, tokie incidentai yra nereguliarūs, tad surasti dėsningumą - dėl ko ir kada dažniausiai nutinka tokie įvykiai - yra labai sunku. Visgi vieną šios lygties nežinomųjų JUDU išsiaiškino: dažniausiai keleiviai susižaloja, kuomet staigaus stabdymo momentas sutampa su laiku, kai keleiviai pakyla iš savo vietų ir eina link durų nesilaikydami už turėklų. Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Gediminas Bulenokas sako, kad bendrąja prasme už keleivių saugumą viešajame transporte atsakingas vežėjas.
„Įmonės, sudarydamos keleivių vežimo sutartis su miestu, įsipareigoja paslaugas teikti atsakingai ir saugiai. Taip pat reikalaujama, kad vežėjai turėtų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVAPD) sutartis. Pagal jas kompensuojama žala, jei nutinka nelaimė kelyje ar pačiame autobuse. Tačiau ir patys keleiviai turėtų pasirūpinti savo saugumu - paisyti saugos instrukcijų, laikytis už turėklų ir pan. Papildomas Asmens draudimas tokiais atvejais taip pat pagelbėtų, nes žmogus būtų garantuotas, kad gaus kompensaciją, net jei kiltų ginčas dėl įvykio ir tektų ilgai aiškintis, kas kaltas“, - teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas. Teigiama, kad nukentėję keleiviai kartais kreipiasi į JUDU dėl žalos atlyginimo. To daryti neverta. Savivaldybės įmonė šiais klausimais padėti negali - kompensacijų reikalus sprendžia vežėjai. Visi jie turi civilinį veiklos draudimą.
Esminės saugos taisyklės viešajame transporte:
JUDU primena, kad saugi kelionė viešuoju transportu prasideda stotelėje. Į ją keleiviai turėtų atvykti šiek tiek anksčiau, mat ne transportas turi laukti atbėgančio keleivio, o atvirkščiai. Užsidarant durims nevalia pro jas brautis ir bandyti jas sulaikyti, pavyzdžiui, kišant į tarpą kuprinę, rankinę ar ką nors kito. Stotelėje atvyksiančio autobuso ar troleibuso reikėtų laukti atsitraukus nuo įvažos krašto ar kelkraščio, pasiruošti įlipimui ar išlipimui, t. y. pakelti akis nuo mobiliųjų telefonų ar kitų įrenginių. Įlipus į transportą, jeigu yra laisvų vietų, reikėtų atsisėsti, o vykstant su mažais vaikais, senyvo amžiaus ar sunkiau judančiais bendrakeleiviais, pirmiausia pasirūpinti jų saugumu.
Elgesys kritinėse situacijose
Keleivio mirtis viename iš sostinės miesto autobusų sukėlė diskusijų audrą visuomenėje: ar teisingai elgėsi autobuso vairuotojas, ką jis padarė ir ko nepadarė, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta? „Remiantis vairuotojo pasakojimu, į keistai sėdintį keleivį dėmesį jis atkreipė dar važiuodamas link Santariškių. Galinėje stotelėje „Vaikų ligoninė“ jis priėjo prie žmogaus ir pabandė jį pažadinti. Keleivis nereagavo, tik kažką nerišliai kalbėjo. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.“ Tada vairuotojas paskambino telefonu 112, klausdamas, kaip turėtų elgtis. Šios tarnybos operatorius patarė arba išlaipinti keleivį, arba laukti policijos.
„Manau, vairuotojas pasielgė tinkamai neišlaipinęs žmogaus ir nepalikęs jo šaltyje. Pradėjęs važiuoti, jis jau neturėjo galimybės įdėmiai stebėti keleivio būklės.“ Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, vairuotojai nuolat instruktuojami, kaip jiems panašiais atvejais elgtis. „Kiekvienas viešojo transporto vairuotojas žino - sulaukęs keleivių signalo, jis privalo sustabdyti transporto priemonę, prieiti prie prastai pasijutusio keleivio, išsiaiškinti situaciją ir tuomet kviesti atitinkamas tarnybas.“
Kuomet Rygos stotelėje į autobusą įlipo jaunuoliai, kurie ėmėsi iniciatyvos padėti žmogui, vairuotojas į jų pranešimą, mūsų manymu, reagavo tinkamai - sustabdė transporto priemonę, sulaukė greitosios pagalbos automobilio, priėjo prie keleivio ir visą laiką buvo šalia, kol medikai jį gaivino“, - aiškina T. Tai, kaip elgtis panašiose situacijose, numatyta autobusų vairuotojų pareiginėse instrukcijose. „Vairuotojai žino - nutikus nelaimei, visų pirma reikia rinkti numerį 112. Pačiam nustatyti, kokia žmogaus būklė ar sveikata, reikia kompetencijos ir daugiau medicininių žinių“, - aiškina M. „Manau, vairuotojo šiuo atveju kaltinti nederėtų - pranešdamas pagalbos telefonu apie susiklosčiusią situaciją, jis padarė viską, ką privalėjo. Kam turėtų būti nukreiptas jo skambutis, sprendžia Bendrosios pagalbos centro operatoriai. Keleivis šiuo atveju nebuvo nei susižeidęs, nei kruvinas, todėl vairuotojui apie jo būklę spręsti buvo sunku.“
Pasak T. Lavrynovič, derėtų atkreipti dėmesį ir į keleivių abejingumą. „Svarbiausia vairuotojo pareiga - vairuoti autobusą, saugiai vežti žmones. Jis negali kiekvienu momentu matyti ir žinoti, kaip salone jaučiasi keleiviai. Taigi prie nelaimės daug prisidėjo ir abejingas kitų keleivių požiūris“, - sako T. Dėl vairuotojo veiksmų atliekamas nuodugnus darbo drausmės pažeidimo tyrimas.
Eismo taisyklių laikymasis ir vairavimo kultūra
Mokantis B kategoriją turėtų būti visiems mokiniams paaiškinta, kas yra sunkusis transportas. Autobuso valdymas skiriasi nuo lengvojo automobilio. „Mes vežame daug žmonių, autobusas sunkus, todėl jo stabdymo kelias ilgas.“ „Keleiviai nesupranta, kodėl reikia ramybės. Miesto visuomeninio transporto vairuotojų darbas labai įtemptas ir atsakingas, eismo situacijos nuolat keičiasi, reikia kelis žingsnius į priekį numatyti, ką darys kiti vairuotojai, pėstieji, todėl koncentracija ir ramybė būtina.“ Bet koks staigus manevras gatvėje yra labai pavojingas kiekvienam, praradusiam pusiausvyrą. „Į gydymo įstaigą patenka dėl to, kad vairuotojas staiga stabdė, pacientas nukrito, susimušė galvą, ranką, koją.“
Internete vis pasirodo vaizdų su visuomeninio transporto vairuotojų nuodėmėmis: pavojingi manevrai, važiavimas degant raudonai šviesoforo šviesai - ne tokie jau reti. „Mieste nemačiau nei vieno policijos sustabdyto viešojo transporto vairuotojo. viešojo transporto vairuotojus, jie tą puikiai supranta, todėl važinėja mieste pagal savo sugalvotas taisykles, pvz.: važinėja per raudonas šviesas, nestoja praleisti pėsčiųjų per perėjas (ypatingai Gedimino prospekte) ir t.t.“ Kiti keleiviai teiraujasi: „kodėl jie sugenda visada toj pačioj vietoj? „kada? Alio, vielbrauki!“
Vienas skaitytojas dalijasi nerimu: „Matau labai didelę problemą gatvių eisme, kuris susijęs su Vilniaus viešojo transporto vairuotojų absoliučiai neadekvačiu (nusikalstamu) elgesiu, kuris kelia pavojų visiems eismo dalyviams. Jau nekalbu apie vairavimo stilių - “gazas - dugnas”, kuriuo metu keleiviai griuvinėja ir klupinėja autobusuose ir troleibusuose, keiksmažodžius, pypinimus, važiavimus ne iš tos eismo juostos, dviratininkų taranavimus prie bortų ir pan.“ Jis prisimena situaciją: „Vakar stebėjau tokią situaciją, kad negalėjau patikėti, kad tai vyksta ES valstybėje. Stebėjau tokią situaciją, kai Kalvarijų gatvėje 22:30 troleibusas ir iš paskos autobusas pravažiavo du kartus iš eilės degant raudonam šviesoforo signalui. Aš turiu omenyje, ne per mirksintį geltoną, ne prieš sekundę užsidegusį raudoną, bet realiai kažkur raudonos fazės viduryje, be jokio stabdymo važiavo per raudoną dviejuose sankryžose iš eilės. Gaila neturiu registratoriaus, tai negaliu priduoti nusikaltėlių. Bet situacija yra tiesiog netoleruotina.“
Viešai VVT komunikuoja, kad baudžia vairuotojus už panašius nusižengimus. Tačiau ar tikrai? „68 maršrutas: Grigiškės-Lentvaris-Lazdynai. 2025-02-04 d. Atsiprašome keleivių ir kitų eismo dalyvių už nepatogumus, kuriuos patyrė dėl tokio netinkamo vairuotojo elgesio. Ši situacija yra nepriimtina ir nesuderinama su įmonės aukščiausiais saugumo standartais. Vairuotojai yra mokomi griežtai laikytis Kelių eismo taisyklių ir būti saugaus ir atsakingo vairavimo pavyzdžiu.“
Panašioje situacijoje „vaizdo įraše matyti, kad 3-uoju numeriu pažymėto autobuso vairuotojas, dalyvaudamas eisme, rankoje laiko mobilųjį telefoną. „Kuomet aš paprašiau padėti telefoną, vairuotojas su pasipiktinimu atrėžė, jog jis tikrinasi, ar važiuoja pagal grafiką.“ Reaguodami į tai: „Su vairuotoju buvo susisiekta iš karto, pirmadienį jį įspėsime raštu, kad dar kartą pasikartojus tokiam, ar panašaus pobūdžio, nusižengimui, grės atleidimas iš pareigų. Netoleruojame ir griežtai vertiname tokio pobūdžio nusižengimus, nuolat mokome ir primename vairuotojams, kad keleivių saugumas yra pats svarbiausias prioritetas. Atsiprašome už sukeltus nepatogumus“, - naujienų portalui atsiųstame komentare teigė P. E.
„Tai gal grafikas debiliškas spaudžia, ko pasekoje turi taip elgtis nes bus nurašyta nuo algos už vėlavimą į stoteles?“ - kelia klausimą kitas skaitytojas. „Jei tapsite troleibuso vairuotoju, suprasite, kad staigus stabdymas yra pavojingas keleiviams.“ „Tai tegul vėluoja. Paveluos du, trys, dvidešimt kartų, ir pakoreguos grafiką… Vietoj to, kad pakeistų tvarką, patys gadina sau gyvenimus. Aš ir važinėju pagal grafiką. Bet jei darbo tiek, kad man jau reikia rizikuoti neproporcingai norint visur suspėti, aš nepradedu važinėti per raudonas.“
Spaudos konferencija apie planuojamą viešojo transporto vairuotojų streiką
Vairuotojų trūkumas ir darbo sąlygų iššūkiai
Daugiau nei pusė turinčių teisę vairuoti autobusus ir troleibusus yra penkiasdešimtmečiai ir vyresni. Vairuotojai atkerta, kad jauni žmonės nenori sėsti prie autobuso vairo dėl menko atlygio už atsakingą darbą. Prie vairo Egidijui šiandien teks praleisti 8 valandas. Pusvalandį turės atokvėpio. „O ką daryt. Vogt neišmokau, į Seimą nerenka, belieka tik vairuot“, - kalba vairuotojas Egidijus Pribušauskas. 52-ejų metų vairuotojo pamaina trunka 8, kartais ir 12 valandų. „Man dar 13-14 metų iki pensijos. Aš nežinau, ar tiek įmanoma išdirbti tokioj vietoj būtų. Veži žmones, o ne su arkliu per pievas važiuoji. Atsakomybė, kuo vyresnis žmogus, tuo reakcija yra blogesnė“, - tikina Egidijus.
Tokių vairuotojų, perkopusių 50 metų, Panevėžio autobusų parke dauguma. Beveik pusė - virš 60-ies ir vyresni. Vyriausiam vairuotojui 70. „Vairuotojų amžiaus vidurkis yra apie 57 metai, didžioji dalis yra vyresnio amžiaus. Kas liečia jaunimą, tai ne tik per pastaruosius metus, bet ir per kelerius metus nebuvo tokių, kurie išsilaikę teises ateitų dirbti autobusų vairuotojais“, - teigia Panevėžio autobusų parko vadovas Arnoldas Gražys. Vairuotojų trūkumą jaučia ir Vilkaviškio autobusų parkas. Jo vadovas sako, iš padėties sukamasi didinant krūvius esamiems vairuotojams. O jaunimas lyg ir domisi, tačiau vairuoti autobusų nesiveržia.
„Jų lūkesčiai nėra labai adekvatūs gaunamam atlyginimui. Mūsų pagrindinę pajamų dalį suvalgo šiandieninės kuro kainos, darbdavys tikrai mokėtų atlyginimą didesnį, tačiau mes savo įkainių branginti kada panorėję negalim“, - aiškina Vilkaviškio autobusų parko vadovas Marius Jasaitis. Keleivių vežimo asociacijos skaičiavimu, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta maždaug tūkstančio autobusų ir troleibusų vairuotojų. „Toks staigus poreikio augimas atsirado po pandemijos, nes iki pandemijos to trūkumo tokio didelio neturėjome. Trūko vairuotojų, bet nedaug. Iš vienos įmonės pereidavo į kitą įmonę, o pandemijos metu, kai buvo sumažėję keleivių pervežimo apimtys, reikėjo mažiau vairuotojų ir nemažai vairuotojų išėjo dirbti į kitas sritis“, - kalba keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.
Į kelių priežiūros, statybos sektorių ar kurjeriais dirbti išėję vairuotojai ir po pandemijos negrįžo prie autobusų vairo. Tad viešojo transporto įmonėms tenka suktis iš padėties. „Koreguojami kai kurie tvarkaraščiai, retinami reisai, ypač vasaros metu, kai daugiausiai vairuotojų išleidžiama į atostogas“, - sako G. Nakutis. Ilgametis vairuotojas ir profesinės sąjungos atstovas Egidijus sako, kad prisivilioti jaunus žmones sunku dėl mažo atlygio už atsakingą darbą. Egidijaus teigimu, jo atlyginimas į rankas vos 800, kartais 850 eurų. „Šeimai net neužtenka, o kur jaunesni ateis, paskolos, viskas. Mums jau tokiems vyresniems batus nusipirkai ir metus gali atnešiot, o jaunimui reikia ir poilsio, ir pramogų“, - tvirtina vairuotojas Egidijus.
Jau yra sudaryta didžiųjų šalies miestų viešojo transporto įmonių vadovų darbo grupė, kurioje bus ieškoma būdų spręsti vairuotojų trūkumo problemas. Antraip, anot keleivių vežėjų, po 5 ar 10 metų gali nelikti, kas vairuos autobusus. Autobuso ir troleibuso vairuotojo darbas populiarėja. Valdas iš Suvalkijos baigęs vairavimo kursus laiko važiavimo egzaminą. „Didelė atsakomybė, vežam žmones, privalome laikytis grafiko, keleiviai planuoja savo laiką, jeigu mes vėluojame, sugadiname jiems planus, vairuotojams vairuojant kalbėtis draudžiama, bet stotelėse turistai, atvykę iš kitų miestų, vairuotojo klausia įvairių dalykų. Reikia daug žinoti, mandagiai bendrauti“, - paaiškina L. Prie autobusų ir troleibusų vairo vis dažniau matome užsieniečius. „Nėra jokio skirtumo, ar mokome vairuoti autobusą užsienietį, ar Lietuvos pilietį.“
Žmonės nori laiku pasiekti kelionės tikslą, jie turi savo planų. Tėvai laukia sugrįžtančių vaikų. Todėl R. Kauth susikūrė savo vairavimo standartą - nevėluoti, važiuoti taip, kad keleiviai jaustųsi patogiai. „Mano keleiviai dažnai miega. Juos pažadinu galinėje stotelėje.“
tags: #visuomeninio #transporto #vairuotojai